- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-09-24
- Bylos Nr.
- 1A-221-135-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Irena Ivanovienė, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- D. K.
- Advokatai
- Henrikas Oseckis
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-212-135/2009
Teisėja Ernesta Montvidienė Procesinio sprendimo kategorija:
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 24 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-23 nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas pagal LR BK 253 str. ir jam paskirta bausmė – areštas 43 (keturiasdešimt trys) paros. Vadovaujantis LR BK 49 str. 5 d. paskirtą bausmę – areštą – nustatyta atlikti poilsio dienomis, areštas skirtas atlikti areštinėje, bausmės pradžią pradėti skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti paskirtą bausmę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. nuteistas už tai, kad 2004 m. lapkričio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo įgijo 102.2 g. sprogstamosios medžiagos – parako, kurį iš įgijimo vietos, neturėdamas leidimo, automobiliu gabeno į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai ten laikė iki 2005-05-16, kol kratos metu Š. m. VPK ONTT pareigūnai ją surado ir paėmė.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis D. K. nurodė, kad 2009-04-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 328 str. 1 d. 1 p.) dėl nepagrįsto teismo atsisakymo nutraukti baudžiamąją bylą remiantis LR BK 40 str., t.y. netaikius nuteistojo atžvilgiu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Skunde teigiama, kad teismas, nuosprendyje nurodęs, kad D. K. neatitinka LR BK 40 str. 2 d. numatytos sąlygos – tai, kad yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, tendencingai ir neobjektyviai vertino visas nuosprendyje nurodytas aplinkybes. Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis administracine tvarka buvo baustas prieš 5 metus, administracinė nuobauda galioja metus laiko, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis linkęs daryti teisės pažeidimus ir tai neturi užtraukti teisinių pasekmių. Taip pat nurodė, kad dėl jam prieš 10 metų taikytų prevencinio poveikio priemonių teismo įpareigojimų ir prieš 5 metus taikyto oficialaus perspėjimo teismas padarė nepagrįstą išvada, kad jis nesilaikys įstatymų. Taip pat, nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai savo išvadą dėl galimo įstatymų nesilaikymo, motyvavo ir kitoje valstybėje padarytu nusikaltimu, kadangi jis bausmę atliko, nebuvo perduotas Lietuvos Respublikai, užsienio valstybės nuosprendis Lietuvos Respublikoje nebuvo pripažintas, todėl tai neturėtų sukelti jokių teisinių pasekmių. Nuteistojo nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nuo pat pradžių prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino visas aplinkybes, byloje nebuvo nustatyta sunkinančių aplinkybių, o buvo nustatyta lengvinanti aplinkybė, dirba ir darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad laiduotojos R. K. prašymas atitiko visus reikalavimus, laiduotoja sutiko sumokėti užstatą 10 000 Lt, kas tikrai garantuotų, kad jis ateityje nenusikals. Skunde taip pat nurodoma, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, todėl nuteistajam pažeidus nustatytus reikalavimus, būtų galima spręsti jo atsakomybės klausimą, o prašydamas jam taikyti laidavimą, jis pasižada daugiau teisės pažeidimų ir nusikaltimų nedaryti. Nuteistasis mano, kad skirtas 43 parų areštas yra per griežta bausmė, kadangi ji artima sankcijos vidurkiui, o teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į anksčiau minėtas jo atsakomybę švelninančias aplinkybes. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo panaikinti 2009-04-23 nuosprendį ir bylą nutraukti jo atžvilgiu taikant LR BK 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojai motinai R. K., kuri sutinka įmokėti teismo nustatytą užstatą.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė skundą patenkinti skunde nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pirmos instancijos teismas teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką pagal LR BK 253 str. 1 d., kadangi surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtino padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, t.y. tai, kad nuteistasis D. K. 2004 metų lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) turgavietėje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo įgijo 102,2 g. sprogstamosios medžiagos – parako, kurią parsigabeno į namus ir neteisėtai laikė ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), spintelėje iki 2005-05-16, kol kratos metu Š. VPK ONTT pareigūnai ją surado ir išėmė. Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų.
