Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

R. L. (R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. Vilniaus r., Rudaminos sen., (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, Vilniaus apygardos teismo 2002 m. vasario 21 d. nutartimi R. L. buvo pripažintas padaręs pavojingą visuomenei veiklą, numatytą senojo (1961 m.) BK 105 str. 1 p., ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės bei jam paskirta priverčiamoji medicininio poveikio priemonė – atidavimas į psichiatrinę ligoninę sustiprinto stebėjimo sąlygomis; Panevėžio apygardos teismo 2004 m. vasario 3 d. nutartimi paskirta priverčiamoji medicininio poveikio priemonė pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje šešių mėnesių laikotarpiui, kuri 2004-07-26 nutartimi dar kartą pratęsta 6 mėnesiams, o 2005-01-07 nutartimi pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą ir pratęsta 6 mėnesiams. 2005-08-16 Vilniaus apygardos teismas šios priemonės terminą dar kartą pratęsė, o Vilniaus rajono 2006 m. balandžio 21 d. nutartimi priverstinė medicininio poveikio priemonė panaikinta; teistas: 1. 2006-03-24 pagal BK 140 str. 1 d., ir - laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams, 2006-11-20 bausmę atliko; 2. 2008-02-20 pagal BK 236 str. 1 d. - laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-10-29 nutartimi atleistas nuo bausmės, teistumas išnykęs; 3. 2015-12-09 pagal BK 140 str. 3 d. (2 nusikaltimai), BK 63 str. 1 d., 4 d., 64¹ str. - 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, bausmę atliko, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. liepos 20 d. apie 23 val., Vilniaus r., Rudaminos sen., (duomenys neskelbtini), prie K. ir J. G. namų, konflikto metu tyčia smogė metaliniu mūrininko plaktuku nukentėjusiajam P. S. (P. S.) į kairės pusės smilkinio sritį, padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą dešiniame antakyje, poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, kairės pusės nosikaulio, kairio skruostikaulio, kairio viršutinio žandikaulio lūžius – tokiais savo veiksmais dėl P. S. padarytų kairės pusės nosikaulio, kairio skruostikaulio, kairio viršutinio žandikaulio lūžių nesunkiai sutrikdė jo sveikatą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis R. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, ir atsisako duoti parodymus (t. 2 b. l. 9).

Kaltinamojo parodymai buvo pagarsinti (duomenys neskelbtini) str. tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu (tomas 1 b. l. 94-95) kaltinamasis nurodė, kad pranešimo apie įtarimą esmę suprato ir sutinka su įtarime nurodytais faktais. Jis yra vedęs Ž. L., kurios tėvai K. ir J. G. gyvena tame pačiame kaime. Jo santykiai su K. G. yra prasti, o su Jevgenijumi - geri. 2014-07-20 vėlai vakare buvo išgėręs ir jau miegojo. Jį pažadino žmona Ž., kuri pasakė, kad jai paskambino motina ir pasiskundė, kad girti kaimynai muša J. G.. Iš žmonos žodžių suprato, kad vaikinai turi peilį, o Jevgenijus bando apsiginti kirviu. Ž. buvo išsigandusi, kad konfliktas gali blogai baigtis. Prabudęs, būdamas išgėręs, iš namų paėmęs žibintuvėlį, kad galėtų pasišviesti, iš ūkinio pastato paėmęs mūrininko plaktuką, nubėgo pas uošvius. Netoli uošvių namo pamatė takeliu einančius vyrus, kiek jų buvo nepastebėjo – 3 ar 4. Tarp jų buvo iš matymo pažįstamas V. (B.), pavardės nežino. Pašvietęs į jų veidus, jis instinktyviai, nelabai suvokdamas ką darė, užsimojęs mūrininko plaktuku, kurį laikė dešinėje rankoje, smogė juo vaikinui, kuris ėjo pirmas. Pataikė šiam vaikinui į veidą. Kur konkrečiai pataikė, nežino. Vaikinas pargriuvo. Šio vaikino jis atpažinti negalėtų, jam pasirodė, kad pastarojo plaukai buvo tamsios spalvos. Kiti vaikinai pabėgo. Kas atsitiko su vaikinu, kuris pargriuvo, netikrino, nuėjo pas uošvius sužinoti, kas atsitiko su šiais. Uošviai jam nieko dėl kilusio konflikto nepaaiškino, tik pasakė, kad jau iškvietė policiją. Būdamas uošvių kieme, pamatė, kad į kiemą grįžo du vaikinai, vienas iš jų buvo minėtas V. (B.). Apie ką vaikinai kalbėjo su uošviais neprisimena, jie dėl kažko ginčijosi. Matė, kaip K. užsimojo šluota prieš vaikinus. Tada jis mojuodamas mūrininko plaktuku, kad vaikinai neprieitų prie jo, liepė jiems išeiti iš kiemo. Galbūt tuo metu plaktuku jis galėjo sužaloti vaikinus, bet tai padarė nespecialiai, norėjo tik pagąsdinti pastaruosius, kad greičiau išeitų. Vaikino, kuris buvo su Vitalijumi, atpažinti negalėtų, nes buvo tamsu, jo veido bruožų neįsidėmėjo. Vaikinai išėjo iš kiemo ir jis nuėjo namo miegoti. Ryte sužinojo, kad pas uošvius buvo atvažiavusi policija ir greitoji. Kas atsitiko vaikinui, kuriam jis smogė mūrininko plaktuku į veidą, pasakyti negali, nežino. Jis labai gailisi, kad smogė vaikinui į veidą, taip pasielgė, nes labai susinervino dėl uošvio, kuris turi 1 grupės invalidumą. Šiuos parodymus kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir patvirtino, kad smogė P. S. metaliniu plaktuku per veidą, kadangi išsigando, jog girti jauni vyriškiai grįžta pas jo uošvius ir dukrą ir tai kelia realią grėsmę jų gyvybei ar sveikatai. Taip pasielgė, kad įspėtų vaikinus, kad šie nesiartintų prie G.. Vaikinams nepaklusus, jis plaktuku smogė vienam iš vaikinų, tačiau kam tiksliai – pats nežinojo ir tik tyrimo metu paaiškėjo, jog tai buvo P. S. (t. 1, b. l. 107-122). Papildomos apklausos metu (t. 1 b. l. 134 0-135) kaltinamasis patvirtino, kad tvirtina savo parodymus, duotus 2015-04-29 įtariamojo apklausos metu. Parodymų patikrinimo vietoje metu ir akistatos su nukentėjusiuoju metu jis davė neteisingus parodymus, kadangi norėjo pateisinti savo veiksmus. Buvo taip, kaip jis nurodė 2015-04-29 įtariamojo apklausos metu ir jis labai gailisi.

