Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. V. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei J. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. patikslintą skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. B. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2023 m. vasario 24 d. sprendimą „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudžiamuoju įvykiu“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą pripažinti nelaimingą atsitikimą darbe nedraudžiamuoju įvykiu.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjui atliekant darbo funkcijas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos gaisrinių tyrimų centre dėl darbo metu patirtos traumos (kluptelėjus ant laiptų) trūko kairio kelio meniskas. Dėl patirtos traumos darbe pareiškėjas kreipėsi į medikus. Apie patirtą traumą darbo metu pareiškėjas informavo darbdavį.

Pareiškėjui aktyviai bendradarbiaujant su darbdavio nelaimingų atsitikimų darbe komisija, paaiškėjo, jog pareiškėją apžiūrėjęs gydytojas neteisingai nurodė pareiškėjo ligos anamnezę. Pareiškėjui iki tol skaudėjo dešinės kojos kelį, tačiau medicininiuose dokumentuose gydytojas R. G. nurodė, jog pareiškėjo kairiojo kelio menisko trūkimas yra susijęs su tarimais skausmais, besitęsiančiais keturis mėnesius (t. y. pareiškėjo nusiskundimais dėl dešiniojo kelio).

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog dėl kairiojo kelio pareiškėjas niekada į medikus nesikreipė. Pareiškėjui pasikreipus dėl klaidos, gydytojas R. G. klaidą ištaisė.

VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. gruodžio 12 d. sprendime nurodyta neteisinga faktinė informacija, kad apdraustąjį kelio skausmai kamavo paskutinius keturis mėnesius, t. y nelaimingą atsitikimą lėmė bendri, su darbu nesusiję sveikatos sutrikimai. Šias aplinkybes paneigia pareiškėjo medicininiai dokumentai.

Nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu, pareiškėjas 2022 m. gruodžio 19 d. pateikė skundą dėl sprendimo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Paaiškėjus papildomoms aplinkybėms (atlikus kairiojo kelio MRT ir atlikus operaciją), pareiškėjas 2023 m. sausio 12 d. pateikė papildomus duomenis prie ankstesnio skundo.

Pareiškėjas su VSFDV 2023 m. vasario 25 d. sprendimu nesutinka dėl šių priežasčių: VSDFV nurodė Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Draudimo įstatymas) neatitinkančias priežastis, t. y. sukūrė įstatyme nesančias priežastis įvykio pripažinimui nedraudiminiu; VSDFV nustatinėjo priežastis dėl nelaimingo atsitikimo nesilaikydamas savo kompetencijos; VSDFV iš esmės pakeitė 2022 m. gruodžio 12 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo motyvus ir sprendimą grindė naujais.

Pareiškėjas nurodo, kad egzistavo visos Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.

Aplinkybę, jog draudžiamasis įvykis priklausė nuo darbdavio, patvirtina pareiškėjo surinkti įrodymai apie prastą laiptų, kuriais darbo metu pareiškėjas turėjo lipti būklę – klibančios laiptų plytelės ant kurių pareiškėjo koja kryptelėjo ir nulėmė pareiškėjo kelio traumą.

Egzistavus visoms nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudžiamuoju įvykiu sąlygoms ir neegzistavus nė vienai nelaimingo atsitikimo pripažinimo nedraudžiamuoju įvykiu sąlygai (Draudimo įstatymo 7 str.), atsakovas priėmė nepagrįstą sprendimą.

Pareiškėjo atveju neegzistavo jokios ligos, nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose.

Gydytojui R. G. ištaisius savo klaidą dėl neteisingai nurodyto kairės kojos kelio sąnario skausmo (supainiojant ją su dešiniu keliu), pareiškėjo medicininiuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie ankstesnes pareiškėjo kairės kojos ligas. Jokių sveikatos sutrikimų, susijusių su kaire koja pareiškėjas anksčiau neturėjo. Trauminis (dėl neteisingai pastatytos kojos padėties) pareiškėjo kairės kojos menisko trūkis darbo vietoje ir darbo metu buvo pirma ir vienintelė pareiškėjo kairės kojos liga.

Atsakovas neturi jokio pagrindo teiginiams, jog pareiškėjo menisko trūkis įvyko dėl priežasčių nesusijusių su darbu, kadangi trauma buvo ūmi, įvyko lipant laiptais, darbo funkcijos vykdymo laiku, būnant darbo vietoje, vykdant darbdavio nurodymus.

VSDFV posėdyje žodžiu buvo apklaustas gydytojas R. G., kuris patvirtino, jog buvo suklysta dėl kairės ir dešinės kojos sąnarių pažeidimo.

Pareiškėjas pabrėžė, kad kokios ligos yra kitų ligų pasekmė yra specialių žinių reikalaujantis klausimas. Plyšusios dalies degeneracija ir išpleišėjimas yra ne buvusios ligos įrodymas, o vien tik ilgo laikotarpio tarp traumos (įvykusios (duomenys neskelbtini)) ir tik po 3 mėnesių ((duomenys neskelbtini)) atliktos operacijos, rezultatas. Priešingai, nei teigia atsakovas, (duomenys neskelbtini) pareiškėjo kelio sąnario operacija nepatvirtino jokių atsakovo teiginių dėl ankstesnių to paties menisko ligų ar traumų.

Pareiškėjas nesutinka su nelaimingo atsitikimo kitų priežasčių nustatinėjimu, kadangi Įstatymas nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių nustatinėjimo VSDFV kompetencijos nenumato.

