- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- 1S-76-487/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08618-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Jolanta Čepukėnienė, Vitalija Norkūnaitė
- Kaltinamasis
- E. Š.
- Advokatai
- Linas Stanislavas Bagdonas, Linas Stanisla
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, Reginos Pocienės,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. Š. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 17 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. Š. kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 21 d., turėdamas tikslą platinti bei gauti neteisėtas pajamas, neteisėtai įgijo ir neteisėtai atgabeno iki Jonavos r., Preišiogalėlės k., (duomenys neskelbtini), didelį kiekį – ne mažiau kaip 500 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ir, veikdamas bendrai su A. B., namo, esančio Jonavos r. Preišiogalėlės k., (duomenys neskelbtini), kieme neteisėtai laikė šį didelį kiekį – ne mažiau kaip 500 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2021 m. birželio 15 d., neteisėtai išgabeno iš šio namo kiemo. Šiais savo veiksmais E. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.
2. Be to, jis kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 16 d., turėdamas tikslą platinti bei gauti neteisėtas pajamas, neteisėtai įgijo ir neteisėtai atgabeno iki Jonavos r., Preišiogalėlės k., (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 114,61 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 705,914 g miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį – 120,373 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir, veikdamas bendrai su A. B., neteisėtai laikė iki 2021 m. rugsėjo 16 d. šį labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų namo, esančio Jonavos r. Preišiogalėlės k., (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate ir sode, kai dalį šių medžiagų – 1,954 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,315 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 2021 m. rugsėjo 16 d. 11 val. 05 min., paėmė policijos pareigūnai, atlikdami slaptus veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės, ir kai kitą dalį – 114,61 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 703,96 g miltelių, kurių sudėtyje yra 120,058 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 2021 m. rugsėjo 16 d., 14 val. 10 min., kratos metu paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais E. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.
3. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 16 d., neturėdamas leidimo įgijo ir neturėdamas leidimo atgabeno iki namo, esančio Jonavos r. Preišiogalėlės k., (duomenys neskelbtini), savadarbį šaunamąjį ginklą – šaudyti tinkamą pistoletą, pagamintą perdirbant pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro nenustatyto modelio pneumatinį pistoletą, po savadarbių perdirbimų (praplatintas šovinio lizdas, vamzdžio kanalas ir suformuotas skeliamasis mechanizmas) pritaikytą šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, ir, veikdamas bendrai su A. B., iki 2021 m. rugsėjo 16 d., 14.10 val., neturėdamas leidimo laikė šį savadarbį šaunamąjį ginklą name, esančiame Jonavos r. Preišiogalėlės k., (duomenys neskelbtini), kai kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais E. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.
4. 2021 m. rugsėjo 16 d., 14.50 val. E. Š. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka ir pagrindais. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi E. Š. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi E. Š. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta 2 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 17 d. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 17 d. Suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas nurodė, kad E. Š. kaltinamas apysunkio, sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu. Teismas atsižvelgė į kaltinimo sunkumą, gresiančios bausmės dydį ir aplinkybę, jog kaltinamasis praeityje buvo teistas, gali turėti ryšių užsienyje, taip pat įvertino pakankamai silpnus E. Š. socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Teismas darė išvadą, kad atsižvelgiant į inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus įgyvendinti kardomosiomis priemonėmis siekiami tikslai.
II. Skundo argumentai ir prašymai
5. Skundu kaltinamojo E. Š. gynėjas prašo paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
5.1. Skunde nurodė, kad pareikštas kaltinimas turi būti aiškus ir suprantamas, turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas – vieta, laikas, būdai, padariniai, duomenys apie nukentėjusiuosius ir kita svarbi informacija. Šiuo atveju pareikštame kaltinime šių duomenų nėra. E. Š. kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, tačiau nėra surinkti veikas kvalifikuojantys duomenys.
5.2. BK 260 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo dalyko požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia kokie atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu kiekiu. Atitinkami narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekių atskyrimo dydžiai ir kriterijai nurodyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V—239 dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse (toliau – lentelės). Šie dydžiai priklauso nuo medžiagos svorio ir rūšies. Tai reiškia, jog narkotinės medžiagos bendras svoris neturint duomenų apie jos rūšį, konkrečios narkotinės medžiagos pavadinimą, yra nepakankamas pagrindas spręsti apie narkotinės medžiagos kiekį. BK 260 straipsnyje numatyta veika padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl už šios veikos padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokia koks yra jų kiekis. Kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 2 ar 3 dalį būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė koks yra narkotinės medžiagos kiekis.