Apklausiamas dėl šių parodymų teisingumo, 2016-04-06 teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad nežino ar ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Jis nepamena, ką kalbėjo tuo metu. Tačiau nesakė, kad sudavė. Parodymų patikrinimo metu jam tyrėjai nurodė, kaip parodyti smūgio sudavimą. Jo žmona melavo, kad jis jai sakė, jog sudavė. Pamena, kad varė vaikinus iš kiemo, tačiau kaip sudavė – nepamena. Plaktuką buvo paėmęs, nes norėjo apsiginti, kadangi V. B. anksčiau buvo išdaužęs jo sesei langą. Jis buvo vienas prieš tris, be to sužinojo, kad vaikinai turėjo peilį. Tačiau gali būti, kad tiesiog neatsimena. Jis pats turi problemų su atmintimi. Įvykio metu miegojo tik po tris valandas. Geria raminamuosius vaistus ,,Relaniumą“. Turi problemų dėl nerimo, nemigos (t. 2 b. l. 74). Su Valstybinės ligonių kaso ieškiniu sutiko, o nukentėjusiojo ieškinį prašė atmesti, nes, jo manymu, jis tokios žalos nepadarė (t. 2 b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

-nukentėjusiojo P. S. pareiškimu Vilniaus rajono PK, paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 1, 21, 30-31) bei teisme, kad 2014-07-20 susitiko su A. C. ir jo sugyventine, nuėjo pas juos, vartojo alkoholį. Jie gyvena Kinelių kaime. Po to kai kurie išėjo parūkyti. Tuo metu kilo konfliktas tarp V. B. ir K. vyro. Jie pradėjo muštynes, stumdėsi. Jis su A. C. bandė juos išskirti. Po 5 min. viskas pasibaigė. Jis su V. B., A. L. ir A. C. ėjo namo. Iš tolo pamatė einantį kaltinamąjį. Atsisveikino su A. C., stovėjo nugara į kelią, už jo stovėjo A. L. ir V. B.. Kai atsisuko ir paėjo apie 1 m., gavo nuo kaltinamojo smūgį į kairį smilkinį. Su kuo buvo suduota - nepastebėjo. Nuo smūgio prarado sąmonę, atgavęs – paskambino savo panelei, paprašė, kad jį pasitiktų. Jam bėgo kraujas iš nosies ir smilkinio. Greitąją iškvietė į K. namus. Jį nuvežė į Ligoninę, kurioje susiuvo žaizdas ir paleido namo. Pasiūlė nuvykti į kitą ligoninę, o ten nuvykus, nustatė, kad lūžo kairės pusės skruostikaulis. Buvo gydomas ligoninėje. Palaiko savo ieškinį dėl 2896 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalo sudaro nuostoliai, patirti dėl prarasto atlyginimo nedarbingumo metu. Tuo metu uždirbdavo po 1000 Lt (teismo pastaba - 289, 62 Eur) per mėnesį. Nedirbo jis nuo 2014-07-20 iki 2014 m. lapkričio mėnesio pabaigos. Po to jam dėl ilgo gydymosi teko išeiti iš darbo. Moralinę žalą sudaro jo pergyvenimai, patirti dėl sumušimo, depresija dėl sužaloto veido, nuolatinis baimės jausmas bei negalėjimas pasirodyti viešumoje dėl subjauroto veido (t. 2 b. l. 9-100). Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 41-47);