Nelaimingo atsitikimo priežasčių nustatinėjimą atlieka kitos institucijos – pvz. darbo inspekcija, nelaimingų atsitikimų darbe komisija, ikiteisminio tyrimo įstaigos ir pan.

VSDFV nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog apdraustojo kelio skausmai nekamavo, kadangi gydytojai neteisingai juos priskyrė kitai kojai, VSDFV apskųstojo sprendimo motyvus pakeitė, juos aiškindamas kitomis 2022 m. gruodžio 12 d. sprendime nenurodytomis priežastimis.

Atsakovas VSDFV su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodo, kad kai VSDFV teritoriniame skyriuje gaunami nelaimingo atsitikimo darbe aktas ir tyrimo medžiaga, yra pradedama nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudžiamuoju (nedraudžiamuoju) įvykiu procedūra. Vykdant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu procedūrą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe aktu (forma N-1 ar N-2), taip pat vertinami kiti prie aktų pridėti ar papildomai gauti dokumentai (duomenys). Įvykio darbe aplinkybės, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte, vadovaujantis Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniais nurodymais, patvirtintais vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 (toliau – ir Metodiniai nurodymai) ir jų 1 priedu „N-1 formos akto pildymas ir kodavimas“.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo atlikimo ir tyrimo rezultatų įforminimo tvarką reglamentuoja Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau – Tyrimo nuostatai). Lengvo nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą darbdavys pateikia arba išsiunčia paštu atitinkamam Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) teritoriniam skyriui (ar jo padaliniui), kurio administruojamoje teritorijoje nelaimingas atsitikimas darbe įvyko. VDI gauti nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentai perduodami VDI inspektoriams ar specialistams patikrinti bei koduoti. Valstybinė darbo inspekcija N-1 formos aktus ir tyrimų dokumentus teikia Fondo valdybos teritoriniams skyriams .

Dėl pareiškėjui (duomenys neskelbtini) įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pareiškėjo darbdavio sudaryta dvišalė komisija surašė 2022 m. lapkričio 14 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (toliau – ir Aktas) ir 2022 m. lapkričio 15 d. pateikė jį VDI Vilniaus teritoriniam skyriui. VDI Vilniaus teritorinis skyrius, patikrinęs Aktą ir nenustatęs pažeidimų, jį kartu su nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiaga 2022 m. lapkričio 17 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui. VSDFV teritoriniai skyriai priima sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudžiamaisiais (nedraudžiamaisiais) įvykiais remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir patvirtinimo dokumentais, vadovaudamiesi Įstatymu, Nuostatais ir kitais teisės aktais.

Remiantis Akte pateikta informacija, būdamas darbe, esant saugioms ir sveikoms darbo sąlygoms, pareiškėjas pajuto kairės kojos kelyje trakštelėjimą ir skausmą tiesiog lipdamas laiptais, o ne dėl kažkokio darbo aplinkoje buvusio materialaus veiksnio poveikio, nes tokio veiksnio nebuvo.

Akte nurodyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – „saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta“, tai yra 43-ioji Metodinių nurodymų 1 priedo 2 punkte nurodyta priežastis. Tai reiškia, kad pareiškėjui įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priežastis nebuvo nei viena iš kitų 42-iejų galimų nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių.

Draudimo įstatymas įpareigoja VSDFV teritorinį skyrių, sprendžiant nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudžiamuoju (nedraudžiamuoju) įvykiu klausimą, patikrinti (įsitikinti), ar nelaimingas atsitikimas darbe atitinka Draudimo įstatymo 6 straipsnio („Draudžiamieji įvykiai“) sąlygas ir ar nėra aplinkybių, nurodytų įstatymo 7 straipsnyje („Nedraudžiamieji įvykiai“).

Kadangi Akto 3.2 papunktyje nurodyta diagnozė „kairio kelio menisko pažeidimas dėl seno plyšimo ar sužeidimo“, VSDFV Vilniaus skyrius patikrino įrašus pareiškėjo medicininiuose dokumentuose.

Pagal VSDFV pateiktuose dokumentuose esančią informaciją, vienintelė galima pareiškėjui įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe (menisko pažeidimo) priežastis buvo jo sveikatos būklė, arba, kaip nurodoma Nuostatų 5.3 papunktyje, kiti sveikatos sutrikimai.

Skunde teismui pareiškėjas jau nurodo kitas nelaimingo atsitikimo aplinkybes – kad traumą jis patyrė „kluptelėjus ant laiptų“ (nors paaiškinime darbdaviui nurodė, kad kairiojo kelio trakštelėjimą pajuto lipdamas laiptais, kojas statant tiesiai).

Pareiškėjas turėjo teisę reikalauti, kad Akto 10 punkte nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis „Saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta“ (Metodinių nurodymų 1 priedo 2 punkte nurodyta 43-ioji priežastis) būtų pakeista į kitą – „Teritorijos, grindų, praėjimų būklės ar jų priežiūros neatitikimas saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams“ (21-oji priežastis), Statinio projektavimo pažeidimai (26-oji), Netinkama statinių eksploatacija, priežiūra“ (30-iji) ar kitą. Tačiau, kaip minėta, Akte pateiktos informacijos pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, taigi ji yra aktuali ir privaloma vadovautis priimant skundžiamus sprendimus.

