Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. U. ieškinį atsakovui V. U. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. U. atsiliepimo į ieškinį neteikė. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikiami teisinės pagalbos prašymo pagrindu per Rusijos Federacijos teisingumo ministeriją. Į paskirtą teismo posėdį dokumentams asmeniškai įteikti 2019-10-10 Maskvos srities Puškino miesto teisme atsakovas neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Šalių santuoka (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta. 1994-05-24 pagal valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr.1499 sutuoktiniai iš valstybės nusipirko 0,0540 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą mėgėjų sodams sodininkų bendrijoje.

Nustatyta, kad šalių (sutuoktinių) bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimai santuokos nutraukimo byloje nebuvo nagrinėti. Alytaus rajono apylinkės teismo 1997-05-27 sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo metu galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) nebuvo nustatyta privalomo reikalavimo, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, kartu išspręsti ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, vienas iš kurių – sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. To meto šeimos teisinių santykių įstatymų reglamentavimas kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus suteikė teisę spręsti pareiškiant teismui savarankišką ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi, nurodyta išlyga susijusi su CK 3.87–3.100 straipsnių taikymo galimybe bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, įgytai iki šio kodekso įsigaliojimo. Tokiu atveju teismas, spręsdamas sutuoktinių turto padalijimo klausimus, turi taikyti 2000 m. CK normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010).

Tiek CK 3.3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, tiek ŠSK 21 straipsnio 3 dalis nustatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors registruotas ieškovės vardu, tačiau vadovaujantis anksčiau paminėtomis teisės normomis laikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektu.

Vadovaujantis teismų praktika bei išaiškinimais, kadangi šalių santuokos metu bendras įgytas turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, jis gali būti dalytinas pagal CK trečiosios knygos normas. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Vadovaujantis aptartu įstatyminiu reglamentavimu ir kasacinio teismo išaiškinimu dėl įstatymų taikymo ieškovės reikalavimas kvalifikuojamas kaip reikalavimas padalinti ne bendrąją dalinę, bet bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Nustatyta, kad šalys santuokoje įgyto turto notarine sutartimi pasidalijusios nebuvo. Iš atsakovo konkliudentinių veiksmų matyti, kad 2002 metais išvykdamas nuolatinai gyventi į Rusijos Federaciją, jis nepadalintą žemės sklypą faktiškai paliko buvusiai sutuoktinei V. U., šiuo turtu daugiau niekada nesidomėjo, mokesčių už jį nemokėjo, kitų su išlaikymu susijusių veiksmų neatliko. Taigi, ieškovės pasirinktas turto padalijimo būdas priteisiant jai turtą, o atsakovui piniginę kompensaciją už jam tenkančią ½ turto dalį, yra logiškas ir tenkintinas (CK 3.116 straipsnio 1 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis3.127 straipsnio 3 dalis). Ieškovė ieškiniu už atsakovo turto dalį prašė priteisti 17,00 Eur piniginę kompensaciją, kurią paskaičiavo pagal VĮ Registrų centre nurodytą turto vertę. Nors ši vertė nustatyta dar 1993 metais, tačiau atsakovui byloje užėmus pasyvią poziciją ir vertės neginčijant, atsakovo turtiniai interesai priteisiant prašomo dydžio piniginę kompensaciją nebus pažeisti. Prašomo dydžio kompensacija priteistina.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

Ieškovė sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui V. U., gim. (duomenys neskelbtini), iš V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 17,00 Eur (septyniolikos eurų) piniginę kompensaciją.

Priteisti iš atsakovo V. U., gim. (duomenys neskelbtini), 20 Eur žyminio mokesčio, ieškovei V. U., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.