-liudytojo V. B. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 61-62) ir teisme, kad buvo pas A. C. svečiuose. Įvyko konfliktas tarp jo ir K. (teismo pastaba- G.). K. jis pastūmė ir trenkė jai į veidą, nes ji mušė A. su pagaliu ir kai ją atstūmė, mušė ir jį. Ji varė juos iš kiemo, visi keikėsi. Jie nesutiko išeiti, nes buvo svečiuose pas A. C.. K. kreipėsi į policiją. Vėliau jis kartu su P. S. ir A. L. ėjo iš tų namų, tada atbėgo kaltinamasis ir kirviu trenkė P. S.. Jie išsigando, norėjo padėti, bet Ruslanas vėl puolė. Tada išsigandę pranešė policijai. Mano, kad kaltinamasis taip pasielgė, nes jam kažkas paskambino ir pranešė apie jo konfliktą su Kristina. Kai atbėgo kaltinamasis, konfliktas buvo pasibaigęs, nuo namų buvo nutolę apie 15-20 m. Kaltinamasis atbėgo keliu. Buvo tamsu ir jis, matyt, sudavė pirmam pasitaikiusiam. Išgirdo didelį trenksmą, nukentėjusysis pargriuvo, o jie visi pabėgo. Matė, kad kaltinamasis turėjo rankose kirvį. Jie norėjo padėti nukentėjusiajam, bet kaltinamasis vėl puolė ir jie pabėgo. Iškvietė policiją ir greitąją pagalbą (t. 2 b. l. 19-20);

-liudytojos R. B. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 83-84) ir teisme, kad paties įvykio nematė. 2014 m. liepos mėn. apie 23 val. jai paskambino ar sesuo, ar mama į darbą ir pranešė, kad sužalojo P. (teismo pastaba - P. S.) ir kad neišleidžia jos vyro V.. Išėjo iš darbo, susitiko su P. B.. V. paprašė atvykti į įvykio vietą - į K. G. namo kiemą. Ten jau buvo greitoji, pareigūnai. V. buvo sulaikytas. K. G. vyras Jevgenijus ją užsipuolė dėl šios situacijos, nors jos ten ir nebuvo. Kiti vaikinai rodė pareigūnams kur kas įvyko. Matė P. S., jo veidas prie smilkinio buvo ištinęs, matėsi kraujas prie antakio, smilkinio. Apie tai, kas atsitiko jai papasakojo jos vyras ir pats nukentėjęs, nurodę, kad įvyko konfliktas pas K. G. namuose, ji varė vyrus išeiti, o kaltinamasis, tuo metu, kai jos vyras ir P. S. ėjo namo, sudavė pastarajam kirviu du kartus. Kliuvo per ranką ir A. L., nes šis bandė atitraukti kaltinamąjį (t. 2 b. l. 20);

-liudytojo A. L. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 63-64) ir teisme, kad kartu su P. S. ir V. B. užėjo pas A. C. į svečius. Jo kaimynų pavardės nežino. Tai buvo 2014 m. liepos mėnesį. Pasėdėjo, o vakare ėjo namo. Kieme šiek tiek susiginčijo su kaltinamojo žmonos tėvais. Dėl ko - neatsimena. Susistumdė, nes jį užsipuolė kaltinamojo žmonos tėvas. Verandoje išdužo stiklas. Vėliau jis su P. S. ir V. B. išėjo namo. Priešais pamatė ateinantį R.su prožektoriumi, jis nešėsi kirvį. Jis kažką sakė, maskatavo kirviu, bet jie jį apėjo. P. perspėjo, kad kaltinamasis su kirviu ir tuo metu išgirdo duslų smūgį. Grįžo, bandė nukentėjusįjį gaivinti. Buvo pabėgę, po to vėl grįžo. Tada atėjo R. ir vėl maskatavo su kirviu, jam pataikė į ranką. Jie paliko P. S. ir pabėgo, o kaltinamasis dar juos vijosi ir kažką šaukė. Atbėgęs namo, paskambino greitajai, tačiau jam pasakė, kad jau iškviesta. Grįžo atgal į vietą, bet kaltinamojo jau nebuvo. Pareigūnams papasakojo kas įvyko (t. 2 b. l. 20-21);