Kadangi teismui yra skundžiami sprendimai, kuriuos priimant informacijos apie galimai netinkamą laiptų būklę nebuvo, pareiškėjo teismui pateiktas vaizdo įrašas negali būti vertinamas kaip įrodymas ginčijant skundžiamą Fondo valdybos sprendimą, nes šis vaizdo įrašas atsirado jau po skundžiamo Fondo valdybos sprendimo priėmimo. Pareiškėjo pateikto vaizdo įrašo padarymo data nėra žinoma (failo ypatybėse nurodyta „Modifikuota: 2023 m. kovo 28 d.“), todėl šis vaizdo įrašas bet kokiu atveju neįrodo jame užfiksuotų laiptų būklės nelaimingo atsitikimo metu (duomenys neskelbtini).

Tuo atveju, jeigu, pareiškėjo nuomone, traumą jis patyrė dėl netinkamų darbo sąlygų, šis faktas turėtų būti nustatytas ir įformintas teisės aktų nustatyta tvarka, papildant arba pakeičiant Aktą. Kai VSDFV teritoriniam skyriui yra pateikiamas naujas nelaimingo atsitikimo darbe aktas, pakeičiantis arba panaikinantis ankstesnį, nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudžiamuoju (nedraudžiamuoju) įvykiu procedūra pradedama iš naujo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėtų inicijuoti papildomo tyrimo atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka (t. y. kreipiantis į VDI, o šiai atsisakius atlikti papildomą tyrimą – į teismą) siekiant nustatyti kitas, pareiškėjo nurodytas nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir priežastis, o ši byla tuo metu galėtų būti sustabdyta.

Atsakovas pažymėjo, kad „anamnezė“ yra iš ligonio (ar jo artimųjų) apklausos būdu surenkama informacija apie ligonį ir jo ligą (anamnezė - Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)), taigi anamnezė yra surenkama iš paciento žodžių. Ir gydytojo R. G. 2022 m. lapkričio 14 d. įrašas „Šiandien teigia, kad skaudėjo anksčiau 4 mėn. kitas (deš.) kelis“ patvirtina šią aplinkybę.

VSDFV nerengė posėdžio pareiškėjo nurodytu klausimu ir gydytojo R. G. neapklausė. Aktas ir Pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta diagnozė: „Kairio kelio menisko pažeidimas dėl seno plyšimo ar sužeidimo“, yra oficialūs galiojantys dokumentai, kurie VDI buvo pateikti VSDFV Vilniaus skyriui kaip dokumentai, patvirtinantys nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir priežastis.

Nesikreipimas į medikus dėl sveikatos sutrikimų nereiškia, kad jų nėra, be to, bet koks sveikatos sutrikimas visada pasireiškia ar sukelia atitinkamas pasekmes pirmą kartą.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsakovas VSDFV. Papildomai nurodo, kad VSDFV, nagrinėdama pareiškėjo skundą, vertino visą su ginču susijusią nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą bei papildomai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ gautus pareiškėjo medicinos dokumentus ir nusprendė, kad M. B. nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl ligos nesusijusios su darbu, remdamasi tyrimo metu surinktais duomenimis ir AB „(duomenys neskelbtini)“ medicinos dokumentuose nustatytomis diagnozėmis, kurias nurodė gydytojas ortopedas traumatologas M. Š., kurio kompetencija ar specialių medicinos žinių trukumu abejoti nėra pagrindo.

M. B. nurodytos aplinkybės, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl prastų laiptų, prieštarauja Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustatytoms aplinkybės ir paties pareiškėjo pateiktiems paaiškinimams.

Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagoje nustatytos aplinkybės, pareiškėjo paaiškinimai ir įrašai medicinos dokumentuose, patvirtina, jog pačią traumą, lėmė apdraustojo bendro pobūdžio sveikatos sutrikimai, kurių nesąlygojo atliekamas darbas ar nesaugios darbo sąlygos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – it LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad apdraustajam susižalojus dėl bendro pobūdžio sveikatos sutrikimo, būtina nustatyti ar minėtas sutrikimas buvo susijęs su darbu tiesioginiu priežastiniu ryšiu (2014 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-207/2014). Remiantis ta pačia LVAT nutartimi, vien ta aplinkybė, kad anksčiau nukentėjusiajai nebuvo nustatyti kokie nors bendro pobūdžio sveikatos sutrikimai, nepaneigia galimybės, kad tokie bendro pobūdžio sveikatos sutrikimai galėjo atsirasti bet kuriuo metu.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Pareiškėjo atstovas papildomai nurodė, kad liudytojo M. Š. parodymai patvirtina, kad meniskas trūko (duomenys neskelbtini).

Atsakovės VSDFV atstovė su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.

Atsakovės VSDFV Vilniaus skyriaus atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Liudytojas M. Š. teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atliktos operacijos metu nustatyti menisko pažeidimai dėl seno plyšimo ar sužeidimai, daugybinės vietos galėjo būti atsiradę ir (duomenys neskelbtini).