2009-03-23 Šiaulių miesto apylinkės teismas gavo D. K. motinos R. K. prašymą atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prašyme taip pat nurodyta, kad laiduotoja sutinka įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą iki 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų) (b.l.98-99). Pirmos instancijos teismas analizavo laiduotojos pateiktą prašymą ir nurodė, kad D. K. neatitinka LR BK 40 str. 2 d. nustatytos būtinos vienos iš sąlygų – pirmos instancijos teismas nenustatė pagrindo, kuris leistų manyti, kad D. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų atsižvelgdamas į tai, kad D. K. buvo anksčiau teistas, nors teistumas ir išnykęs, prieš tris metus baustas administracine tvarka, anksčiau jam buvo taikytas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas, 2006 metais D. K. buvo teistas užsienio valstybėje. Kolegijos nuomone, tokia pirmos instancijos teismo išvada nepagrįsta.
Baudžiamosios bylos įrodymais yra nustatyta, kad D. K. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, laikomas teisiamu pirmą kartą (asmuo pripažįstamas nusikalstamą veiką padariusiu pirmą kartą, jei jis anksčiau ir buvo teistas, tačiau jam teistumas yra išnykęs (LR BK 97 str. 6 d.) (b. l.58), visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta. Kolegija konstatuoja, kad tai, kad D. K. buvo baustas užsienio valstybėje, negali būti charakterizuojančia aplinkybe, kadangi byloje nėra surinkta tikslių duomenų apie padarytą nusikaltimą užsienio valstybėje ir joje priimtą nuosprendį, užsienio valstybės paskirta bausmė atlikta, todėl tai negali sukelti teisinių pasekmių. Iš baudžiamos bylos medžiagos matyti, kad šiuo metu D. K. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, Organizuoto nusikalstamumo įstatyme numatytų apribojimų taikymas baigtas 2005-12-02 (b.l.73), dirba, charakterizuojamas teigiamai (b.l. 93-97). Atsižvelgdama į tai, kolegija mano, kad yra pagrindas manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikaltimų ir ateityje laikysis įstatymų.
BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius jam daryti teigiamą įtaką. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo D. K. motina R. K. yra teigiamai charakterizuojama, turi neįgalumą, nebausta administracine tvarka (b.l. 101-106), todėl, teismo nuomone, yra asmuo, vertas teismo pasitikėjimo ir galinti daryti teigiamą įtaką.
Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, BK 54 str. 2 d. nuostatas, ir D. K. motinos R. K. norą už nuteistąjį laiduoti, nesant pagrindo abejoti, jog laiduotoja teismo pasitikėjimo gali būti neverta, manoma, kad BK 41 str. 2 d. numatyti tikslai gali būti pasiekti D. K. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.), kadangi yra Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai. Atsižvelgiant į nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojančias savybes, kolegijos nuomone, šiuo atveju tikslinga skirti laidavimą su užstatu, todėl nuteistasis D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas ir perduodamas pagal laidavimą su 10 000 litų dydžio užstatu laiduotojai R. K..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p., 328 str. 1 p., kolegija
nusprendžia:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
D. K., a/k (duomenys neskelbtini), nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. atleisti pagal R. K., a/k (duomenys neskelbtini) laidavimą su 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų) dydžio užstatu vieneriems metams ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 str.).
10 000 (dešimties tūkstančių) litų užstatą laiduotoja R. K. įpareigojama per 10 dienų nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos įnešti į Šiaulių apygardos teismo (Dvaro g.83, teismo kodas – 193343535) depozitinę sąskaitą Nr.LT137300010002407653.
Užstatas laiduotojai bus grąžintas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu D. K., už kurį buvo laiduota, per laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.