5.3. Nagrinėjamu atveju, dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kaltinime nurodomas ne konkretus, bet abstraktus narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) kiekis – ne mažiau kaip 500 g narkotinės medžiagos. Toks nekonkretus kaltinimas pažeidžia teisę į gynybą, žinoti aiškiai ir tiksliai kuo asmuo yra įtariamas ar kaltinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu minėtos narkotinės medžiagos nebuvo nei rastos, nei paimtos, nei ištirtos, nei apžiūrėtos. Kadangi pagal pareikštą kaltinimą kanapių, kurių kiekis nurodomas ne mažiau nei 500 g veikliosios medžiagos procentinę išraišką pareikštame kaltinime apskritai nenurodoma, todėl visos abejonės ir prieštaravimai turi būti vertintini ir traktuojami kaltinamojo E. Š. naudai, juo labiau nėra jokių duomenų, kad įvardijamas kažkokių daiktų didesnių nei 500 g masės kilmė yra apskritai kanapės ar kokios kitos narkotinės medžiagos.
5.4. Dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos šis kaltinimas taip pat neaiškus, nes E. Š. kaltinamas dviejų skirtingų narkotinių medžiagų disponavimu 114,61 g narkotinės medžiagos – kanapių ir 705,914 g miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį 120,373 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Dėl kanapių kaltinime vėlgi nėra nurodyta tikslios medžiagoje nustatytos tetrahidrokanabinolio procentinės išraiškos. Nustatant tikslią medžiagų rūšį, pavadinimą, savybes, kiekį, be kitų įrodymų, byloje turi būti specialisto išvada ar ekspertizės aktas. E. Š. inkriminuotas psichotropinės medžiagos amfetamino kiekis, nulėmęs jo veikos teisinį vertinimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tik itin nežymiai viršijo rekomendacijų lentelėse nustatytą labai didelio amfetamino kiekio – 100 g ribą. Labai didelis kiekis – 120,373 g – psichotropinės medžiagos amfetamino buvo nustatytas remiantis 2021 m. lapkričio 8 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, ištyrus juodos spalvos maišelį su viduje esančiu plastikiniu indu, kurio viduje baltos spalvos biri medžiaga, paimta kratos metu. Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados, bendra 703,96 g medžiagos masė nebuvo visa ištirta pilnoje apimtyje, kadangi tyrimui buvo sunaudota tik 5,86 g medžiagos su amfetaminu ir pagal tai nustatytas veiksmingumas 17,1 proc. Paimti 5,86 g medžiagos sudaro tik 0,83 procentus bendros medžiagos masės ir šiuo vertinimu padaryta prielaida, kad likusios 99.17 proc. masės sudėtis yra identiška, kuo remiantis darytas spėjimas apie E. Š. tariamai disponuotos psichotropinės medžiagos amfetamino kiekį. Pagrįstų abejonių dėl veiklios medžiagos kiekio ir koncentracijos kelia kita specialisto išvada padaryta 2021 m. spalio 4 d., kur iš to paties indo paimti milteliai ir nustatyta 16,1 proc. veikliosios medžiagos koncentracija. Taigi du kartu tyrus tą pačią medžiagą, gauti skirtingi veikliosios medžiagos kiekiai. Tikslus ir neabejotinas amfetamino kiekio nustatymas, šiuo atveju yra itin svarbus turint omenyje tai, kad labai didelio kiekio riba, iš esmės keičianti veikos kvalifikavimą bei inkriminuoto nusikaltimo sunkumą turėjo esminės įtakos E. Š. veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir nulėmė tokios griežtos kardomosios priemonės parinkimą.
