Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, jog 2016 m. liepos 15 d., apie 19.55 val., iš „E“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė prekių už 28,35 euro. Prekės grąžintos į prekybą. Taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, jog 2016 m. liepos 14 d. iš parduotuvės „R.“, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė prekių už 47,88 euro bei nesumokėjęs praėjo pro prekybos kasas. Taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, jog 2016 m. gegužės 26 d. 18.37 val. iš parduotuvės „D“, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė prekių už 69,80 euro ir už jas nesumokėjęs praėjo pro kasas. Taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, jog 2016 m. gegužės 27 d. 19 val. prekybos centro „A.“ parduotuvėje „D.“, adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje iš lentynos pagrobė prekių už 34,90 euro bei nesumokėjęs praėjo pro prekybos kasas. Tokias savo veiksmais A. P. padarė keturis administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 50 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Keisti nutarimą remiantis pažeidėjo iš esmės vieninteliu motyvu, kad serga nepagydoma liga ir jam reikalingi vaistai, nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad A. P. už pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, nuobaudos tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus arešto nuobaudą, ir šių išvadų apelianto skundo argumentai nepaneigia.

Skirdamas pažeidėjui nuobaudą (parinkdamas nuobaudos rūšį ir nustatydamas jos trukmę) apylinkės teismas atsižvelgė į ATPK 30 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisykles, reikalavimus. Buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad anksčiau ne kartą baustas už tos pačios rūšies pažeidimus, baudų nesumokėjęs. Pažeidėjas padarė tyčinį teisės pažeidimą nuosavybei. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad A. P. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog už anksčiau padarytus teisės pažeidimus jam buvo skirtos nuobaudos – piniginės baudos, tačiau duomenų apie nuobaudų įvykdymą byloje nėra, taip pat buvo paskirtas ir administracinis areštas, tačiau tai nesulaikė nuo pažeidimų darymo. Šios aplinkybės pažeidėją iš esmės charakterizuoja kaip neigiamą ir pakankamai pavojingą visuomenei asmenybę ir rodo, kad jis išvadų dėl ankstesnio savo elgesio ir gyvenimo būdo nedaro, nesitaiso ir yra linkęs daryti teisės pažeidimus. Nors apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad paskirtą baudą mokės dalimis, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo keisti paskirtą nuobaudą. Apygardos teismas pažymi, kad paskirtųjų baudų mokėjimas nėra privilegija valstybei ar institucijai, kuri pastarąsias paskyrė. Tai yra A. P. pareiga už padarytus pažeidimus prisiimti atsakomybę, pasireiškiančią tam tikrų teisių bei laisvių apribojimu. Aukštesniosios instancijos teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti pažeidėjui paskyrus griežčiausią nuobaudą – administracinį areštą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo metu manyti, kad paskyrus pažeidėjui švelnesnę rūšimi ar trukme administracinę nuobaudą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinių nuobaudų tikslai, nėra jokio pagrindo.

Pagal ATPK 29 straipsnio 3 dalį, administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims; moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus; asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų; asmenims, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Byloje nėra jokių daugiau ar mažiau įtikinamų faktinių duomenų, dėl ko pažeidėjas negalėtų atlikti jam skirto arešto įprasta tvarka. Tokių duomenų pažeidėjas kartu su apeliaciniu skundu teismui nepateikė. Apygardos teismas taip pat jų nenustatė. Apylinkės teismo paskirta nuobauda, apeliacinės instancijos teismo nuomone, savo rūšimi ir trukme yra teisinga, ji atitinka pažeidėjo asmenybę ir nėra aiškiai per griežta. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimu paskirtą administracinį areštą keisti į baudą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Kitas pažeidėjo prašymas – paskirtą administracinį areštą leisti atlikti savaitgaliais – taip pat negali būti tenkinamas. ATPK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, prašymu teismas gali paskirti administracinį areštą atlikti tik poilsio dienomis. Šiuo atveju teismas nustato terminą, per kurį asmuo privalo atlikti administracinį areštą. Taigi, asmuo, siekdamas, kad administracinis areštas būtų paskirtas atlikti poilsio dienomis, pirmiausia turėtų kreiptis į tokią nuobaudą jam paskyrusį apylinkės teismą, kuris, įvertinęs pažeidėjo argumentus bei pateiktus tai pagrindžiančius dokumentus, nutartų tenkinti arba atmesti tokį prašymą. Nagrinėjamu atveju to padaryta nebuvo, pirmosios instancijos teisme toks prašymas svarstomas nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios dalies negali pasisakyti, nes priešingu atveju būtų užkirstas kelias į apeliaciją. Atsižvelgdamas į tai bei įvertindamas asmenų teisės į apeliaciją užtikrinimą, apygardos teismas tokio pažeidėjo prašymo šioje proceso stadijoje nenagrinėja.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimą nepakeistą ir A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.