- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-02
- Bylos Nr.
- 1A-732-366-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-1-00279-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Petras Meidus, Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- S. M., E. K.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
Teisėja Jolanta Gasparavičienė Baudž. byla Nr. 1A-732-366/2013
1.2.14.5.3;2.4.8.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Prano Šimkaus ir Valdo Petro Meidaus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. (S. M.) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., naujai paskirta bausmė subendrinta su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendžiu paskirta bausme, ir S. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendį, bei suėmime išbūtas laikas nuo 2013-06-14 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas E. K., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 16 d., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – pinigus, tyrimo metu nenustatyto asmens paprašytas suteikė priemones nusikalstamai veikai įvykdyti, t. y. 2011 m. liepos 17 d. Kauno autobusų stotyje E. K. nupirko autobuso bilietą į Anykščius ir tolimesniems nurodymams gauti telefono SIM kortelę „Telemaxima“ bei perdavė nenustatyto asmens duotus 90 litų kitoms išlaidoms, taip padėjo padaryti nusikaltimą, nenustatytam asmeniui paskambinus iš mobiliojo ryšio telefono į S. G. namuose adresu Anykščių r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrengtą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačius Anykščių rajono policijos komisariato policijos pareigūnu A. S. ir melagingai pranešus, kad S. G. duktė važiuodama automobiliu padarė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo nepilnametis M. J., tačiau jo artimieji sutinka neinicijuoti kaltininkės baudžiamojo persekiojimo, jei jiems bus atlyginta žala, S. G. dėl apgaulės sutikus perduoti pinigus, nenustatytam asmeniui paskambinus E. K. ir perdavus nurodymus vykti prie namo adresu Anykščių r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prisistatyti nukentėjusiojo giminaičiu ir paimti S. G. dėl apgaulės perduodamus pinigus, E. K., taksi automobiliu, vykdydamas nenustatyto asmens telefonu perduodamus nurodymus, atvažiavęs prie S. G. gyvenamojo namo, esančio Anykščių r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paėmė iš nukentėjusiosios dėl apgaulės perduotus 2200 litų ir 200 eurų (790 litų), tokiu būdu kartu su nenustatytu asmeniu E. K. savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – S. G. 2990 Lt vertės pinigines lėšas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. M. prašo pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-08-01 nuosprendį ir jam skirti švelnesnę bausmę. Taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti. Mano, kad jam paskirta per griežta bausmė. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., dėl to jam paskyrė neteisingą bausmę. Jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. kaip padėjėjo. Taigi jis nebuvo nusikaltimo vykdytojas, o tik nupirko autobuso bilietą ir telefono kortelę. Apgaule užvaldytais pinigais nepasinaudojo, nukentėjusiajai neskambino. Mano, kad atsižvelgiant į tai jam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė. Nurodo, kad jis pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, t. y. gailisi, kad įvykdė nusikaltimą, o tiksliau, kad kažkam padėjo jį įvykdyti. Tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Mano, kad teismas neteisingai nurodė, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Jo nusikalstama veika padaryta 2011 m. liepos mėn. 17 d., t. y. apytiksliai prieš dvejus metus iki priimant skundžiamą teismo nuosprendį ir atskiri teismai vyko tik dėl to, kad baudžiamosios bylos nebuvo sujungtos. Todėl iki šios dienos yra teistas tris kartus, o tuo metu, kai padarė nusikaltimą, jam nebuvo taikytas joks bausmės vykdymo atidėjimas, t. y. tuo metu buvo teistas laisvės apribojimo bausme, kurios laikas jau buvo beveik pasibaigęs. Kitais dviem nuosprendžiais yra teistas jau po to, kai buvo padarytas šis nusikaltimas. Abu teismai bausmės vykdymą atidėjo. Atsižvelgiant į tai, kad šis nusikaltimas buvo padarytas dar anksčiau, mano, kad jam turėtų būti taikomos BK 75 str. nuostatos ir atidėtas bausmės vykdymas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, tačiau pakeisti bausmių subendrinimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmetamas, tačiau keičiama nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu teismo nuosprendžiu bei apeliaciniu skundu, konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 str., 301 str. nuostatų, teisingai juos įvertino, tinkamai motyvavo savo išvadas, pagrįstai nuteistojo S. M. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir jį pripažino kaltu pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d.
Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta, jo nuomone, per griežta bausme ir prašo ją švelninti bei taikant BK 75 str. nuostatas atidėti bausmės vykdymą, todėl teisėjų kolegija šią bylą tikrina tik šiuo aspektu (BPK 320 str. 3 d.).
BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 61 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas S. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą būdamas teistas, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Kolegija šiuo atveju visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertintu S. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniu bei su tuo, kad jis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė jau būdamas anksčiau teistas. Tačiau konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog apeliantas nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. M. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo (2013-08-01) buvo teistas keturis kartus, t. y. Kauno miesto apylinkės teismo 2005-06-02 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. 1 MGL (125 Lt) dydžio bauda (bauda išieškota 2008-03-27); Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-30 nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2010-09-14 nuosprendžiu, pagal BK 284 str. 1 d. (trys veikos) - vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausme; Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-08-05 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 159 str., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. - vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams šešiems mėnesiams; Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. - dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis S. M. nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2011-07-17, t. y. dar iki dviejų paskutinių nuosprendžių, kuriais jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, priėmimo, tačiau po nuosprendžio (antro), kuriuo jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, kurios jis dar nebuvo atlikęs (išbrauktas iš įskaitos – 2011-09-08). Taigi S. M. nusikalto ne bausmės vykdymo atidėjimo metu, kaip nurodyta skundžiamame teismo nuosprendyje, o neatlikęs teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Tačiau nežiūrint to, skundžiamu teismo nuosprendžiu S. M. pagrįstai pripažintas recidyvistu BK 27 str. prasme (tai asmuo, kuris būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė tyčinį nusikaltimą), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.), todėl, kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apeliantas nepadarė reikiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, jam paskirtomis švelnesnėmis bausmių rūšimis kaip bauda, laisvės apribojimu, bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., pasiekti nebuvo, S. M. ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu (už šias veikas jis nuteistas skirtingais teismo nuosprendžiais), konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu S. M. pagrįstai kaip recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Be jau paminėtų aplinkybių, skirdamas nuteistajam S. M. bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad jis baustas administracine tvarka, nėra įrašytas į psichiatro ir narkologo kabinetų įskaitas, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padėjęs įvykdyti nusikaltimą, kas, jo nuomone, laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau kolegijos įsitikinimu, ši aplinkybė pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nepripažinta apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (tolia – LAT) yra išaiškinęs, kad BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Tokias išvadas teismas gali daryti objektyviai įvertinęs bylos aplinkybių visumą. Tais atvejais, kai kaltininkas duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LAT kasacinės nutartys Nr. 2K-353/2008, 2K-397/2010, 2K-444/2010, 2K-228/2011). Iš bylos medžiagos matyti, kad S. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme davė nenuoširdžius parodymus, siekdamas tik iš dalies nurodyti faktines įvykio aplinkybes, o tikrąsias nutylėdamas, todėl toks nuteistojo elgesys negali būti pripažintas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 str. 1 d. 2 p.
Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas teisingai parinko S. M. ne tik bausmės rūšį, bet ir jos dydį (aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo), kuris yra žymiai mažesnis nei straipsnio už jo padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, todėl nėra pagrindo apeliantui paskirtos bausmės laikyti aiškiai per griežta ir teigti, kad ji paskirta neatsižvelgus į jo vaidmenį šios nusikalstamos veikos padaryme, t. y. kad jis buvo tik padėjėjas. Taigi švelninti skundžiamu teismo nuosprendžiu apeliantui paskirtą ir taip švelnią bausmę kolegija neturi jokio pagrindo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apylinkės teismas S. M. už skundžiamu nuosprendžiu padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė teisingą bausmę, tačiau neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą šią bausmę bendrindamas su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme, todėl ši nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo keičiama dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, S. M. šiuo nuosprendžiu paskirtą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 64 str. 1 d., subendrino su ankstesniu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendžiu paskirta bausme, taikydamas dalinio bausmių sudėjimo būdą, ir nustatė galutinę subendrintą bausmę – dvejus metus ir aštuonis mėnesius laisvės atėmimo bei į paskirtos bausmės laiką įskaitė bausmės laiką, atliktą pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendį. Tačiau kolegija pažymi, kad BK 64 str. nuostatos apskritai nenumato bausmės įskaitymo į bausmės laiką. Bausmės įskaitymą į bausmės laiką numato BK 63 str. 9 d. Be to, kaip jau minėta, S. M. aptariamą nusikalstamą veiką padarė dar iki Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-08-05 ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendžių priėmimo (2011-07-16) (šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendžiu), todėl šiuo atveju apylinkės teismas naujai paskirtą bausmę su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendžiu paskirta bausme turėjo bendrinti ne pagal BK 64 str., o pagal BK 63 str. 9 d. nuostatas. Tačiau S. M. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-30 nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2010-09-14 nuosprendžiu, pagal BK 284 str. 1 d. paskirtos vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmės, t. y. šios bausmės vykdymo metu. Tokiu atveju naujai paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 str. nuostatomis, turėtų būti bendrinama su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-30 nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2010-09-14 nuosprendžiu paskirta bausme, o po to subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., subendrinta su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-30 nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2010-09-14 nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalis jau buvo subendrinta su Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-08-05 nuosprendžiu paskirta bausme, o, kaip minėta, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė taip pat jau yra subendrinta su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendžiu paskirta bausme, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama tik su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. nuostatomis.