5.5. Sprendžiant dėl kardomosios priemonės parinkimo svarbu įvertinti, kad E. Š. yra sukūręs šeimą, augina nepilnametę dukrą, turi pastovią gyvenamąją vietą, registruotas užimtumo tarnyboje. Yra susiradęs darbą ir būdamas laisvėje būtų priimtas dirbti. Nors visa minėta informacija ir buvo pateikta apygardos teismui sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės pratęsimo, tačiau šie duomenys nebuvo aptarti ar įvertinti, o priešingai teismas formaliai nurodė, kad E. Š. turimi socialiniai ryšiai yra silpni.
5.6. Skunde pabrėžiama, kad vien tik inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas bei gresiančios bausmės griežtumas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog E. Š. būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo ar darys naujas nusikalstamas veikas. Grindžiama, kad toje pačioje byloje A. B. yra kaltinamas analogiškais nusikaltimais, tačiau prokuratūra nematė pagrindo jo laikyti suimto ir jam paskirta švelnesnė kardomoji priemonė. Teigiama, kad kardomųjų priemonių tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti taikant šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam E. Š. kitą – švelnesnę kardomąją priemonę ar net kelių švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą – intensyvi priežiūra, dokumentų paėmimas, įpareigojimas registruotis. Tokios kardomosios priemonės itin reikšmingai apribotų kaltinamojo laisvę ir leistu jį pilnai kontroliuoti.
5.7. Dėl vykstančio karo tarp Rusijos Federacijos ir Ukrainos 2022m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, dėl nepaprastosios padėties įvedimo Lietuvoje. Vienas iš pagrindinių dekreto nuostatų buvo nurodyta priežastis – Lietuvos tiek išorinio, tiek vidinio saugumo sustiprinimui. Kilus grėsmei tiek asmeninei, tiek Lietuvos Respublikai E. Š., būdamas laisvėje galėtų stoti į kovą su agresoriais, siekdamas apsaugoti tiek savo šeimą, tiek Lietuvos Respubliką.
6. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti, E. Š. gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo E. Š. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono skundas atmetamas.
7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu bei byloje surinktais duomenimis, sutinka su apygardos teismo sprendimu ir daro išvadą, jog suėmimas E. Š. pratęstas pagrįstai. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. Š. kardomosios priemonės terminą nepažeidė nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, nei baudžiamojo proceso kodekso nuostatų (BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių).
8. Kardomosios priemonės suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtinoji taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata nereikalauja, kad duomenų būtų tiek, kiek reikia asmenį pripažįstant kaltu padarius nusikalstamą veiką ir jam skiriant bausmę. Aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis E. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamą veiką. Šie duomenys užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo E. Š. parodymuose; kito kaltinamojo A. B. paaiškinimuose; liudytojų Ž. R. ir P. K. parodymuose; 2021 m. rugsėjo 16 d. kratos protokole, kuriame nustatytas birios medžiagos bei augalinės kilmės medžiagos, elektroninių svarstyklių radimo faktas; 2021 m. lapkričio 8 d. Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimų centro specialisto išvadoje, kurioje nustatyti kratos metu rastų medžiagų kiekiai ir rūšys, veikliųjų medžiagų dalys; 2021 m. birželio 2 d. slapto sekimo protokole; Veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokoluose iš kurių matyti, kad 2021 m. gegužės 21 d. slapta patekus į A. B. naudojamas patalpas, gyvenamąjį namą bei jo priklausinius, buvo atlikta objektų apžiūra, rastas baltos spalvos paketas su augalinės kilmės medžiaga, kurio turinį pasvėrus nustatytas 553 g medžiagos kiekis, iš paketo paimtas medžiagos pavyzdys (fotolentelėje Nr. 2 užfiksuotas balto paketo su augaline medžiaga radimo faktas (t.3 b. l. 85-88)). 2021 m. birželio 15 d. pakartotinai slapta patekus į minėtą gyvenamąjį objektą bei jo priklausinius, baltos spalvos paketas su augaline medžiaga ankstesnėje slėpimo vietoje nebebuvo rastas; slaptų tyrimo veiksmų atlikimo metu kontroliuojant ir fiksuojant asmenų pokalbius kitokį susižinojimą ir veiksmus užfiksuotuose asmenų pokalbiuose, kurie galimai susiję su narkotinėmis medžiagomis, taip pat slapta darytuose garso/vaizdo įrašuose bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje.