-liudytojo A. C. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 65-66) ir teisme, kad kaltinamąjį matė tik vieną kartą. P. S. - buvusios žmonos žentas. Įvykio dieną susitiko V. B. degalinėje Kinelių kaime. Jis padėjo nuvežti dujas. Išgėrė namuose alaus, vėliau atėjo A. L. ir P. S.. Kaimynystėje gyvena J. ir K. (teismo pastaba – G.). A., V. ir P. buvo išėję, vėliau sugrįžo, ir jie visi dar pasėdėjo. Išėjo į lauką, bendravo su J., tada išėjęs A. su pastaruoju susistumdė, netyčia sudaužė verandos langą. Jis su Vitalijumi išėjo iš kiemo, o P. su A. buvo nuėję toliau. Jis norėjo palydėti. Priešais pamatė ateinantį žmogų, kuris pašvietė su žibintu į akis, rankose laikė medinį daiktą. Pagalvojo, kad pažįstamas, todėl ėjo link jo, bet pamatę rankose medinį daiktą, pabėgo. K. buvo kieme, o jie buvo už 10-15 m. Ji šaukė R., kad nebėgtų, nes jo aukštas spaudimas. Kai grįžo į kiemą, pamatė jau gulintį P.. Į kiemą pirmas grįžo R., po to jis pats. K. P. ėjo, jam R. sudavė su tuo mediniu daiktu ir P. nugriuvo. Sudavė iš nugaros. Matė, kaip buvo suduotas smūgis. Kai priėjo, R. vėl jį puolė ir jis pabėgo. Vėliau atvyko policija (t. 2 b. l. 21-22);

-liudytojos K. G. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 76-78) ir teisme, kad kaltinamasis - jos žentas. P. S. žino iš matymo. 2014-07-20 buvo atvykęs sūnus su žmona ir anūkė. Prieš tai A. C. sugyventinė pasiskolino vežimėlį dujų balionui atvežti. Sūnus išvyko, o anūkė liko. Pas kaimynus buvo svečiuose P. S., V. (V. B.) ir A. L., jie atsinešė alaus. Kai išgėrė, dar atsinešė. Tarp jos ir C. konfliktai vyksta dėl jų gėrimo. Tą dieną dar skambino kaimynas, klausė, kodėl jie grasina A. C.. Jos vyras išėjęs paklausė ar taip yra, A. C. atsakė, kad jam niekas negrasina. Tuo metu A. L. griebė jos vyrą už krūtinės ir jį stūmė į verandą, dužo stiklai, suplėšė marškinėlius, pasipylė kraujas. A. C. ir P. S. gynė jos vyrą. Ji paprašė Vitaliko eiti namo, o jis ją ,,pasiuntė“ ir sudavė per veidą. Anūkė viską matė ir labai rėkė, kad nori namo pas tėvus. Paskambino dukrai, kad ateitų, nes labai susinervavo. Po to paskambino policijai. Atvyko sūnus ir pasiėmė dukrytę. Kaimyno kompanija nežinojo, kad ji iškvietė policiją. Matė, kad išėjo A. L., P. S., V. B., o A. C. juos lydėjo. D. Ž. paskambino, kad Ruslanas išėjo pas juos. Išėjusi į verandą išgirdo žodžius, pasakytus V., kad „ką R. eini uošvės ginti“, o jis atsakė, kad „užpuolėte invalidus ir tyčiojatės“. Ji pakvietė R., ir pasakė, kad iškvietė policiją. R. ėjo link jos, o vyrai sugrįžo atgal, V. trenkė R. į kojas, sakė, kad nori pakalbėti. R. ilgai kentėjo, bet po to trenkė P.per veidą. Jie visi atėjo į kiemą, ten matė kaip R. sudavė P., tačiau su kokiu daiktu – nepastebėjo. P. nugriuvo ir pakilo tą pačią minutę, visi išbėgo, net pametė kažkuris ,,kroksus“. A. C. grįžo ir atsisėdo ant kelmo, sakė, kad skauda galvą. Konflikto dieną buvo atvykusi greitoji, prie jos stovėjo P., jam buvo užklijuotas žandas. Po 5 dienų Pavelas atrodė normaliai ir priekaištavo, kam iškvietė R. (t. 2 b. l. 22-23)

-liudytojo P. B. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 81-82) ir teisme, kad jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino brolis V. B. ir pasakė, kad jį ir P. S. sumušė, bei paprašė atvažiuoti prie degalinės, esančios Lydos plente netoli Rudaminos ir Kinelių kaimų. Jis firmos automobiliu nuvažiavo prie degalinės, bet nieko nerado, tada nuvažiavo pas V. B. namo. Prie namų pamatė P. S., kurio buvo sumušta galva, pastarojo akys ir nosis buvo ištinę, kakta užvyniota skuduru, veidas kruvinas. Š. P. buvo pastarojo žmona G. ir V. B. žmona R.. Po kelių minučių iš namų išėjo A. L.. V. B. namuose nebuvo. R. jam papasakojo, kad Vitalijus, P. ir A. buvo svečiuose Kinelių k., pas jos motinos buvusį sugyventinį A. C.. Ten vyrai prisigėrė, tarp jų ir Aleksejaus kaimynų kilo konfliktas, kuris iš karto buvo žodinis, po to vyrai pradėjo stumdytis. A. A. kaimynui suplėšė marškinius. Tada minėti kaimynai kažkam paskambino. V., P. ir A. išėjo namo. Pakeliui jie sutiko žmogų, kuris laikė kirvį. Vaikinai pradėjo bėgti, bet žmogus, turėjęs kirvį, juo trenkė P. S. į galvą. Nuo smūgio šis pargriuvo. A. nubėgo namo, o V. sugrįžo padėti P.. Kažkas iškvietė greitąją. Jis P. S. nuvežė į Kinelių k., kur jau stovėjo greitosios pagalbos ir policijos automobiliai. V. B. buvo tarnybiniame automobilyje ir davė parodymus (t. 2 b. l. 31);