Liudytojas R. G. teismo posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini) pildydamas pareiškėjo anamnezę nesuklydo. Pabrėžė, kad prisimena, jog buvo kalbama tik apie kairį kelią, t y. dėl kurio traumos tą dieną ir atvyko pareiškėjas. Visi užduodami klausimai buvo susiję tik su kaire koja. Vėliau 2022 m. lapkričio mėnesį atvykęs pareiškėjas jau teigė, kad ankščiau skaudėjo ne kairę, o dešinę koją. Paaiškino, kad anamnezėje gydytojas turi įrašyti tas aplinkybes, kurias apsilankymo metu nurodo pacientas. Pareiškėjui nurodžius, kad prieš 4 mėnesius skaudėjo kairę koją, apsilankymo metu ir buvo nurodyta, kad pareiškėjas šiandien teigia, kad skaudėjo kairę koją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo ir VSDFV 2023 m. vasario 24 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašė panaikinti VSDFV 2023 m. vasario 25 d. sprendimą. Remiantis byloje pateikto skundžiamo sprendimo metaduomenimis nustatyta, kad VSDFV sprendimas priimtas ir įgalioto asmens pasirašytas 2023 m. vasario 24 d. Todėl laiko, kad byloje ginčas kilęs dėl VSDFV 2023 m. vasario 24 d. sprendimo.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas M. B. 2022 m. spalio 18 d. 09.42 val. kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centrą (toliau – Medicinos centras). Šeimos gydytoja E. M. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodė: „3.1. Anamnezė: Kairio kelio skausmai maudžiančio pobūdžio patinimas skausmai, (duomenys neskelbtini) apie 7:05 min. einant į darbą, lipant laiptais „trakštelė kairė koja“. Prieš tai apie 1 mėn. buvo kairės kojos diskomfortas, niekur nesikreipė“. 3.3 Daignozė nuoryta „S80.9 blauzdos paviršinis sužalojimas, nepatikslinta, nustatymo data (duomenys neskelbtini), tipas „+“ (Ūminės ir pirmą kartą gyvenime nustatytos lėtinės ligos).

Medicinos centro gydytojas R. G. (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodė: 3.1. Anamnezė: „Skauda k. kelis paskutinius 4 mėn., o šiandien vykstant į darbą 7 val. lipant laiptais kažkas sutraškėjo, skausmas sustiprėjo ir kelis sutino.“ 3.3. Diagnozės“ „M23.99 Vidinis kelio sąnario pažeidimas, nepatikslinta, nepatikslintas raištis ar nepatikslintas meniskas, nustatymo data (duomenys neskelbtini), tipas „-“ (Lėtinės pirmą kartą šiais metais nustatytos ligos). (duomenys neskelbtini), blauzda, nustatymo data (duomenys neskelbtini), tipas „-“ (lėtinės pirmą kartą šiais metais nustatytos ligos). Išduotas siuntimas pas specialistą gydytoją radiologą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad pareiškėjui atlikta kairio kelio sąnario MRT, atlikto tyrimo išvada – „(duomenys neskelbtini)“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) atsakyme į siuntimą nurodyta diegnozė: (duomenys neskelbtini)“.

(duomenys neskelbtini), 16.31 val. pareiškėjas pakartotinai konsultuotas Medicinos centro gydytojo ortopedo traumatologo R. G., kuris nustatė diagnozes: „(duomenys neskelbtini).“

2022 m. lapkričio 14 d. 11.42 val. pareiškėjas buvo konsultuotas gydytojo ortopedo traumatologo R. G. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme 3.1 Anamnezė nurodyta: „pacientui pildoma traumos sunkumo pažyma. Po nurodytos traumos - 4 sav. Šiandien teigia, kad skaudėjo anksčiau 4 mėn. kitas (deš.) kelis, o 10.18 vykstant į darbą 7 val. lipant laiptais sutraškėjo ir pradėjo skaudėti, sutino k.kelis. po mrt ištyrimo nukreiptas III lygio ortopedo konsultacijai.

2022 m. lapkričio 14 d. išduotoje pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta diagnozė: „Kairio kelio menisko pažeidimas dėl seno plyšimo ar sužeidimo, M23.29, S83.2“ (kodai pagal TLK-10-AM).

2022 m. lapkričio 16 d. radiologinio tyrimo aprašyme Nr. (duomenys neskelbtini) gydytojas V. R. tyrimo (medicininio vaizdo) apraše nurodė: abiejų kelio sąnarių tiesinė ir dešinio kelio šoninė ro-gramos Nr. 19024-5 kaulinė struktūra įprasta, sąnariniai plyšiai nepakitę. Išvada: be patologinių pakitimų.

Gydytoja A. Š. 2022 m. lapkričio 28d. nuotolinio ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodė, kad III lygio ortopedo konsultuotas 2022 m. lapkričio 16 d. (išrašo e-sveikatoje nėra, tik apsilankymas).

Dėl pareiškėjui (duomenys neskelbtini) įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pareiškėjo darbdavio sudaryta dvišalė komisija surašė 2022 m. lapkričio 14 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (toliau – ir Aktas).

2022 m. lapkričio 15 d. Aktas pateiktas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui. VDI Vilniaus teritorinis skyrius, patikrinęs Aktą ir nenustatęs pažeidimų, jį kartu su nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiaga 2022 m. lapkričio 17 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui.

VSDFV Vilniaus skyrius patikrinęs M. B. medicinos dokumentus 2022 m. gruodžio 5 d. pažymoje (duomenys neskelbtini) padarė išvadą, kad nelaimingas atsitikimas įvykęs M. B. (duomenys neskelbtini) darbe neatitinka nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimui draudžiamaisiais įvykiais teisės aktais nustatytų reikalavimų.

