Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-17 nutarimo, kuriuo atmestas T. Š. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-13407-369/2016 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį nubaustas administracinėmis nuobaudomis – 350 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams.

2017-05-17 nutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė T. Š. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo. Teismas atsižvelgė į T. Š. padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad jis praeityje yra padaręs dar daugiau Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kas irgi neigiamai apibūdina jo asmenybę. Teismas padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai dar nėra pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

LR ATPK 329 str. buvo nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš pateiktos normos turinio matyti, kad asmeniui, kuris siekia, kad jo atžvilgiu būtų sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones terminai, yra keliamos tam tikros sąlygos – naujų teisės pažeidimų nepadarymas, jei pažeidimas padarytas esant neblaiviam - Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažyma, bei turi būti praėję bent pusė paskirtos nuobaudos termino. Pastebėtina, kad nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) turi teisę, o ne pareigą, tokį prašymą tenkinti. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju organas (pareigūnas), gavęs tokio pobūdžio prašymą turi, pasinaudodamas savo diskrecija bei kompetencija, vertinti pažeidimą padariusio asmens motyvus, argumentus, esamą nuobaudos poveikį ir kitas svarbias aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad vien išvardytų kriterijų atitikimas tik sukelia teisę kreiptis dėl nuobaudos termino sutrumpinimo, tačiau pats savaime nereiškia, kad bus priimtas pareiškėjui palankus sprendimas.

Apeliantas skunde iš esmės akcentuoja tai, kad apylinkės teismas neišsamiai aptarė visus jo pateiktus dokumentus bei tai, kad nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Šių apelianto argumentų kontekste pažymėtina, kad be pagal ATPK 329 str. nurodytų dokumentų T. Š. akcentuoja tik tai, kad jis susirado darbą autoservise ir ten dirbant jam yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Apygardos teismas pažymi, kad byloje pateiktas UAB „Faromas“ raštas yra nepatvirtintas oficialiu įmonės antspaudu, bet net ir nesureikšminant minėto trūkumo pažymėtina, jog apeliantas ieškodamasis darbo žinojo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau to nepaisė. Tokiu atveju konstatuotina, jog T. Š. pats tiesiogiai prisidėjo prie aptariamos situacijos padarymo – ne tik padarydamas administracinį teisės pažeidimą ir taip sąlygodamas teisės vairuoti automobilį praradimą, tačiau ir susirasdamas darbą ir tokiu būdu hipotetiškai dar labiau pasunkindamas savo padėtį ir sukeldamas sau nepatogumų. T. Š. gyvena Vilniaus mieste, šalia jo gyvenamosios vietos važiuoja viešasis transportas, taigi jis gali laisvai judėti, keliauti tiek mieste, tiek už jo, o atsižvelgiant į tai, kad apeliantas yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas, darytina išvada, kad jis gali rasti darbą, kuriame teisė vairuoti transporto priemones nėra būtina.

Skunde akcentuojamas ir ekonominis nuobaudos panaikinimo apsektas. Šių aplinkybių kontekste sutiktina su apylinkės teismo motyvais, kad nepatogumų atsiradimas ir socialinio gyvenimo suvaržymai yra neišvengiama administracinės nuobaudos pasekmė, todėl negali būti sureikšminami. Be to, nepatyrus neigiamų administracinės nuobaudos pasekmių nebūtų sudarytos sąlygos administracinei nuobaudai keliamiems tikslams pasiekti. Atsižvelgtina ir į tai, kad T. Š. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis viršijo leistiną greitį beveik 100 km/h, taip rizikuodamas ne tik savo, bet ir aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe. Nors apeliaciniame skunde T. Š. teigia, kad suprato savo veiksmų pavojingumą, šie jo teiginiai vertinti kaip deklaratyvūs, nes jis ankščiau buvo baustas už tai, kad vairavo automobilį neblaivus, kas laikytina dar pavojingesniu pažeidimu, tačiau dėl tokių savo veiksmų išvadų nepadarė, toliau darė pažeidimus.

Apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad T. Š., nors ir yra jauno amžiaus, jau yra daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas patvirtina, jog jo vairavimo įgūdžiai yra prasti ir jis nesugeba laikytis Kelių eismo taisyklių. Šios aplinkybės nors pačios savaime nesudaro pagrindo atmesti apelianto skundą, tačiau vertinant jas sistemiškai su kitomis aukščiau išdėstytomis, apygardos teismo vertinimu, patvirtina, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais darytina išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą T. Š. apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

T. Š. apeliacinį skundą atmesti.

2017-05-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.