-liudytojo J. G. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 85-87) ir teisme, kad kaltinamasis yra jo žentas. 2014-07-20 apie 22 val. buvo savo namuose, sėdėjo verandoje, dukra Ž. L. buvo atsinešusi šampano, jie išgėrė ir bendravo. Vėliau dukra ir buvęs svečiuose S. N. išėjo. Jis pats nuėjo parūkyti į kiemą. A. L., V. B. ir A. C. pas pastarąjį vartojo alkoholį. Jiems paskambino A., klausė, kodėl gąsdina narkomanais. Po skambučio A. atėjo pas juos į kiemą ir pradėjo šaukti, trenkė jam, o V. B. griebė už krūtinės ir suplėšė marškinėlius, sudaužė verandos stiklą. Jį po šio įvykio ištiko du insultai, tuo metu pas juos buvo namuose anūkė Gabrielė 7 metų, ji labai išsigando verkė ir iki šiol dar negali naktimis ramiai miegoti (t. 2 b. l. 53-54);

-liudytojos Ž. L. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 79-80) ir teisme, kad 2014-07-20 16 val. atėjo pas savo mamą K. G. ir matė, kaip A. ir A. (teismo pastaba C.), kurie gyvena greta, nuėjo dujų baliono pirkti, o grįžo su P. S., A. L. ir V. B.. Su savimi turėjo po 2 butelius 1l talpos alaus, sėdėjo ir gėrė pas A., paskui pakartotinai ėjo pirkti alkoholio. Ji buvo pas tėvus iki 21.30 val. Grįžo namo ir migdė savo mažametį sūnų, dukra liko pas motiną. Vėliau jai paskambino apsiverkusi dukra ir pasakė, kad vyrai, kurie gėrė pas A., užpuolė senelius ir kad ateitų jos pasiimti. Tada ji pažadino savo vyrą R. ir liepė nueiti atsivesti vaiką. Iš kaimynų sužinojo, kad P. S. buvo nedidelė trauma. Vyras jai pasakojo, kad P. sudavė plaktuku (b. l. 54-55);

-liudytojo S. N. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 88-89) ir teisme, kad 2014-07-20 vakare ėjo iš darbo, užėjo pas G. į svečius. Jis kartu su J. G. išgėrė 3 butelius 1 l talpos alaus (6,8 laipsnių stiprumo). Girti nebuvo. Po to jis nuėjo namo. N. G. namų jį pasivijo V. B., paklausė, dėl ko jis grasino A., jo sugyventinei. Jis pasakė, jog jai jis negrasino, tik kažkada pasakė, kad ši nustotų skatinti girtauti Aleksejų. Daugiau jis nieko jai nesakė. Po šio pokalbio V. B. nuėjo pas A. C., o jis – namo. Jis girdėjo, jog tą patį vakarą tarp G. ir vaikinų, kurie buvo pas A.svečiuose, kilo konfliktas. Apie tai, kad minėtą vakarą buvo sumuštas P. S., kuris taip pat yra jo kaimynas, nieko negirdėjo ir nežino (t. 2 b. l. 55);

