- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-26
- Bylos Nr.
- 2-20723-848/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16389-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Pareiškėjas
- N. L.
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjos N. L. patikslintą pareiškimą dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2014-08-04 nutarimo Nr. (3-AP-5604) ir prokurorės R. Jačiauskienės 2014-05-30 nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo ginti viešąjį interesą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus Vyriausiojo prokuroro H.Urbonavičiaus 2014 m. rugpjūčio 04 d. nutarimą atmesti pareiškėjos skundą ir atsisakyti taikyti viešo intereso gynimo priemones, panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės R. Jačiauskienės 2014 m. gegužės 30 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą inicijuoti teisminį procesą dėl viešojo intereso gynimo, t. y. dėl 2008 m. gruodžio 02 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 9211 bei įsakymo Nr. 02-01-13325 panaikinimo ir žemės grąžinimo valstybės nuosavybėn.
Skunde nurodė, kad prokuroras H.Urbonavičius jos skundo dėl prokurorės R. Jačiauskienės 2014 m. gegužės 30 d. nutarimo faktiškai netyrė, o atkartojo prokurorės R. Jačiauskienės nutarimo turinį. Be to, nei prokuroras H.Urbonavičius, nei prokurorė R. Jačiauskienė nenustatė kam S. B. iki nacionalizacijos valdyta žemė priklausė nacionalizacijos metu, kas 2008 m. gruodžio 02 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 9211 privačion nuosavybėn grąžintą tariamai turėtoje vietoje žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė nacionalizacijos metu. Taip pat netirta, kokio dydžio grąžintiną žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), valdė S. B. iki nacionalizacijos ir ar jis ją valdė, kiek jo buvo nacionalizuota iš S. B. ir kiek iš J. B.. Visiškai netirta ir neatsižvelgta, kad S. B. iki 1939 m. pardavė 0,9448 ha iš 1,1888 ha deklaruotos žemės, kas rodo, kad 1939 m. (duomenys neskelbtini) jis galėjo valdyti ne daugiau kaip 0,2040 ha. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad grąžintinos žemės nėra, o grąžinta 0,3267 ha. Prokurorai tyrimą atliko formaliai, netyrė ne tik Nacionalinės žemės tarnybos archyve esančių žemės archyvinių bylų, bet ir Kauno apskrities archyve bei VĮ Registrų centro Kauno skyriuje esančių dokumentų, savo išvadų nepagrindė. Prokurorų priimti nutarimai prieštaringi, nenuoseklūs, menkai motyvuoti.
Atsiliepimas
Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius atsiliepime į pateiktą pareiškėjos pareiškimą (b. l. 187-190) nurodė, kad prokuroras H.Urbonavičius nagrinėdamas skundą dėl prokurorės R. Jačiauskienės priimto nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nurodė, kad prokurorė R. Jačiauskienė aiškiai ir išsamiai išdėstė savo sprendimo argumentus ir motyvus, kuriuos parėmė suformuota teismų praktika. Nurodė, kad būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje Nr. 3K-3-501/2012, suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kurioje teismas konstatavo, kad nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti, t.y. teismas nesprendžia klausimų, kuriuos spręsti priklauso prokuroro diskrecijai, o gali tik įvertinti skundo nagrinėjimo procedūrinius aspektus, t.y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadas. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą. Nurodė, kad atlikto tyrimo metu įvertinus N. L. pateiktą medžiagą bei duomenis gautus iš Valstybės įmonės Registrų centro, Nacionalinės žemės tarnybos, taip pat įvertinus nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentus, tame tarpe ir archyvinius dokumentus, prokuratūra nenustatė teisės aktų ar viešojo intereso pažeidimų, todėl nesant teisinio pagrindo atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad nacionalizacijos metu, t.y. iki 1940 m. liepos 22 d. nusavintos žemės savininku žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) buvo S. B., o ne J. B.. Taip pat nustatyta, kad S. B. mirė ne 1939 metais, kaip teigė N. L., o 1946 m. balandžio 12 d. Nutarime buvo nurodyta, kad tokia išvada padaryta remiantis S. B. mirties liudijimas, Kauno miesto vykdomojo komiteto Butų ūkio valdybos Namų valdybos pažymėjimas Nr. 63 bei kitais nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais archyviniais dokumentais. Prokuratūros surinkta medžiaga bei N. L. pateikta medžiaga nepatvirtina, kad iki nacionalizacijos S. B. nuosavybės teisę į žemės sklypus, (duomenys neskelbtini) būtų perleidęs (dovanojęs, pardavęs) sūnui J. B.. Tuo labiau esant gyvam S. B. J. B. šių sklypų negalėjo paveldėti, kadangi paveldėjimas įmanomas tik asmeniui mirus. Skundo nagrinėjimo metu buvo atsižvelgta ir į S. B. 1937-1939 metais sudarytus pirkimo – pardavimo sandorius, kuriais kitiems asmenims buvo perleisti žemės sklypai, (duomenys neskelbtini) . Įvertinus visus skundų nagrinėjimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad N. L. teiginys, kad S. B. nacionalizacijos metu (duomenys neskelbtini) valdė tik 0,204 ha žemės sklypą, yra nepagrįstas. Kartu su 2014 m. kovo 12 d., 2014 m. balandžio 10 d. skundais pareiškėja prokuratūrai buvo pateikusi ir papildomą medžiagą. Prokuroras taip pat rinko skundų nagrinėjimui reikalingą medžiagą. Todėl nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad prokurorai netyrė ne tik Nacionalinės žemės tarnybos archyve esančių žemės archyvinių bylų, bet ir Kauno apskrities archyve bei VĮ Registrų centro Kauno skyriuje esančių dokumentų. Nepagrįsti N. L. teiginiai, kad tyrimas atliktas formaliai, kad nutarimai prieštaringi, nenuoseklūs, nemotyvuoti. Prokuroras atlikdamas patikrinimą pagal pareiškėjo skundą analizavo bei vertino faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, argumentavo savo išvadas. Aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro 2014 m. gegužės 30 d. nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, taip pat išnagrinėjo ir įvertino surinktą medžiagą, prokuroro procesinio sprendimo motyvus ir argumentus, ir atmesdamas pareiškėjo skundą 2014 m. rugpjūčio 04 d. nutarimu, šį savo sprendimą motyvavo ir argumentavo, todėl tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti šiuos procesinius sprendimus nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas atmestinas.
