Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Simono Genio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, el. paštas: (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, anksčiau teistas, paskutinį kartą 2023 m. spalio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda, 2024 m. vasario 2 d. bauda sumokėta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent jis 2025 m. liepos 2 d., apie 21.20 val., Vėtros g 8, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Porsche Cayenne“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkotesterio matuokliu jam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2025 m. liepos 2 d. vartojo alkoholį. Pripažįsta, jog tą dieną būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ta transporto priemonė priklauso jo kolegai, M. R.. Kad jis ją ketino vairuoti, kolega nežinojo. Po įvykusio incidento, kai pareigūnų buvo patikrintas jo neblaivumas, jis su parodymais nesutiko. Mano, jog tokie parodymai, kaip 1,75 prom. buvo per dideli. Todėl iš karto po įvykio su pareigūnais nuvyko į gydymo įstaigą, kur jam tiek įstaigos alkotesterio matuokliu buvo patikrintas blaivumas, nustatyta 23.08 val. 1,28 prom.; 23.35 val. - 1,17 prom., taip pat buvo paimtas kraujo mėginys, kuris buvo nugabentas į Vilniaus ekspertizės centrą ir gauta specialisto išvada Nr. T-A 3017/2025(01), kurioje nurodyta, jog kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,38 prom. etilo alkoholio. Jo manymu, alkotesterio parodymai galėjo būti netikslūs dėl jam diagnozuotų ligų. Dėl šių ligų jo skrandyje vyksta maisto rūgimo procesas, kurio metu išsiskiria acetonas, kuris galėjo įtakoti alkotesterio parodymus incidento metu.

Be kaltinamojo A. S. parodymų, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Liudytoja policijos pareigūnė A. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. liepos 2 d., 21.10 val., patruliuojant maršrute, ekipaže „L1117“, kartu su vyresniuoju tyrėju D. S., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog Kopų g., Klaipėda, automobilis „Porche“, baltos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Melnragėje, šalia baro „Liovai“ (armėniška), kurio vairuotojas labai neblaivus, su juo neblaivi keleivė. Atvykus į nurodytą vietą, automobilis nebuvo pastebėtas, todėl buvo nuspręsta apžiūrėti aplinkines vietas. Atvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Vėtros g. 8, Klaipėda, priešpaskutiniame įvažiavime į stovėjimo vietas, ji, per automobilio šoninį langą, kadangi jų automobilis buvo greta, pastebėjo, kaip pristabdęs stovi jų ieškomas automobilis. Automobilį atpažino iš valstybinių numerių. Automobilis kelias sekundes pastovėjo per vidurį įsukimo. Kadangi priešais jas buvo kitas automobilis ir jie po truputį judėjo į priekį, kai pamatė ieškomą automobilį, kolegai sušuko, jog čia jis. Kadangi jau buvo šiek tiek pavažiavę į priekį, jiems neliko nieko kito, kaip greit įsukti į sekantį įsukimą ir sustoti. Jiems įsukus, ji, liudytoja, per ieškomo automobilio vaizdo veidrodėlį pamatė, jog prie vairo sėdi vyriškus bruožus turintis asmuo. Kad konkrečiai vairuoja vyras, tuo metu, nematė. „Porsche“ automobiliui pajudėjus į priekį ir sustojus įsukimo pabaigoje, jie taip pat judėjo iki įsukimo pabaigos. Kol dar jų automobilis važiavo, matė, kaip iš „Porsche“ automobilio vairuotojo pusės išlipo vyriškis. Išlipęs jis apėjo automobilį ir atsistojo šalia keleivio vietos. Jai einant link jo automobilio, matė, kaip nuo kelio vietos pusės nueina moteris. Ar ji išlipo iš automobilio, pasakyti negali, nematė, kadangi automobilis užstojo vaizdą. Jai priėjus prie vyriškio, nustatyta, jog tai A. S., šis neigė, kad vairavo automobilį ir nurodė, kad automobilį vairavo su juo kartu buvusi moteris. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausus, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, A. S. nurodė, kad prieš 8 valandas. Paprašius A. S. pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, šis ilgai vilkino laiką, vis norėjo daryti skambučius, sakė, kad nori pasitarti su advokatu, prašė „palaukti“. Asmeniui keletą kartų buvo išaiškinta atsakomybė, dėl atsisakymo tikrintis alkoholio kiekio matuokliu, tačiau kartu su juo buvusi, taip pat neblaivi (tikrintis atsisakė) keleivė R. J. vis nuteikinėjo A. S. nesitikrinti neblaivumo, taip trukdydama policijos pareigūnų darbą. Atvykęs ekipažas „L1715“ moterį sulaikė ir pristatė į Klaipėdos AVPK OVS laikino sulaikymo patalpas. A. S. visgi sutiko pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu ir pirmo pūtimo metu 21.33 val. jam buvo nustatytas 1,75 prom. neblaivumas, o antro pūtimo metu 21.53 val. lygiai toks pats 1,75 prom. neblaivumas. Vairuotojas su alkotesterio parodymais nesutiko, todėl ekipažu „L1714“ buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, kad savo lėšomis atliktų tyrimą.