-specialisto O. D. paaiškinimu teisme, kad tvirtina savo išvadą byloje ir gali paaiškinti, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai galėjo atsirasti dėl dviejų trauminių poveikių. Išvada buvo surašyta iš pateiktų medicinos dokumentų. Apžiūra nebuvo atlikta, fiziškai žmogaus nematė. Remiantis pateiktais jam medicininiais dokumentais, kuriuose buvo nurodyti sužalojimai ir kad jie buvo abejose veido pusėse. Patvirtina, kad sužalojimai padaryti buvo kietu, buku daiktu. Kieto, buko daikto apibūdinimas atitinka mūrininko plaktuką. Tam, kad sužaloti abi veido puses, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, nosies, kaip labai atsikišusios kūno dalies apeiti neįmanoma. O nosis buvo lūžusi tik iš kairės pusės. Vienas trauminis poveikis galėjo būti į dešinę veido pusę, padarant muštinę žaizdą dešiniame antakyje ir poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke. Mažiausiai kitas trauminis poveikis galėjo būti į kairę veido pusę, padarant nurodytų kaulų lūžius. Dešinėje pusėje - vienas trauminis poveikis, kairėje pusėje - kitas trauminis poveikis. Kairėje pusėje nustatyti ir aprašyti požymiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Neskaitant dešinės pusės sužalojimų, vis tiek lieka nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visumoje, dėl visų sužalojimų ir yra duotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atskirai vertinant dešinės pusės sužalojimus, jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Griuvimas yra vienkartinis veiksmas. Jei smūgis buvo suduotas į kairę veido pusę, tai pagal visus fizikos dėsnius, pagal inerciją nukentėjusysis turėjo griūti ant dešinės veido pusės. Negali atmesti tikimybės, kad sužalojimai ant dešinės veido pusės atsirado dėl to, kad nukentėjusysis būtent ant jos ir griuvo. Visi sužalojimai visumoje nebūdingi griuvimui. Pagal byloje esančius parodymus kaltinamasis smogė dešine ranka, kurioje buvo mūrininko platukas. Jei ėjo priešpriešiais, smogė dešine ranka, tai tikėtina, kad sužalojimai buvo padaryti į kairę veido pusę ir tada tikėtina, kad žmogus griuvo ant dešinės pusės, todėl negali kategoriškai atmesti, kad dešinės pusės sužalojimai atsirado griūnant ant žemės. Ir tai būtų tas antras trauminis poveikis. Papildomuose medicinos dokumentuose, tokio įrašo, kad buvo žemių ar dar kažko žaizdoje, nėra. Yra įrašai, kad buvo padarytas pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas. Tai yra žaizdos išvalymas ir susiuvimas. Pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas yra taikomas visoms žaizdoms, ir su žemėmis ir be žemių, kurias galima susiūti. Žaizdas galima sutvarkyti chirurgiškai pagal žaizdos būklę, jos išvaizdą (t. 2 b. l. 75-76);

-akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo P. S. protokolu, kuriuo užfiksuota, kad nukentėjusysis patvirtino savo parodymus ir jie atitinka teisme duotus, o kaltinamasis nurodė, kad smogė vienam iš vaikinų metaliniu plaktuku, kadangi pastarieji sugrįžo ir, kaip jis suprato, atėjo muštis, todėl ir smogė, kad išeitų ir nieko blogo jo šeimai nepadarytų (t. 1 b. l. 126-129);

-įvykio vietos apžiūros protokolu, nuotraukoms, kuriuose užfiksuota, kad 2015-01-21 10-10.20 buvo apžiūrėta įvykio vieta – teritorija šalia Kristinos ir J. G. namo Vilniaus r., Rudaminos sen., Kinelių kaime (t. 1 b. l. 17-20);

-Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 376/15 (01), kurioje užfiksuota, kad P. S. padaryta muštinė žaizda dešiniame antakyje, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, kairės pusės nosikaulio, kairio skruostikaulio, kairio viršutinio žandikaulio lūžiai, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), iki apžiūros VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (2014-07-21). Nustatyta galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepatvirtinta objektyviais duomenimis, todėl sužalojimu nevertinama. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairės pusės nosikaulio, kairio skruostikaulio, kairio viršutinio žandikaulio lūžių, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai muštinė žaizda dešiniame antakyje ir poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), galimai ir užduotyje nurodytu įrankiu – kirvio pentimi. Sužalojimai visumoje nebūdingi griuvimui, savęs žalojimui. Nukentėjusysis, sužalojimų jam padarymo metu, galėjo būti įvairiuose pozose. Sužalojimų lokalizacija nukentėjusiojo kūne nenurodo užpuoliko ir nukentėjusiojo tarpusavio padėties. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. (b. l. 28-29)

-daiktų, dokumentų pateikimo, jų apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuota, kad nukentėjusysis P. S. pateikė medicininių dokumentų kopijas: veido ir žandikaulių chirurgijos I skyriaus epikrizę; Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapą Nr. 59571; Paciento, patyrusio galvos traumą apžiūros PKS protokolą; 2014-07-25 išrašą iš medicininių dokumentų; 2014-07-22 ir 2014-07-25 pranešimus apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą (t. 1 b. l. 32-38); kad liudytoja K. G. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjo T. Š. 2014-08-01 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 57-At-00721-14 ir lydraščius (t. 1 b. l. 70-72), o kaltinamasis R. L. - metalinį plaktuką (b. l. 98, 99-103);

-gydymo paslaugų apskaitos išrašu, kuris patvirtina, kad nukentėjusiojo gydymas dėl sumušimo kainavo 1045,70 Eur (t. 1 b. l. 56-57).