2022 m. gruodžio 6 d. Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas M. K. ambulatorinio apsilankymo aprašyme, prie medicininių duomenų „anamnezė“ nurodė: skundžiasi d. kelio skausmu, strygimu, ribotais ir skausmingais

VSDFV Vilniaus skyrius 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. VPA_SP5E-14411 M. B. 2022 m. spalio 18 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažino nedraudžiamuoju įvykiu, nes nelaimingas atsitikimas įvyko dėl ligos nesusijusios su darbu. VSDFV Vilniaus skyriaus vertinimu, tokią išvadą patvirtina įrašai nukentėjusiojo medicinos dokumentuose. Juose nurodyta, kad apdraustąjį kelio skausmai kamavo paskutinius keturis mėnesius, t. y. nelaimingą atsitikimą lėmė bendri, su darbu nesusiję sveikatos sutrikimai (toliau – ir Sprendimas 1).

Nesutikdamas su Sprendimu Nr. 1, M. B. 2022 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į VSDFV ir prašė panaikinti skundžiamą Sprendimą 1 dėl to, kad daktaro išvadoje (kairio kelio skausmai kamavo paskutiniu keturis mėnesius) įsivėlė klaida ir buvo nurodytas ne tas kelis. Pareiškėjas nurodė, kad keturis mėnesius jam skaudėjo ir dar skauda iki šiol dešinės kojos kelį. Kairės kojos kelio niekada neskaudėjo, ir trauma įvyko darbe, dėl traumos trūko meniskas. Taip pat nurodė, kad 2022 m. lapkričio 16 d. III lygio traumatologas liepė ypatingai saugoti karę koją, nes trauma labai rimta ir iš MRT matosi, kad traumos neįtakojo jokie su sveikatos sutrikimais iš anksčiau susiję veiksniai.

2023 m. sausio 6 d. M. B. atlikta kairio kelio sąnario artroskopinė operacija. 2023 m. sausio 6 d. 08.35 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ stacionaro epikrizėje gydytojo ortopedo traumatologo M. Š. nurodyta, kad artroskopinės operacijos metu „Apžiūrėtas k. kelio sąnarys. (duomenys neskelbtini)“. Nustatyta pagrindinė diagnozė – M23.20 menisko pažeidimai dėl seno plyšimo ar sužeidimo, dauginės vietos ir antra diagnozė – S83.2 menisko plyšimas, dabartinis.

2023 m. sausio 11 d. M. B. kreipėsi pakartotinai į VSDFV su skundu dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo pripažinti nelaimingą atsitikimą darbe nedraudžiamuoju įvykiu. Skunde nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir 2022 m. gruodžio 19 skunde. Papildomai nurodė, kad 2023 m. sausio 6 d. jau atlikta kairės kojos operacija, po operacijos parašyta išvada, kad kairės kojos menisko trūkis yra dabartinis.

2023 m. sausio 12 d. M. B. kreipėsi su skundu į VSDFV dėl ligos išmokos už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. sausio 6 d.

2023 m. vasario 1 d. kreipėsi su skundu dėl ligos išmokos už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 31 d. iki 2023 m. sausio 33 d. skunde nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir 2022 m. gruodžio 19 skunde. Papildomai nurodė, kad 2023 m. sausio 6 d. atlikta kairės kojos operacija, po operacijos parašyta išvada, kad kairės kojos menisko trūkis yra dabartinis.

Nagrinėdama pareiškėjo skundus, VSDFV pakartotinai patikrino įrašus pareiškėjo medicininiuose dokumentuose ir 2023 m. vasario 24 d. sprendimu VSDF konstatavo, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. VPA_SP5E-14411 pagrįstai pripažino (duomenys neskelbtini) įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe nedraudžiamuoju įvykiu, todėl šis sprendimas paliekamas galioti nepakeistas (taip pat ir atitinkami sprendimai dėl ligos išmokos skyrimo).

Atsakydama į pareiškėjo skundus VSDFV pažymėjo, kad Aktas yra galiojantis ir nėra nuginčytas, aktas yra dokumentas, patvirtinantis traumos aplinkybes ir priežastis; nesutikimas su Akte nurodyta informacija turi būti pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad pareiškėjas nepasirašė Akto, jo įsigaliojimo nesustabdė. Aktą privalo pasirašyti tyrimo komisijos nariai, atliekant tyrimą dalyvavęs asmuo ir darbdavio atstovas. Įsigaliojęs nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas yra įteikiamas arba išsiunčiamas paštu jau nukentėjusiajam darbuotojui (ar jo įgaliotam asmeniui). Nagrinėjamu atveju Aktą pasirašė tyrimo komisijos nariai A. R. ir A. J., atliekant tyrimą dalyvavęs asmuo A. J. ir Gaisrinių tyrimų centro direktorius D. L. Pareiškėjui paaiškinta, kad jeigu nukentėjęs darbuotojas nesutinka su dvišalės komisijos ištirto įvykio darbe tyrimo rezultatais, sprendimais (išvadomis) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties (-čių), jis pateikia prašymą ar skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Prašymus (skundus) dėl dvišalės komisijos ištirto įvykio darbe tyrimo rezultatų ir išvadų dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir/ar priežasties (-čių) nagrinėja atitinkamo VDI teritorinio skyriaus vedėjo paskirtas inspektorius (specialistas). Nustačius, kad įvykis darbe ištirtas nepažeidžiant Tyrimo nuostatų ar/ir kitų įvykio darbe tyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir nėra pagrindo skirti papildomą tyrimą, apie tai informuojamas pareiškėjas. Nustačius, kad įvykis darbe ištirtas pažeidžiant Nuostatų ar/ir kitų įvykio darbe tyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, VDI teritorinio skyriaus vedėjas paskiria inspektorių įvykį ištirti papildomai. Apie papildomą tyrimą informuojamas darbdavys, Fondo valdybos teritorinis skyrius, nukentėjęs darbuotojas. Fondo valdyba neturi duomenų, kad Aktas būtų apskųstas arba pakeistas. Tokios informacijos pareiškėjas skunde Fondo valdybai taip pat nepateikė.