9. Kartu teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjant skundą dėl žemesnės instancijos teismo nutarties pratęsti kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, teismas byloje surinktų duomenų nepripažįsta įrodymais, nevertina jų leistinumo, sąsajumo ir pakankamumo kaltinamojo kaltei pagrįsti, taip pat nesprendžia kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų teisinio vertinimo (kvalifikavimo) klausimų. Tai yra baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Taigi ir skundo argumentai dėl netinkamai ar netiksliai nustatytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio bei rūšies ir jų reikšmės veikų kvalifikavimui, šiame baudžiamosios bylos nagrinėjimo etape papildomai neanalizuojami. Skundo nagrinėjimo metu baudžiamojoje byloje esantys duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kiek tai reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde pateikiamas klaidinantis argumentas, jog kaltinime pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl nusikalstamos veikos susijusios su ne mažiau kaip 500 g narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), visiškai nenurodoma veikliosios medžiagos procentinė dalis. Patikrinus kaltinamąjį aktą ir bylos medžiagą, nustatyta, kad priešingai skundo argumentams, tokie duomenys byloje yra. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. gegužės 27 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta, augalinės kilmės medžiaga, paimta 2021 m. gegužės 21 d. adresu, (duomenys neskelbtini), Preišiogalėlės k., Kulvos sen., Jonavos r., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,214 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 12,4 proc. (t. 3, b. l. 96-98).
11. Griežčiausia kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.
12. Suėmimas E. Š. buvo pratęstas apygardos teismui manant, kad tebėra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo taikymo pagrindas – jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, motyvuodamas šį suėmimo pratęsimo pagrindą, tinkamai įvertino, kad E. Š. įtariamas padaręs vieną apysunkį, vieną sunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimus. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje už labai sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik su laisvės atėmimu susijusią itin griežtą bausmę. Skunde pabrėžiama, kad nusikalstamos veikos sunkumas bei gresiančios bausmės griežtumas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog E. Š. būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo ar darys naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas ir nesirėmė vien tik galimai padarytų nusikaltimų sunkumu ir gresiančios bausmės griežtumu. Teismas įvertino ne tik inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą ir įstatymo sankcijoje numatytą griežtą laisvės atėmimo bausmę, bet atsižvelgė ir į kitas tyrimo metu nustatytas aplinkybes. E. Š. teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse – Lenkijoje ir Vokietijoje. Iš šių duomenų apygardos teismas darė pagrįstą išvadą, kad E. Š. užsienio valstybėse galėjo turėti įvairių kontaktų ir tai sudaro pagrindą prielaidai, jog pasinaudodamas savo turimais ir išlikusiais ryšiais jis galėtų bandyti bėgti ir slėptis užsienyje. Teismas įvertino, kad ankstesni teistumai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų ir savo tikslų siekti nusikalstamu būdu.
13. Skunde teigiama, kad teismas neįvertino, jog E. Š. yra saistomas glaudžiais socialiniais ryšiais, nes yra sukūręs šeimą, augina nepilnametę dukrą, turi pastovią gyvenamąją vietą, registruotas užimtumo tarnyboje ir būdamas laisvėje būtų priimtas į darbą. Apygardos teismas šias aplinkybes įvertino, tačiau pažymėjo, kad jos nėra pakankamos išvadai, jog kaltinamojo socialiniai ryšiai yra tvirti. Priešingai nei nurodo gynėjas, teisėjų kolegijos vertinimu, skunde nurodyti socialiniai ryšiai nėra tokie, kurie kaltinamąjį sulaikytų nuo galimybės bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės ir/ar nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. E. Š. turimi socialiniai ryšiai gal būt nesulaikė jo nuo galimo nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegija mano, kad skunde nurodytos aplinkybės mažina, bet nepanaikina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo ir baudžiamojo proceso tikimybės. Nurodytų bylos duomenų visuma – galimi ryšiai užsienyje, gresianti bausmė ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas, galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, ankstesni teistumai, neįpareigojantys ir netvirti socialiniai ir ekonominiai ryšiai su gyvenamąja aplinka, leidžia manyti, kad kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo ir bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl egzistuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo pagrindui paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones baudžiamojo proceso ir kardomųjų priemonių tikslai nebus tinkamai įgyvendinti.