Vertinant skundo argumentų teisėtumą ir pagrįstumą, teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą analizuoti klausimai dėl viešojo intereso egzistavimo tam tikruose civiliniuose teisiniuose santykiuose, taip pat dėl prokuroro teisės pareikšti ieškinį ginant viešąjį interesą. Lietuvos Respublikos CPK 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus. Teisinius pagrindus prokurorams reikšti ieškinius viešajam interesui ginti nustato Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnyje nurodoma, kad prokurorai tokius ieškinius reiškia, kai nustato asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.
Kasacinis teismas nutartyse pažymi, kad teisės aktai nepateikia universalios ir aiškios viešojo intereso sąvokos apibrėžties. Teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas. Tai reiškia, kad teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Dėl to teismas nurodo, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą.
Taigi Lietuvos Respublikos CPK 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymų numatytais atvejais pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti gali prokuroras, valstybės ir savivaldybės institucijos bei kiti asmenys. Ieškiniai dėl viešojo intereso gynimo turi visiškai savarankišką ieškinio objektą – visuomenės suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismas sprendžia, jog tiek Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2014 m. gegužės 30 d. , tiek Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu tinkamai taikė Lietuvos Respublikos CPK 49 str. 1 d. ir Prokuratūros įstatymo 19 str. 1, 2 dalių nuostatas dėl prokuroro teisės ginti viešąjį interesą, bei atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl viešojo intereso gynimo, jog viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Todėl, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės.
Iš byloje pateiktų nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones matyti, kad prokuratūra tirdama pareiškėjos skundą tai atliko ne formaliai, o analizavo pateiktą informaciją, ją teisiškai įvertino. Prokuratūros nutarimai yra motyvuoti ir išsamūs, juose prokurorai smulkiai detalizavo pareiškėjos skunde pateiktą informaciją, išvadas padarė įvertinę teisminę praktiką. Konstatuotina, kad viešo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal įstatymo leidėjo valia prokuratūrai suteiktus įgaliojimus, todėl teismas sutinka su prokuratūros atsiliepime bei nutarimuose išdėstytais argumentais. Be kita ko, pažymėtina, kad išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, kad pareiškėja savaip interpretuodama faktus ir aplinkybes siekia apginti ne viešąjį, o privatų interesą, kadangi atkūrus nuosavybės teises S. B. į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) šis sklypas įsiterpė tarp N. L. sutuoktinio A. L. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir valstybei priklausančių saugomų teritorijų, t. y. pareiškėjos N. L. skundai prokuratūrai bei teismui rodo labiau siekį savanaudiškų tikslų, nei apginti viešąjį interesą.
Šiuo atveju teismas laiko pagrįstu, teisėtu 2014-05-30 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Raimondos Jačiauskienės priimtą nutarimą, kuriuo atsisakyta taikyti viešo intereso gynimo priemones nesant teisinio pagrindo, bei 2014-08-04 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Haroldo Urbonavičiaus nutarimą palikti galioti 2014-05-30 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškėjos N. L. patikslintą pareiškimą, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus Vyriausiojo prokuroro H.Urbonavičiaus 2014 m. rugpjūčio 04 d. nutarimą atmesti pareiškėjos skundą ir atsisakyti taikyti viešo intereso gynimo priemones, panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės R. Jačiauskienės 2014 m. gegužės 30 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą inicijuoti teisminį procesą dėl viešojo intereso gynimo, t. y. dėl 2008 m. gruodžio 02 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 9211 bei įsakymo Nr. 02-01-13325 panaikinimo ir žemės grąžinimo valstybės nuosavybėn.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.