Iš esmės tokios pačios įvykio aplinkybės nurodytos ir 2025 m. liepos 3 d. Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūno tarnybiniame pranešime.

Liudytojas M. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „Porsche Cayene“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam. Jis yra jo savininkas ir valdytojas. Ši automobilį įsigijo 2024 metais. Automobilio pagaminimo metai yra - 2021. 2025 m. birželio 30 d. su juo mobiliuoju telefonu susisiekė geras draugas A. S.. Susisiekęs jo paklausė, ar galėtų atvykti iš jam priklausančio automobilio „Porsche“ pasiimti jo likusių asmeninių daiktų bei galbūt automobilį galėtų laikinai duoti naudoti jo draugei, su kuria jis yra sudaręs panaudos sutartį. Jis jam pasakė, jog yra išvykęs, tačiau nurodė, kur yra automobilis, jog jis stovi jo namų kieme, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir kur padėti automobilio rakteliai. Jis neprieštaravo, jog jis su drauge pasinaudotų automobiliu. Žinojo, jog jo draugė turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir gali vairuoti transporto priemones. Žinojo, kad A. yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones, tačiau jis niekada nevairuodavo pats. Visada visur jį vežioja jo draugė R. J., todėl neįtarė, jog jis pats galėtų sėsti prie jo automobilio vairo. Apie tai, jog įvyko toks incidentas, kad jis vairavo neblaivus, jam pats paskambino ir papasakojo 2025 m. liepos 3 d. Pageidauja atsiimti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį.

Iš 2025 m. liepos 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo (foto lentelės) nustatyta, jog pareigūnams atvykus adresu Vėtros g. 8, Klaipėda, matoma automobilių stovėjimo aikštelė. Joje stovi šviesios spalvos automobilis „Porsche Cayenne“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės kėbulas tvarkingas, jokių vizualiai matomų pažeidimų nėra. Automobilio salone vizualiai matomi daiktai nufotografuoti. Automobilio odometro rodmenys yra 26259. Vaizdo kamerų, kurios stebėtų automobilio stovėjimo aikštelę nepastebėta.

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio „Porsche Cayenne“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas - M. R.. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad 2023-2025 m. automobilio „Porsche Cayenne“ kaina be PVM – 62 726,60 Eur, su PVM –79 400,00 Eur.

Iš UAB „Klasera“ 2025 m. spalio 31 d. atlikto vertinimo išvados matyti, jog automobilio „Porsche Cayenne“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 21 300 Eur.

Iš alkotesterio „Alcotest Nr. ARKB-0277“ patikros sertifikato Nr. 2361526 matyti, kad šis alkotesteris patikrintas 2025 m. birželio 17 d. ir patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. gruodžio 16 d.