14. Suėmimas buvo pratęstas apygardos teismui manant, kad yra ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas – įtariamasis darys naujas nusikalstamas veikas. BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas ar pratęstas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Įstatymas nereikalauja, kad taikant šį pagrindą kiekvienu atveju būtų nustatytas asmens rengimasis padaryti nusikaltimą. Pagal įstatymą pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti praeities informacija arba informacija apie jo veiksmus inkriminuojamo nusikaltimo metu: informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys.
15. Kaip minėta, E. Š. kaltinamas apysunkės, sunkios ir labai sunkios nusikalstamų veikų padarymu. Apygardos teismas pagrįstai įvertino, kad praeityje E. Š. buvo teistas, nors ir ne už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Nusikalstamas veikas buvo padaręs Lietuvoje ir užsienio valstybėse ir tai leidžia charakterizuoti jo asmenybę kaip linkusią daryti nusikalstamas veikas. Apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė, kad galimai padarytų nusikaltimų dalykas – dideli kiekiai narkotinių ir psichotropinių medžiagų, už kurių neteisėtą platinimą gali būti gaunamos didelės pinigų sumos. Galimų nusikalstamų veikų padarymo metu E. Š. neturėjo darbo ar kito legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl neatmetama galimybė, kad disponavimas narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis ir jų platinimas gali būti vienas iš pagrindinių jo pajamų šaltinių. Galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, byloje esančių duomenų kontekste, rodo, kad šie E. Š. veiksmai nebuvo atsitiktinio, vienkartinio pobūdžio. Aplinkybė, jog E. Š. nusikalstamas veikas galimai padarė siekdamas finansinės naudos rodo, jog nebuvo laikomasi visuomenėje nusistovėjusių taisyklių ir siekiama užsidirbti renkantis tam neteisėtus būdus, todėl neatmetama galimybė, kad tai jis gali daryti ir panaikinus suėmimą. Šie duomenys leidžia teismui manyti, jog netaikant griežčiausios kardomosios priemonės E. Š. ir toliau gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl suėmimas ir šiuo pagrindu buvo pratęstas pagrįstai.
16. Skunde argumentuojama, kad toje pačioje baudžiamojoje byloje, kitam kaltinamam A. B. už analogiškas nusikalstamas veikas paskirta švelnesnė kardomoji priemonė, nei E. Š.. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienų kaltinamųjų teisinė padėtis ir jiems paskirtos procesinės prievartos priemonės neturi jokios tiesioginės įtakos kitų kaltinamųjų teisinei padėčiai, nes kiekvieno suimtojo situacija yra vertinama individualiai, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso įstatyme numatytus kriterijus. A. B. taikoma švelnesnė kardomoji priemonė negali savaime lemti švelnesnės kardomosios priemonės taikymo E. Š..
17. Gynėjas skunde akcentuoja, kad kilus grėsmei tiek asmeninei, tiek Lietuvos Respublikai E. Š., būdamas laisvėje galėtų stoti į kovą su agresoriais, siekdamas apsaugoti tiek savo šeimą, tiek Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija pažymi, kad dabartinėje situacijoje tiesioginės karinės grėsmės Lietuvos Respublikai nėra, todėl kardomoji priemonė šiuo pagrindu negali būti švelninama.
18. Skunde teigiama, kad teismas kaltinamajam turėtų paskirti švelnesnes kardomąsias priemones arba jų kompleksą. E. Š. sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, dokumentų paėmimas, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai nurodė, kad taikant E. Š. vieną ar kelias švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apygardos teismo pozicijai, jog taikant švelnesnes kardomąsias priemones teoriškai galėtų būti užtikrinamas kaltinamojo dalyvavimas baudžiamajame procese užkertant galimybę jam bėgti (slėptis) nuo teismo. Visgi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalėtų būti užtikrinama, kad E. Š. nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, kuriomis jis yra kaltinamas, rodo, jog nusikaltimai susiję su disponavimu ir/ar narkotinių medžiagų platinimu gali būti atliekami ir tik trumpam pasišalinant iš gyvenamosios vietos ar netgi esant joje. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, prašomos taikyti švelnesnės kardomosios priemonės šiuo metu negali garantuoti, kad paleidus kaltinamąjį iš suėmimo ir pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones bus užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsnio 2 dalimi kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo E. Š. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.