Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-10667-713/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06391-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6; 2.3.2.9.1; 2.5.10.1.; 2.5.10.2; 3.2.6.1. (S)

2016 m. lapkričio 8 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, dalyvaujant ieškovui A. G. ir jo atstovui advokatui Vytautui Zenevskiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. G. ieškinį atsakovei I. V. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas A. G., teismo posėdyje galutinai patikslinęs ieškinio reikalavimus (3-6 b.l.) prašo priteisti iš atsakovės I. V. 500,00 Eur nuostolių pagal Rangos darbų sutartį Nr. 16/02/12; 5% proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad ieškovas ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini). 2002 m. ieškovas gavo UAB „Kauno vandenys“ raštą, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovas, gavęs bendrasavininkės raštišką sutikimą, gali šalia esamo vandens apskaitos mazgo įrengti atskirą vandens skaitiklį. Atsakovė sutiko, kad ieškovas įsirengtų atskirą vandens skaitiklį savo valdoje ir būtų vedama atskira vandens apskaita. Laikui bėgant, bendraturčiai pradėjo nesutarti dėl naudojimosi vandeniu, atsakovė užsukdavo vandenį ir neleisdavo ieškovui juo naudotis; atsakovė retai gyvendavo savo valdoje, nešildydavo patalpų, todėl užšaldavo vandens vamzdynas. Ieškovas, norėdamas apsisaugoti nuo konfliktų su bendraturte, nutarė įsirengti naują atskirą vandentiekį, todėl užsakė projektą, sumokėjo 1000,00 Eur. Kadangi šalys yra bendraturčiai, o dėl atsakovės kaltės buvo parengtas projektas naujai vandens linijai įsirengti, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės ½ dalį išlaidų už projekto parengimą, kas sudaro 500,00 Eur.

Ieškovo atstovas patikslintus ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė žinojo, kad vanduo užšąla. Visa įranga yra atsakovės namo dalyje, todėl ji turėjo pasirūpinti, kad vanduo neužšaltų. Jeigu ieškovas galėtų naudotis vandeniu, tai jam nereikėtų pasidaryti antro įvado. Atsakovė pažeidė ieškovo teisę naudotis vandeniu; nedavė sutikimo ieškovui įsivesti naują vandentiekį. Ieškovas turėjo išlaidų ruošiant projektą, buvo sudaryta rangos sutartis, todėl atsakovė kaip bendraturtė turi atlyginti ½ dalį ieškovo patirtų išlaidų.

Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti (48-50 b.l.). Nurodė, kad pagrindinis apskaitos prietaisas yra pastatytas atsakovės valdomoje namo dalyje, o papildomas – pas ieškovą. Vandens ieškovui neužsukdavo, o vamzdynas buvo užšalęs 2-3 dienas ne tik atsakovės namo dalyje, bet ir pas gatvės kaimynus. Vamzdynas yra senas, statytas dar 2002 m., jį reikia keisti. Vandens šulinį bandė apšiltinti kartu su ieškovu, tačiau tai nepadėjo; kad vandentiekis neužšaltų, atsakovė apšiltino savo namo pusės grindis, kūrena pečių, tačiau per šalčius vamzdyne vanduo užšąla. Atsakovė niekada gyvenime nėra užsukusi vandens ieškovui. Atsakovė neprašė, kad ieškovas parengtų projektą, jis nesikreipė į atsakovę dėl raštiško sutikimo gavimo atlikti vandentiekio įrengimo darbus, todėl neprivalo apmokėti kito bendraturčio patirtų išlaidų.

Atsakovės atstovė palaikė atsakovės poziciją ir papildomai nurodė, kad ieškovas pradėjo įsirenginėti visiškai atskirą, jam nuosavybės teise priklausantį vandens mazgą, kuriuo tiekiamas vanduo tik ieškovui. Vandens mazgas montuojamas tik ieškovo sprendimu. Ieškovas neinformavo atsakovės apie sudarytą rangos sutartį ir nedavė sutikimo sumokėti pusę reikalaujamos sumos už projektą ir mazgą. Mazgas nėra šalių bendroji dalinė nuosavybė, todėl atsakovė ir neprivalo prisidėti prie dalies išlaidų apmokėjimo.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas bendrosios dalinė nuosavybės teise valdo 49/100 dalis gyvenamojo namo ir 401/802 dalis žemės sklypo, o atsakovė – 51/100 dalis namo ir 401/802 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune (26, 28 b.l.).