2025 m. liepos 2 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. S. alkotesteriu „Alcotest Nr. ARKB-0277“ 2025 m. liepos 2 d. 21.33 val. pirmu pūtimu nustatytas 1,75 prom. neblaivumas. 21.53 val. antru pūtimu nustatytas 1,75 prom. neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais A. S. nesutiko, taip parašydamas ir pasirašydamas akte.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietoje filmuotos medžiagos apžiūra, kurią pateikė policijos pareigūnai. Vaizdo-garso įrašuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai patikrina A. S. blaivumą, kuriam pirmu pūtimu nustatytas 1,75 prom. girtumas. Antru pūtimu nustatytas 1,75 prom. girtumas.

Iš 2025 m. rugsėjo 29 d. gautos Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 846/2025 (03) matyti, kad 2025 m. liepos 2 d., 21.20 val., A. S. automobilio vairavimo metu, jo kraujyje priklausomai nuo organizmo būsenos, galėjo būti nuo 1,71 (promilės) iki 2,19 (promiles) etilo alkoholio.

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog visiškai įrodyta, kad A. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent jis 2025 m. liepos 2 d., apie 21.20 val., Vėtros g 8, Klaipėdos mieste, vairavo transporto priemonę „Porsche Cayenne“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkotesterio matuokliu jam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas. Kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę A. S., atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, tai yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, dirba. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad geriausiai bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant didesnį, nei minimalus šios bausmės, skirtinos už nesunkius nusikaltimus, dydis.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas A. S. laikino sulaikymo laikas.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį bei į byloje pareikštą kaltinamojo prašymą išdėstyti baudos bausmę dalimis, nustatomas ilgesnis baudos mokėjimo terminas nei įstatyme numatytas minimalus, įpareigojant kaltinamąjį skirtą baudą sumokėti per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad A. S. nusikalto vairuodamas transporto priemonę, tai yra naudodamasis specialia jam suteikta teise, ir nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nustatytą neblaivumo laipsnį, A. S. skirtina BK 68 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. liepos 3 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Aktualioje teismų praktikoje išaiškinta, jog rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-12-495/2020).

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad A. S. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, todėl transporto priemonė „Porsche Cayenne“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti konfiskuojama, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Iš AB „Regitra“ duomenų išrašo matyti, kad automobilio „Porsche Cayenne“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra M. R.. Taigi, automobilis, kurį vairavo A. S. nusikalstamos veikos padarymo metu, jam nepriklauso. Iš UAB „Klasera“ 2025 m. spalio 31 d. atlikto vertinimo išvados matyti, jog automobilio „Porsche Cayenne“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 21 300 Eur.

Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-261-489/2018). Konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, tai yra kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-489/2020). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-489/2018, 2K-72-489/2020). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Kartu pažymėtina, kad sprendžiant, koks konfiskuotino turto vertės dydis laikytinas proporcingu, didelę reikšmę turi tai, kiek analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų asmuo padarė, be kita ko, ir naudodamas tą pačią priemonę.

Įvertinus tai, kad automobiliu „Porsche Cayenne“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, bei įvertinus bylos aplinkybes, susijusias su kaltinamojo asmenybe bei jo padaryta veika: dėl padarytos nusikalstamos veikos A. S. kaltu prisipažino visiškai, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką teisiamas pirmą kartą, jo veika labiau vertinama kaip atsitiktinė, teismas, remdamasis protingumo ir proporcingumo principais sprendžia, kad konkrečiu atveju iš kaltinamojo A. S. turi būti išieškoma nusikalstamos veikos priemonės – automobilio – vertės dalis – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

Pažymėtina, kad BPK nėra numatyta galimybė išdėstyti iš kaltinamojo išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimą dalimis tam tikram laikotarpiui ir (ar) nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tokios galimybės nenumato ir BK 72 straipsnio (Turto konfiskavimas) nuostatos. Teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, ši baudžiamojo įsakymo dalis perduodama vykdyti nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui, kuris išieškojimą vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti A. S. prašymo išdėstyti automobilio vertės konfiskaciją dalimis.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, naikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti A. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. liepos 2 d. 21.53 val. iki 2025 m. liepos 3 d. 12.05 val. (vieną parą), jį prilyginant 6 (šešių) MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę A. S. nustatyti 74 MGL (3700 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirtą baudą A. S. savanoriškai privalo sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 3 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš jo valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Porsche Cayenne“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos jis turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.