Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys, išnagrinėjęs perduotino asmens J. B. (J. B.) gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarties, kuria nutarta perduoti Rusijos Federacijos pilietį J. B. Lenkijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal 2009 m. sausio 27 d. Lenkijos Respublikos Olštyno apygardos teismo išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. II K 196/02 už šiame orderyje nurodytas nusikalstamas veikas, numatytas Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 13 straipsnio 1 dalyje, 148 straipsnio 2 dalyje, 164 straipsnio 1 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos, t. y. Olštyno apygardos teismo 2009 m. sausio 27 d. išduotas Europos arešto orderis byloje Nr. II K 196/02 dėl Rusijos Federacijos piliečio J. B., anksčiau naudojusio pavardę (duomenys neskelbtini), sulaikymo ir perdavimo Lenkijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti dėl nužudymo naudojant šaunamąjį ginklą ir pasikėsinimo nužudyti naudojant sprogstamąsias medžiagas, taip sukeliant tiesioginę grėsmę daugelio žmonių gyvybei ir turtui.

Europos arešto orderyje nurodyta, kad J. B. įtariamas tuo, jog 1999 m. rugpjūčio 21 – 22 dienomis, naktį, Olštyno mieste, siekdamas atimti A. R. (A. R.) gyvybę, iš „M 84 Scorpion“ modelio 7,65 mm kalibro automato „Zastawa“ paleido penkis šūvius, padarydamas šautines žaizdas krūtinėje ir pilve, dėl kurių A. R. mirė.

Be to, J. B. tuo pačiu metu, siekdamas atimti A. R. gyvybę, į šiukšlių dėžę, esančią prie pastato Nr. 9, Maleckiego gatvėje, Olštyno mieste, įdėjo sprogstamąjį įtaisą, kurio sudėtyje buvo 1,5 kg trinotrotolueno ir 75 vienetai metalinių šratų, aktyvavo šį įtaisą, tačiau savo tikslo nepasiekė, nes įtaisas nesuveikė, bet sukėlė tiesioginę sprogstamojo įtaiso sprogimo bei žmonių sveikatai ir gyvybei grėsmę.

Šiais veiksmais J. B. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 13 straipsnio 1 dalyje, 148 straipsnio 2 dalyje, 164 straipsnio 1 dalyje, 11 straipsnio 2 dalyje. Be to, šios nusikalstamos veikos yra įrašytos į nusikalstamų veikų, išvardintų 2002 m. birželio 13 d. Europos tarybos pagrindų sprendimo (2002/584/TVR) „Dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio procedūrų“ 2 straipsnio 2 dalyje sąrašą, dėl kurių netaikomas abipusio baudžiamumo taisyklė ir tuo pačiu pagal faktines aplinkybes atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalies, BK 22 straipsnio 1 dalies ir BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punkto požymius.

Pagal Lenkijos Respublikos išduotą Europos arešto orderį įtariamasis J. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2013 m. gegužės 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams.

2013 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje įtariamasis J. B., dalyvaujant gynėjui advokatui Osvaldui Martinkui, buvo supažindintas su Lenkijos Respublikos Olštyno apygardos teismo išduotu Europos arešto orderio turiniu. Taip pat įtariamajam buvo išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka bei teisinės tokio perdavimo pasekmės. J. B. nurodė, kad savo sprendimą dėl perdavimo Lenkijos Respublikai tvarkos pasirinkimo pareikš po to, kai Klaipėdos apygardos teisme bus išnagrinėtas jo gynėjo skundas dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs J. B. advokato skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties, 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi skundą atmetė ir paliko galioti 2013 m. gegužės 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį.

