Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

J. B. (J. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei, o būtent: jis, 2024 m. lapkričio 7 d. apie 21.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,78 promilių girtumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto su sugyventine J. K. metu, tyčia abejomis rankomis suėmęs jai už kaklo smaugė, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu J. B. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad su J. K. sugyventiniai yra apie (duomenys neskelbtini). Nors turi savo būstą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dažniau būna ir gyvena su J. K. jos gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini). Apie 2024 m. lapkričio 7 d. įvykio aplinkybes gali nurodyti, kad kartu su J. K. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gėrė degtinę. Išgerta buvo apie du butelius 0,5 litro talpos degtinės. Jautėsi esantis neblaivus. Jiems begeriant kalbėjosi, pokalbio metu buvo kilęs abipusis pavydas. Iš pradžių pavydas buvo juoko forma, po to J. K. jau piktai pradėjo kalbėti. Jam sėdint prie stalo bei rankų alkūnėmis ir dilbiais remiantis į stalviršį, J. K. paėmusi ant stalo buvusį peilį juo jam įrėžė į kairės rankos dilbio sritį. Po šio jos veiksmo pasakė jai „ką tu darai?“ ir rankomis suėmė jai už pečių, arčiau kaklo srities bei papurtė. Negali pasakyti, kad šis jo veiksmas buvo padarytas stipriai, norėjo ją tiesiog nuraminti. Supranta, kad galėjo sukelti jai fizinį skausmą, dėl to labai gailisi, tačiau taip pat mano, kad J. K. perdėtai sureagavo į jų konfliktą, kadangi buvo abu girti. Dėl šio įvykio labai gailisi, J. K. atsiprašė ir ji jam atleido. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, gyvens jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Be J. B. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiosios J. K. parodymais, J. K. asmens apžiūros protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad J. B. 2024 m. lapkričio 7 d. apie 21.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei J. K., todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus J. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka. Nukentėjusiajai pranešta apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skiriant bausmę J. B. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę – neteistas, per 5 metų laikotarpį vieną kartą baustas administracine tvarka, dirbantis. J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta J. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. J. B. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta prieš šeimos narį – sugyventinę, todėl J. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su nuoplova ir vokas su peiliu, supakuoti dėžėje Nr. 1, perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. B. (J. B.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. B. skirti galutinę bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti J. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su nuoplova ir voką su peiliu, supakuotus dėžėje Nr. 1, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj. sav., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.