2002 m. į šalių valdomą gyvenamąjį namą buvo atvestas vanduo ir pastatyti skaitikliai: pagrindinis - atsakovei priklausančioje namų valdos dalyje, o ieškovui buvo pastatytas atskiras vandens skaitiklis atsakovės valdoje prie jos skaitiklio, atsakovė sutiko, kad vandentiekio vamzdžiai būtų pravesti pro jos namų valdą (11-16, 32, 36 b.l.).

Ieškovas ir uždaroji akcinė bendrovė „Vetera“ 2016-02-12 sudarė Rangos darbų sutartį Nr. 16/02/12 dėl lauko vandentiekio įrengimo ieškovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kauno m.; darbai turėjo būti pradėti 2016-02-12 ir baigti 2016-05-12 (9-12b.l.), ieškovas sumokėjo rangovui 500,00 Eur avansą, visų darbų kaina 1900,00 Eur (105 b.l.).

2016-05-13 uždaroji akcinė bendrovė Kauno vandenys pakeitė atsakovės geriamo vandens apskaitos prietaisą (skaitliuką) 68 -69 b.l.)).

Byloje kilo ginčas, ar bendraturtis turi atlyginti kitam bendraturčiui nuostolių dalį dėl vandentiekio įvedimo projekto paruošimo pastarajam.

CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 str.). Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.).

CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Ieškovas gi nutarė įsirengti atskirai nuo atsakovės, tik jam vienam nuosavybės teise priklausantį vandens mazgą, kuriuo būtų tiekiamas vanduo tik ieškovui. Vandens mazgas, kurį asmeniniais tikslais ieškovas nori įsivesti, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas nepriskirtinas prie bendro naudojimo įrangos. Ieškovas neprašė, o ir pati atsakovė nėra davusi ieškovui sutikimo rangos darbams atlikti. Byloje ieškovas neįrodė, kad atsakovė būtų kenkusi ieškovui, užsukinėtų vandenį. Posėdžio metu abi šalys pripažino, kad vandentiekis yra senas, pastatytas dar 2002 m. ir jį reikia keisti; kad jis užšąla ir tuomet V. g. gyventojai neturi vandens, o ieškovas pats su atsakove šiltino šulinį, tačiau vamzdžiai vistiek užšaldavo, nepriklausomai nuo ieškovo ir atsakovės įdėtų pastangų. Ieškovas, teigdamas, kad patyrė nuostolių, turėjo įrodyti, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, žala atsirado dėl atsakovės kaltės ir yra priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Šie prievoliniai teisiniai santykiai atsiranda esant žalos padarymo faktui, t. y. tam, kad ieškovas turėtų teisę reikalauti atlyginti žalą, o atsakovė – pareigą ją atlyginti, turi būti nustatyti visi civilinės atsakomybės elementai– patirta žala, atsakovės neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp šios veikos ir žalos bei kaltė (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Taigi žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais; ja siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią kreditoriaus turtinę padėtį. Šioje byloje ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CPK 178 str.).

Įvertinus nustatytas aplinkybes, spręstina, kad ieškovas vandens mazgą įsirengė vienasmeniu sprendimu, savo asmeniniais tikslais, atskirai nuo atsakovės ir negavęs jos sutikimo. 2016 m. įrenginėjamas vandens mazgas nėra savininkų bendroji dalinė nuosavybė ir nėra bendro naudojimo objektas, todėl atsakovė neprivalo prisidėti prie jo įrengimo ir apmokėti ieškovo turėtas išlaidas, įrenginėjant jo asmeninį vandens mazgą.

Ieškinio netenkinant, atsakovei iš ieškovo priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė turėjo 1000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (52, 86, 94, 95, 96 b.l.) už atsiliepimo į ieškinį surašymą, konsultacijas ir atstovavimą teisme. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų, todėl priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str.). Valstybei iš ieškovo priteistinos pašto išlaidos - 8,00 Eur (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei I. V., a.k(duomenys neskelbtini) iš A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 8,00 Eur (aštuonis eurus) pašto išlaidų (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, įmokos kodas 5660). Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.