2013 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje perduotinam asmeniui J. B., dalyvaujant gynėjui advokatui Osvaldui Martinkui, buvo pakartotinai išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka bei teisinės tokio perdavimo pasekmės. Tačiau, J. B. nesutiko būti perduotas Lenkijos Respublikai supaprastinto proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rozita Požarskienė 2013 m. birželio 6 d. pareiškimu Nr. 17.2-11510 (14.3.-168/13) prašė perduoti Rusijos Federacijos pilietį J. B. Lenkijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti už nusikalstamas veikas, nurodytas 2009 m. sausio 27 d. Lenkijos Respublikos Olštyno apygardos teismo išduotame Europos arešto orderyje ir numatytas Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 13 straipsnio 1 dalyje, 148 straipsnio 2 dalyje, 164 straipsnio 1 dalyje, 11 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartimi patenkino prokurorės pareiškimą ir nutarė perduoti Rusijos Federacijos pilietį J. B. Lenkijos Respublikai. Taip pat, pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų 2002 m. birželio 13 d. Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendime ir BK 9¹ straipsnyje, kurie neleistų perduoti J. B. Lenkijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti.

Perduotino asmens J. B. gynėjas advokatas Osvaldas Martinkus skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti, nes ji nemotyvuota ir priimta šališko teismo.

Skunde gynėjas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė, kodėl sprendžiant dėl J. B. perdavimo Lenkijos Respublikai pagal Europos arešto orderį, netaikytinos BK 9¹ straipsnio 3 dalies nuostatos.

Gynėjas nurodo, kad skundžiamoje teismo nutartyje nevienodai nurodoma Europos arešto orderio išdavimo data, t. y. nutarties pradžioje nurodoma 2009 m. sausio 27 d. data, o vėliau tris kartus, tarp jų ir rezoliucinėje dalyje, nurodoma 2009 m. sausio 29 d. data. Gynėjo teigimu, tokiu būdu buvo apsunkinta įtariamojo J. B. teisė į gynybą.

Skunde gynėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas įtariamojo J. B. perdavimo klausimą, padarė procesinius pažeidimus, nes neišsireikalavo papildomų duomenų iš Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijų dėl Europos arešto orderyje nurodytų J. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Be to, nebuvo išsiaiškintos ir aplinkybės, susijusios su Europos arešto orderio išdavimo teisėtumu, bei kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo pagrįstumu. Pasak gynėjo, šios aplinkybės yra svarbios vertinant, ar Lenkijos Respublikoje nebuvo ir nebus pažeistos J. B. teisės ir laisvės.

Skunde prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad įtariamasis J. B. niekada nekeitė savo nuolatinės gyvenamosios vietos, Lietuvos Respublikoje yra įsigijęs nekilnojamąjį turtą, turi ilgalaikę Šengeno vizą, pagal kurią per paskutinius metus daug kartų yra atvykęs į Lietuvos Respubliką bei išvykęs iš jos. Pasak gynėjo, šios aplinkybės patvirtina tai, kad įtariamasis J. B. nesislapstė ir nežinojo, jog jo atžvilgiu yra vykdomos teisinės procedūros.

Gynėjo nuomone, Vilniaus apygardos teismas nutardamas perduoti Rusijos Federacijos pilietį J. B. Lenkijos Respublikai, neatsižvelgė į BK 9¹ straipsnio 6 dalies nuostatas.

Perduotino asmens J. B. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl Rusijos Federacijos piliečio J. B. perdavimo Lenkijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti, nepažeidė BK 9¹ straipsnio, BPK 71¹ ir BPK 73 straipsnių bei Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo (2002/584/TVR) „Dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų“ nustatytų reikalavimų ir pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta jokių privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, kurie neleistų Europos arešto orderį išdavusiai Lenkijos Respublikai perduoti J. B. baudžiamajam persekiojimui vykdyti už šios valstybės teritorijoje padarytas nusikalstamas veikas.