-2014-08-01 nutarimu Nr. 57-At-00721-14, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, ir išaiškinta K. G. ir J. G. kreiptis privataus kaltinimo tvarka (b. l. 71).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą kaltinamojo R. L. atžvilgiu, teismas atsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, pirminės apklausos 2015-04-29 metu, kaltinamasis kaltu prisipažino dėl šio nusikaltimo, vėliau papildomos apklausos metu (t. 1 b. l. 134-135) dar kartą patvirtino, kad jo parodymai duoti 2015-04-29 yra teisingi, juos tvirtina, ir tik teisme, pirma atsisakęs duoti parodymus, vėlesnio teisiamojo posėdžio metu (2016-04-06) pakeitė parodymus, nurodydamas, kad nežino ar ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi, nes nepamena, ką kalbėjo tuo metu. Jo parodymai 2015-04-06 teisiamajame posėdyje yra prieštaringi, nes nurodydamas, kad nepamena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, visgi tvirtina, kad nesakė, jog sudavė nukentėjusiajam, o parodymų patikrinimo metu jam tyrėjai nurodė, kaip parodyti smūgio sudavimą. Taip pat nurodė, kad jo žmona melavo, jog jis jai prisipažino sudavęs smūgį nukentėjusiajam. Pripažino, kad plaktuką buvo paėmęs, nes norėjo apsiginti, kadangi V. B. anksčiau buvo išdaužęs jo sesei langą, be to buvo trys vaikinai ir jis sužinojo, kad jie turėjo peilį. Remiantis kaltinamojo paaiškinimų analize pripažintina, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 94-95) buvo nuoseklūs. Jie užrašyti tiksliai, paties kaltinamojo perskaityti ir pasirašyti, patvirtinus jų teisingumą, jokių pastabų, prašymų ar papildymų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei susipažindamas su visa bylos medžiaga kaltinamasis nepateikė (t. 1 b. l. 157). R. L. apie kokį nors neteisėtą poveikį jam tyrimo metu nenurodė, todėl teismas pripažįsta, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais, jie turi įrodomąją galią ir yra vienu iš įrodymų, kuriais teismas remiamasi priimdamas nuosprendį (BPK 20 str.).

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2014 m. liepos 20 d. apie 23 val., Vilniaus r., Rudaminos sen., Kinelių k., teritorijoje šalia Kristinos ir J. G. namo. Nukentėjusysis P. S. ir įvykį matę bei teisme apklausti liudytojai V. B., A. L., A. C., K. G., P. B., bei liudytoja R. B., kuriai aplinkybes įvykio perpasakojo V. B. ir nukentėjusysis, patvirtino, kad kaltinamasis R. L. sudavė nukentėjusiajam P. S. vieną smūgį į kairę veido pusę mūrininko plaktuku, nuo ko pastarasis parkrito ir prarado sąmonę. Jų nurodomos įvykio aplinkybės dėl smūgio sudavimo yra nuoseklios, sutampa tarpusavyje ir su kaltinamojo paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat ir liudytoja Ž. L. nors ir nematė įvykio, bet patvirtino teisme, kad jai sutuoktinis (t. y. kaltinamasis) prisipažino sudavęs smūgį plaktuku nukentėjusiajam. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti įrodymai, o būtent: specialisto išvada G 376/15 (01), kurioje nurodyta, kad P. S. iki apžiūros VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (2014-07-21), t. y. galimai įvykio 2014-07-20 metu, padaryta muštinė žaizda dešiniame antakyje, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, kairės pusės nosikaulio, kairio skruostikaulio, kairio viršutinio žandikaulio lūžiai, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), kas galima teigti atitinka mūrininko plaktuką. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairės pusės nosikaulio, kairio skruostikaulio, kairio viršutinio žandikaulio lūžių, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Nors specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, o kaltinamasis prisipažino sudavęs tik vieną kartą, tai nelaikytina prieštaravimu, juo labiau, kad teisme apklaustas specialistas O. D. nurodė, jog dešinės pusės sužalojimai, kurie buvo nustatyti nukentėjusiajam, galėjo atsirasti, pastarajam pargriuvus nuo suduoto smūgio į kairę galvos pusę. Specialistas paaiškino, kad sudavus smūgį į kairę pusę, nukentėjusysis iš inercijos turėjo nugriūti ant dešinės pusės ir galėjo taip susimušti veido dešinę pusę.

Ištyrus ir įvertinus byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir surinktus įrodymus, neginčytinai įrodyta, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, veikdamas tiesiogine tyčia, kaltinamasis nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį P. S., todėl jo veiksmai pagal BK 138 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamojo gynėjas išsakė teismui versiją, kad galimai jo ginamasis taip pasielgė išsigandęs dėl savo šeimos narių ir vaiko saugumo. Be to nurodė, kad praeityje jis buvo pripažintas nepakaltinamu, todėl tai negalėjo neatsiliepti jo veiksmas.

Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, susijusius su kaltinamojo sveikatos būkle, daro išvadą, kad kaltinamasis veikė suprasdamas savo veiksmų esmę. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2015 konstatuota, kad nėra objektyvių duomenų teigimui, jog R. L. nusikalstamos veikos metu būtų sirgęs ar sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, ar išreikšta silpnaprotyste, ar veikos padarymo metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje.

Teismo vertinimu, kaltinamasis suvokė, kad smogdamas vienam iš ateinančių vyrų (šiuo atveju - nukentėjusiajam P. S.) į galvą metaliniu mūrininko plaktuku, elgiasi nusikalstamai. Įvertinus nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus bei kitą byloje ištirtą medžiagą pripažintina, kad kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius asmeniui (šiuo atveju - nukentėjusiajam P. S.), jų siekė, tačiau darydamas nusikalstamą veiką buvo abejingas, savo sąmonėje padarinių nedetalizavo, jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, t. y. veikė netiesiogine tyčia, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius.