Pareiškėjas su skundžiamais sprendimais nesutinka ir prašo panaikinti kaip nepagrįstus. Teigia, kad VSDFV 2023 m. vasario 24 d. sprendimą grindė skirtingais motyvais, nei VSDFV Vilniaus skyrius 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą. Nurodo, kad traumą patyrė dėl laiptų būklės, t y. klibančių plytelių, todėl prašo pripažinti, kad traumą patyrė dėl darbdavio kaltės.

Draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudžiamaisiais įvykiais pripažįstami apdraustiesiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 4, 5, 8 ir 10 dalyse (išskyrus pataisos pareigūnų švietimo įstaigose pagal profesinio mokymo programas besimokančius asmenis (kursantus), vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose besimokančius asmenis (kursantus), kurie yra pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį, bei atliekančius karo tarnybą studijuojant karo mokymo įstaigoje asmenis (kariūnus), įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms šioms sąlygoms: 1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku; 2) dirbant draudėjo pavestus darbus (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą); 3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos, arba kai nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas moka Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai. Draudimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudžiamaisiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų priežasčių tyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Vyriausybės tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais ir kitais teisės aktais.“

Nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu įvykiu procedūrinius klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 22 punkte (ginčo sprendimų priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. 895 redakcija) nurodyta, kad nagrinėdamas nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais klausimą, Fondo valdybos teritorinis skyrius <...> pagal nelaimingo atsitikimo darbe bei profesinės ligos patvirtinimo aktus ir kartu gautus dokumentus vertina įvykio aplinkybes, laiką, vietą, asmens kreipimosi į gydymo įstaigą laiką. Kilus neaiškumų ar esant būtinybei gali būti pareikalauta papildomų dokumentų. Nuostatų 24 punktas reglamentuoja, kad nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu (forma N-1 ar N-2) ar profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, taip pat vertinami prie aktų pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai, nurodyti 24.1–24.13 papunkčiuose (darbo laiko apskaitos žiniaraštis; darbo sutartis ar įsakymas dėl priėmimo į valstybės tarnybą ir panašiai; pareiginė instrukcija (pareigybės aprašymas); įsakymas dėl komandiruotės; įvykio schema; liudytojų paaiškinimai apie nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos priežastis ir aplinkybes; pažyma apie traumos sunkumą; dokumentai (gydytojų išvados, tyrimų rezultatai, pažymos), kuriuose yra išvados dėl nukentėjusiojo neblaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų medžiagų; teismo sprendimai, nuosprendžiai ir kiti dokumentai, gauti iš teisėsaugos institucijų ir administracinius nusižengimus tiriančių institucijų; darbo sąlygų higieninė charakteristika, darbo aplinkos kenksmingų veiksnių matavimo rezultatų ir darbo sąlygų higieninio įvertinimo dokumentai; Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvada; atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos darbo medicinos specialistų tyrimo ar ekspertizės išvada; kiti dokumentai, kuriuose yra duomenų apie nelaimingą atsitikimą darbe, susirgimą profesine liga arba mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežastį.

Taigi, pagal Draudimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies ir Nuostatų 22 bei 24 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra išskirtas kaip dokumentas, kuriuo VSDFV teritorinis skyrius, atlikdamas nelaimingo atsitikimo tyrimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu procedūrą, turi vadovautis kiekvienu atveju. Tokiu teisiniu reguliavimu pabrėžta, kad priimant sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu turi būti atsižvelgiama į kompetentingos institucijos, kuriai įstatymų leidėjo suteikti įgaliojimai ištirti ir įvertinti įvykio darbe aplinkybes ir priežastis bei pateikti išvadas šiais klausimais, t. y. Valstybinės darbo inspekcijos, priimtus sprendimus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo dieną (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nuvykęs į Medicinos centrą, jį apžiūrėjusiems gydytojams nurodė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko apie 7.05 vykstant į darbą, lipant laiptais. Tačiau 2022 m. lapkričio 4 d. gaisrinių tyrimų centrui atsakyme dėl nelaimingo atsitiko darbe nurodė, kad (duomenys neskelbtini) darbe lipant laboratorijos laiptais pajuto trakštelėjimą kojos kelyje. 2022 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas elektroniniu laišku „Dėl nelaimingo atsitiko darbe tyrimo“ patikslino įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad „atvykęs į darbą apie 7.05- 7.30 val. užėjau į laboratorijos pastatą, neužilgo išnešiau makulatūrą, tada ėjau atgal į laboratoriją ir lipant laiptais pajutau kairiojo kelio trakštelėjimą.“