Apeliacinis teismas pažymi, kad teismas spręsdamas asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį klausimą, netiria J. B. inkriminuojamų veikų įrodytumo (kaltės) ir teisinio kvalifikavimo teisingumo. Visos aplinkybės, susijusios su įtariamojo kalte bus tiriamos Lenkijos Respublikoje, nes būtent šios šalies teisėsaugos institucijos ir atlieka tyrimą, siekdamos išsiaiškinti nusikalstamas veikas padariusius asmenis. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai nurodė, kad nors J. B. buvo išteisintas dėl jam inkriminuojamų Europos arešto orderyje nurodytų nusikalstamų veikų, tačiau toks teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla yra iš naujo nagrinėjama, o J. B. atžvilgiu atliekamas baudžiamasis persekiojimas. Ar buvo padaryti skunde nurodyti procesiniai pažeidimai atnaujinus bylą, bus sprendžiama toliau ją nagrinėjant Lenkijos Respublikos teisminėse institucijose.

Skunde gynėjas nepagrįstai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas įtariamojo J. B. perdavimo klausimą, padarė procesinius pažeidimus, nes neišsireikalavo papildomų duomenų iš Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijų dėl Europos arešto orderyje nurodytų J. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo (2002/584/TVR) „Dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų“ 8 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai keliami Europos arešto orderio formai bei turiniui. Šio straipsnio 1 dalies d punkte nustatyta, kad Europos arešto orderyje turi būti nurodytas nusikalstamos veikos pobūdis ir teisinė veikos kvalifikacija. Minėto straipsnio e punktas reikalauja aprašyti aplinkybes, kuriomis nusikalstama veika buvo padaryta, būtina nurodyti laiką, vietą, reikalaujamo asmens dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką laipsnį.

Apeliacinis teismas pažymi, kad 2009 m. sausio 27 d. Lenkijos Respublikos Olštyno apygardos teismo išduotame Europos arešto orderyje dėl J. B. yra visa reikalinga informacija, kurios pagrindu Vilniaus apygardos teismas priėmė pagrįstą sprendimą perduoti įtariamąjį J. B. Lenkijos Respublikai, t. y. pagrįstai nenustatė jokių privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR ir Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnyje, kurie neleistų J. B. perduoti Lenkijos Respublikai. Tai, kad skundžiamojoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje neanalizuojami įrodymai,nereiškia, jog teismo sprendimas yra formalus ir neužtikrinantis teisingumo principo.

Be to, Apeliacinis teismas atsižvelgia į skunde nurodytas aplinkybes, kad perduotinas asmuo J. B. niekada nekeitė savo nuolatinės gyvenamosios vietos, Lietuvos Respublikoje yra įsigijęs nekilnojamąjį turtą, turi ilgalaikę Šengeno vizą, pagal kurią per paskutinius metus daug kartų yra atvykę į Lietuvos Respubliką bei išvykęs iš jos, tačiau pažymi, jog šios aplinkybės nėra priežastis Lietuvos Respublikai nevykdyti prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų ir neperduoti įtariamojo Lenkijos Respublikai.

Nagrinėjant įtariamojo J. B. gynėjo skundą, nebuvo nustatyta pažeidimų susijusių su žmogaus laisvės neliečiamumu, lygybės prieš įstatymą, nediskriminavimo principų pažeidimų, todėl gynėjo skundo argumentai, jog Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartimi pažeidė įtariamojo J. B. teisės bei laisves, atmetamas kaip nepagrįstas ir neargumentuotas.

Skunde pagrįstai nurodoma, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodyta Europos arešto išdavimo data. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Europos arešto orderio vertime į lietuvių kalbą buvo padaryta techninė klaida, nurodant netikslią išdavimo datą, t. y. 2009 m. sausio 29 d. Tuo tarpu iš dokumento originalo matyti, kad Europos arešto orderis buvo priimtas 2009 m. sausio 27 d. Priešingai negu teigiama skunde, ši techninė rašymo apsirikimo klaida negali būti vertinama kaip teisės į gynybą pažeidimas ar teismo šališkumas. Apeliacinio teismo nuomone, dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį, Todėl nenustačius pagrindų, kuriais remiantis asmuo turi ar gali būti neperduotas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, įtariamojo J. B. gynėjo skundas netenkinamas.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Perduotino asmens J. B. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.