Įvertinus konflikto, kilusio G. kieme, aplinkybes, kurios neva galėjo turėti įtakos kaltinamojo elgesiui, t. y. kad nors kaltinamasis apie jį sužinojo ir pažadintas sutuoktinės, ėjo pasiimti dukters iš pastarosios tėvų namų, kad visgi nežinojo, kas konkrečiai buvo įvykę ir ar gresia jo uošviams ir vaikui grėsmė ar ne, - darytina išvada, kad jokio realaus pavojaus kaltinamojo šeimos nariams tuo metu, kai jis kelyje susitiko nukentėjusįjį ir liudytojus V. B., A. L. ir A. G., sveikatai ar gyvybei nebuvo. Nesant jokio pavojingo pastarųjų kėsinimosi, o tuo pačiu ir būtinumo taip agresyviai elgtis, neadekvačiai reaguodamas į ateinančius asmenis, be jokios priežasties pats priėjo ir smūgiavo vienam iš vyrų į veidą metaliniu plaktuku. Kaltinamasis teigia prieš tai vartojęs alkoholį, tačiau jokių duomenų, kurie patvirtintų jo neblaivumą įvykio metu, byloje nėra pateikta, todėl nekyla abejonių, kad jis situaciją suprato ir vertino adekvačiai. Vien sąmoningas stipraus smūgio sudavimas kitam žmogui į gyvybiškai svarbią galvos sritį suponuoja sveikatos sutrikdymo ar net gyvybės atėmimo numatymą. Todėl, nors konkrečiai kokių nors pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti, kaip netiesioginės tyčios valinis momentas, teismų praktikoje aiškinamas kaip kaltininko abejingumas galimam kito žmogaus sveikatos sutrikdymui. Šiuo gi atveju kaltinamajam buvo visiškai tas pats dėl padarinių kilimo ar nekilimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), kaltės formą - netiesioginę tyčią, prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto pobūdį, sukeltas pasekmes ir tai, kad šiuo metu liekamieji reiškiniai yra išnykę, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, teistas 3 kartus, nusikalto esant išnykusiam teistumui pagal pirmesnius nuosprendžius, tačiau prieš priimant jo atžvilgiu 2015-12-09 teismo baudžiamąjį įsakymą, baustas administracine tvarka (t. 1 b. l. 139-141), kad yra vedęs, ikiteisminio tyrimo metu gailėjosi dėl savo veiksmų, tačiau vėliau atsisakė duoti parodymus ir neigė kaltę, į tai, kad nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl vadovaujantis BK 54, 55, 61 str. jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta laisvės apribojimo bausmė, kuri iš dalies sudedant bendrintina su pirmesniu 2015-12-09 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 1045,70 Eur civilinį ieškinį dėl žalos už nukentėjusiojo gydymą atlyginimo (1 t., b.l. 54-60), kuris yra pripažintas kaltinamojo, įrodytas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai ((duomenys neskelbtini) str.).

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl 2896 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Savo reikalavimą grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo smurto buvo sužalotas, patyrė skausmą, išgąstį, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą, ilgai nedirbo, o vėliau ir visai neteko darbo.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žalos ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (K. T. 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Pagal Lietuvos Respublikos BPK, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnis). Civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos BPK taisykles, bet žalos atlyginimo klausimams, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, išspręsti taikomos ir baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos.

Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, o būtent specialisto išvados ir nukentėjusiojo pateiktų medicininių dokumentų išrašų bei nedarbingumo pažymėjimų, nukentėjusiajam P. S. buvo padaryti kūno sužalojimai, jis dėl jų gydėsi ir laikotarpiu nuo 2014-07-22 iki 2014-07-26 buvo nedarbingas. Tačiau teismui nėra pateikti duomenys, kur nukentėjusysis dirbo, koks jo mėnesinis darbo užmokestis buvo, nėra aišku iš ko susidaro prašomos turtinės žalos dydis, net pats nukentėjusysis savo užmokestį įvardija skirtingai: ikiteisminio tyrimo metu nurodo 2000 Lt sumą per mėnesį, teisme - jau 1000 Lt sumą.

Kadangi civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, kuri patvirtintų prašomos priteisti iš kaltinamojo sumos dydį ir pagrindą, nukentėjusiajam P. S. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Daiktinis įrodymas – metalinis mūrininko plaktukas (t. 1 b. l. 104), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. L. (R. L.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d ir nuteisti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 1 d. 2 p. ,,c“ p. p. šią bausmę iš dalies sudedant su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-09 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 50 (penkiasdešimt) parų areštą.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. L. 1045,70 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt penkis eurus 70 euro centų) turtinei žalai atlyginti.

N. P. (P.) S. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Daiktinį įrodymą – metalinį mūrininko plaktuką, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.