Nelaimingo atsitikimo darbe akte, surašytame 2022 m. lapkričio 14 d., nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gaisrinių tyrimo centro vyriausiasis specialistas M. B. apie 7.05 val. atvyko į darbą (duomenys neskelbtini) apie 7.15 val. nukentėjusysis užėjo į savo darbo vietą laboratorijos pastate. Apie 7.30 val. pareiškėjas, išnešęs į lauką makulatūrą ir grįždamas į savo darbo vietą, lipdamas laiptais, kairės kojos kelyje pajuto trakštelėjimą ir skausmą. Pranešęs tiesioginiam vadovui, nuvyko į gydymo įstaigą, kur jam buvo suteikta konsultacija ir išrašytas siuntimas magnetinio rezonanso tomografijos (toliau – MRT) tyrimui.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas neturi pagrindo nesivadovauti Nelaimingo atsitikimo darbe aktu, taip pat, kad ginčo byloje tarp šalių dėl šių aplinkybių nekilo, laiko įrodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko pareiškėjui būnant darbo vietoje, dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą, grįžtant nuo makulatūros konteinerio į darbo vietą po darbo vietos sutvarkymo, pareiškėjas tuo metu dirbo darbą už kurį mokamas darbo užmokestis ir darbdavys mokėjo tiek darbo užmokestį tiek draudimo įmokas. Taigi egzistavo visos draudžiamojo įvykio sąlygos.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį draudžiamaisiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę esant bent vienai iš nurodytų aplinkybių. Viena iš tokių aplinkybių - apdraustasis asmuo sirgo liga, nesusijusia su darbu (3 punktas).

Aiškindamas šią nuostatą, LVAT 2014 m. vasario 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-207/2014 nurodė, kad nelaimingas atsitikimas darbe būtų pripažintas draudiminiu įvykiu, jis turi atitikti Įstatymo 6 straipsnyje numatytas sąlygas, o Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis numato išimtis, kurioms esant nelaimingi atsitikimai darbe, kurie nors atitinka šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau nėra pripažįstami draudiminiais įvykiais. Viena iš tokių išimčių numatyta Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punkte – kai apdraustasis sirgo liga, nesusijusia su darbu. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas šiuo atveju neatskyrė lėtinių ligų ir ūmių sveikatos sutrikimų, tačiau nurodė esminį tokių ligų požymį - sąsają su darbu. Tokiais atvejais nelaimingo atsitikimo kvalifikavimui teisinę reikšmę įgyja ne mirties ar sveikatos sutrikimo vieta arba laikas, o tik tai, ar liga buvo susijusi su darbu tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Taigi tais atvejais, kai asmuo miršta arba patiria sveikatos sutrikimus dėl ligos, nelaimingi atsitikimai darbe pripažintini draudiminiais įvykiais tik tada, kai nustatoma, jog ligą ar mirtį iššaukė atliekamas darbas, betarpiškai darbo aplinkoje esantys sveikatai kenksmingi veiksniai.

Akto 3.2. punkte „pakenkimo sveikatai diagnozė“ nurodyta: Kairio kelio menisko pažeidimas dėl seno plyšimo ar sužeidimo. M3.29, S83.2; „Akto 5 punkte „darbo aplinka“ nurodyta: lauke ant laiptų prie įėjimo; Akto 6 punkte „Nukrypimas nuo įprastos būklės“ (kuriame įvardijamas nukrypimas nuo normalaus darbo proceso, nuo įprastos būklės, sukėlęs nelaimingą atsitikimą darbe) nurodyta: „nėra informacijos“; Akto 7 punkte „Kontaktas ir sužeidimo pobūdis“ (kuriame įrašomas kontakto - sužeidimo pobūdžio, dėl kurio nukentėjusysis patyrė žalą sveikatai, pavadinimas) nurodyta: „nėra informacijos“; Akto 8 punkte „Pakenkimo sveikatai pobūdžio materialusis veiksnys“ (kuriame įrašomas objektas, prietaisas arba instrumentas, su kuriuo turėjo sąlytį nukentėjusysis) nurodyta: „nėra materialaus veiksnio“; Akto 9 punkte „Veiksniai, lėmę sužalojimą“ (kuriame įrašomas (pagal poveikio reikšmingumą sveikatos pakenkimui) veiksnio pavadinimas, turėjęs lemiamos įtakos nukentėjusiojo darbuotojo sveikatos pakenkimui) nurodyta: „nėra“; Akto 10 punkte „Nelaimingo atsitikimo priežastys“ (kuriame įrašoma (-os) suredaguota nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (-ys), aprašomas, trumpai apibūdinat esmę, kiekvieną priežastį atitinkantis konkretus pažeidimas, lėmęs nelaimingą atsitikimą darbe, įvardijamas pažeisto norminio teisės akto pavadinimas) nurodyta: „Saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta“.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra pateikta įrodymų, kad M. B. traumą patyrė dėl jo atliekamo darbo ar trauma iššaukta betarpiškai darbo vietoje esančių pavojingų veiksnių. Tą patvirtina nelaimingų atsitikimų darbe aktas, M. B. 2022 m. lapkričio 4 d. ir 2022 m. lapkričio 9 d. paaiškinimai dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuriuose nėra nurodyta jokių aplinkybių dėl nesaugių laiptų, ar kitų veiksnių, lėmusių pareiškėjo traumą.