Kitas nuteistojo S. M. apeliacinio skundo prašymas taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą taip pat netenkinamas. BK 75 str. 1 d. nustatytos bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlygos. Šio BK straipsnio taikymo klausimas gali būti sprendžiamas tada, kai asmuo nuteistas už vieną ar kelis nesunkius ir (ar) apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą (nusikaltimus). Kartu teismas turi nuspręsti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Nepritartina tokiai teismų praktikai, kai BK 75 str. taikomas neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą. Vertinant asmenybę ir iš esmės jos pagrindu formuojant išvadą, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų, kaltininkas neturi būti atsietas nuo ankstesnės nusikalstamos veikos, išnykę teistumai taip pat turi reikšmę. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir, tik įvertinęs šių ir kitų bylos aplinkybių, leidžiančių įsitikinti, ar nuteistojo nusikalstama veika (ar nusikalstamos veikos) padaryta atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos ir pan., ar nuteistasis apskritai turi polinkį daryti nusikalstamas veikas, visumą, gali nuspręsti, kad atidedant bausmės vykdymą bus galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra vienos iš būtinų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, t. y. pakankamo pagrindo manyti, kad S. M. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Kaip minėta, aptariamą nusikalstamą veiką apeliantas padarė būdamas prieš tai jau du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus (pasikėsinimą įvykdyti vagystę ir viešosios tvarkos pažeidimą (tris veikas)), per jam paskirtą už viešosios tvarkos pažeidimą laisvės apribojimo bausmės vykdymą. S. M. atžvilgiu yra priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai už analogiškų, kaip ir skundžiamu nuosprendžiu, nusikalstamų veikų (sukčiavimų), padarymą jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, apeliantas ne kartą yra baustas administracine tvarka, jam paskirtų baudų nemoka. Visos šios aplinkybės rodo, jog apeliantas yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, siekia pragyventi iš nusikalstamais veiksmais įgyto turto. Apelianto pozityviai nepaveikė ir už ankstesnius jo padarytus nusikaltimus teismo nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmių rūšys kaip bauda, laisvės apribojimas, jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas (sukčiavimus) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, todėl yra socialiai pavojinga asmenybė. Be to, iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. M. nevykdė Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-08-05 nuosprendžiu jam paskirto įpareigojimo dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, dėl ko jis Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-13 nutartimi buvo įspėtas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą bei teisės pažeidimų darymą. Taigi atsižvelgusi į šias bei kitas pirmiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl BK 75 str. nuostatos nuteistojo S. M. atžvilgiu netaikomos. Vien ta aplinkybė, kad ankstesniais dviem nuosprendžiais, priimtais po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo, S. M. buvo atidėtas bausmės vykdymas, negali būti pagrindas apeliantui atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir šiuo nuosprendžiu. Pažymėtina, kad net ir esant BK 75 str. numatytų sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-08-01 nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., naujai paskirta bausmė subendrinta su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. paskirtą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendžiu paskirta dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir S. M. paskirti galutinę subendrintą dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendį.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.