Sutiktina, kad pareiškėjas atsisakė pasirašyti aktą, nurodydamas atsisakymo priežastį – „dėl klaidingos informacijos“. Tačiau teismo vertinimu, pareiškėjas nesutiko su Akto 3.2 punkte nurodyta informacija ir laikė ją klaidingą. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs byloje esančius įrodymus. Pirma, pats pareiškėjas skunde nurodo, kad aktyviai bendradarbiaujant su darbdavio nelaimingų atsitikimų darbe komisija, paaiškėjo, kad pareiškėją apžiūrėjęs gydytojas neteisingai nurodė pareiškėjo ligos anamnezę. Antra, nesutikdamas su komisijai pateiktuose dokumentusoe esančia informacija, pareišėkjas kreipėsi 2022 m. lapkričio 14 d. 11.42 val. į gydytoją ortopedą traumatologą R. G. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme 3.1 Anamnezė nurodyta: „pacientui pildoma traumos sunkumo pažyma. Po nurodytos traumos - 4 sav. Šiandien teigia, kad skaudėjo anksčiau 4 mėn. kitas (deš.) kelis, o 10.18 vykstant į darbą 7 val. lipant laiptais sutraškėjo ir pradėjo skaudėti, sutino k. kelis. po mrt ištyrimo nukreiptas III lygio ortopedo konsultacijai. Kaip paaiškino teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. G., anamnezėje privaloma nurodyti tą informaciją, kurią pateikia pacientas. Trečia, net ir teikdamas 2022 m. gruodžio 19 d. ir 2023 m. sausio 11 d. skundus dėl VSDFV Vilniaus skyriaus Sprendimo 1, pareiškėjas nurodė nesutinkantis tik su medicininiuose įrašuose esančia ligos diagnoze. Tai, kaip matyti, iki skundo teismui pateikimo, pareiškėjas nekėlė abejonių dėl Akte esančios informacijos, susijusios su darbo aplinka, nukrypimu nuo įprastos būklės, kontakto ir sužeidimo pobūdžio nustatymo, pakenkimo sveikatai pobūdžio materialiojo veiksnio ar veiksnių, lėmusių sužalojimą nustatymu, nesutikimą tiek su Akte pateikta informaciją, tiek VSDFV sprendimo neteisėtumą siejo tik su įsivėlusia daktaro klaida.

Nors pareiškėjas teigia, kad byloje įrodyta, jog (duomenys neskelbtini) anamnezėje gydytojas suklydo ir ištaisė klaidą, teismas su tokiais argumentais nesutinka. Priešingai nei skunde nurodo pareiškėjas, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad (duomenys neskelbtini) gydytojas suklydo nurodydamas anamnezėje, jog pareiškėjui skaudėjo kairį kelią. Teismo posėdyje buvo apklaustas liudytoju R. G., kuris patvirtino, kad gerai prisimena, jog (duomenys neskelbtini) nurodė būtent tai, ką sakė pareiškėjas. Pabrėžė, kad pareiškėjui visi užduodami klausimai buvo susiję tik su kairės kojos keliu. Tačiau 2022 m. lapkritį atėjęs pareiškėjas teigė, kad jam skaudėjo 4 mėnesius ne kairį, o dešinį kelį, todėl taip ir nurodė anamnezėje. Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėjas, liudytojas R. G. nepatvirtino (duomenys neskelbtini) suklydęs ir klaidingas nurodęs informaciją apie tai, kad M. B. skaudėjo kairį kelį.

Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjo atstovo vertinimu, kad liudytojas gydytojas M. Š. patvirtino, jog operacijos metu nustatytas plyšimas yra būtent (duomenys neskelbtini) įvykusios traumos darbe rezultatas. Liudytojas teismo posėdžio metu, atsakydamas į pareiškėjo atstovo užduotą klausimą, nurodė, kad taip, tai galėjo būti, kad „menisko pažeidimai dėl seno plyšimo ar sužeidimo, dauginės vietos“ yra dėl (duomenys neskelbtini) patirtos traumos. Bet tai niekaip nepaneigia, kad senas plyšimas įvyko ir dėl sveikatos būklės iki (duomenys neskelbtini).

Esant tokioms aplinkybėms, tiek VSDFV, tiek VSDFV Vilniaus skyrius tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimas nėra susijęs su darbu ir šis nelaimingas atsitikimas nepatenka į draudiminių įvykių sąrašą (Draudimo įstatymo 7 str. 2 d. 3 p.).

Teismas nagrinėjamu atveju nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad VSDFV nustatinėjo priežastis dėl nelaimingo atsitikimo nesilaikydamas savo kompetencijos ir iš esmės pakeitė Sprendimo 1 motyvus. Kaip matyti Sprendimas 1 M. B. (duomenys neskelbtini) įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudžiamuoju įvykiu priimtas padarius išvadą, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl ligos, nesusijusios su darbu. VSDFV išnagrinėjęs pareiškėjo skundą konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjo patirtą žalą sveikatai (menisko pažeidimą) sąlygojo pareiškėjo sveikatos būklė, taigi ne darbo aplinka, darbo funkcijos, priemonės ir pan.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas konstatuoja, jog skundžiami VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m gruodžio 12 d. ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. vasario 24 d. sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo administraciniam sprendimui nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, juose nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertintos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, o motyvų išdėstymas yra adekvatus, pakankamas, paremtas surinktais duomenimis. Teismas nenustatė teisinio pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamus sprendimus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. B. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.