Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, turinti galiojančią administracinę nuobaudą, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalį, 160 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį, 205 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. liepos 27 d. 21.00 val. UAB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, renginyje „Open Air“ atliktas operatyvus patikrinimas. Už scenos pastatytoje „Red BULL“ palapinėje, tai yra nestacionarioje prekybos vietoje buvo prekiaujama alkoholiniais ir gaiviaisiais gėrimais (viskiu, degtine, trauktine, šampanizuotu vynu). Šioje palapinėje 21.45 val. buvo nupirktas šampanizuoto vyno „Bottega prosecco“ butelis 200 ml., 11 proc. stiprumo, už 10 Eur, padavėja, kaip vėliau nustatyta D. C. (gim. (duomenys neskelbtini)), gautą pinigų sumą įsidėjo į prijuostės kišenę, jokio pinigų gavimo įrodančio dokumento neišdavė. Prekybos vietoje - palapinėje gautoms pajamos apskaityti neįrengtas elektroninis kasos aparatas. Įmonė renginio metu 2018-07-27 buvo išsinuomojusi iš UAB „Sampola Baltija“ 2 elektroninius kasos aparatus MP55 Plius korp. Nr. II 10000443, korp. Nr. II10000405, tačiau prekybos vietoje techniniai pasai nepateikti. Patikrinimo metu pas padavėja D. C. prijuostės kišenėje buvo suskaičiuota 230 Eur suma, ant kėdės padėtoje lėkštėje buvo suskaičiuota 34,50 Eur suma, viso suskaičiuota 264,50 Eur. D. C. nurodė, kad tai gautos pajamos už suprekiautus gėrimus. Šiais veiksmais D. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 4, 15 punktų reikalavimus.

Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad su padavėja D. C. įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) darbo sutartis nebuvo sudaryta ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Tuo UAB (duomenys neskelbtini) direktorė D. V. neužtikrino, kad D. C. įmonėje dirbtų legaliai ir šiais savo veiksmais D. V. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio reikalavimus.

Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad pagal avanso apyskaitas atskaitingas asmuo yra įmonės direktorė D. V., kuri neatsiskaito su įmonės kasa vieną kartą į mėnesį, nepanaudotas avansas neįnešamas į įmonės kasą, likučiai: 2018-01-31 31327,56 Eur, 2018-02-28 251321,03 Eur, 2018-03-31 19695,13 Eur, 2018-04-30 20090,90 Eur, 2018-05-31 46262,44 Eur, 2018-06-30 63729,25 Eur, 2018-07-31 59894,28 Eur, 2018-08-31 81053,62 Eur. Šiais veiksmais D. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. V. kaltę pripažino, gailisi ir paaiškino, kad 2018 m. liepos 27 d. vyko didelis renginys, kuriame dalyvavo apie 1000 žmonių. D. V. toks renginys buvo pirmas. Lyg ir buvo kalba, kad reikės įdarbinti vieną darbuotoją prekybai, tačiau kadangi buvo neplanuojama prekiauti, ji nebuvo įdarbinta. Jos įmonė renginyje nesiruošė prekiauti gėrimais, tačiau kadangi jos įmonė buvo priklausoma nuo rengėjų, todėl prekybą reikėjo suorganizuoti per trumpą laiką. Buvo atvežti kasos aparatai, tačiau jų techninių pasų nebuvo pasiėmusi. Apie 21 val. ji trumpam išvažiavo atsivežti ledo. Prekybos vietoje liko administratorė. Jai paliko apie 250 Eur avanso, todėl tie pinigai, kurie buvo rasti patikrinimo metu, ne visi buvo suprekiauti. Administratorė leido savo pažįstamai prekiauti. Dėl įmonės pinigų D. V. paaiškino, kad įprastai įmonės kasoje laiko tik tuos pinigus, kurie yra naudojami, o kitus saugumo sumetimais laiko namų seife bei banke. Patikrinimo metu nustatytos pinigų sumos buvo įtrauktos į avansines apyskaitas, tačiau jie nebuvo įrašyti į dar vieną buhalterinės apskaitos eilutę.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė I. M. J.paaiškino, kad institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyti užfiksuoti visi nustatyti teisės pažeidimai, todėl D. V. prašo skirti nuobaudas sankcijų ribose.

Motyvuojamoji dalis

Teisės pažeidimų faktą ir D. V. kaltę įvykdžius protokole nurodytus teisės pažeidimus įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolo duomenys, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1), Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. spalio 4 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (7.45) FR1042-4306 (b. l. 2-3), D. V. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad jos įmonė UAB (duomenys neskelbtini) renginio „Open Air“ metu teikė gaiviųjų ir alkoholinių gėrimų paslaugas, renginį organizavo „Doka Projets“. Vienas iš renginio organizatorių noras buvo „Red Bull“ palapinėje vykdyti alkoholio prekybą, kadangi paskaičiavo, kad nuo stacionarios vietovės bus 40 metrų, jie sutiko. Atstovai iš „Red Bull“ palapinę pastatė paskutiniu momentu prieš renginio atidarymą. Pajungti elektrą buvo problema, todėl išnuomotas aparatas buvo pajungtas vėliau. Vienintelis renginio organizatorius, kuris su ja sudarė sutartį buvo „Doka projets“. J. L. su kasos aparatu buvo supažindinta ir apmokinta, bet kaip ji supranta, Justina dirbo su kasos aparatu ir nesuprato, kad jis neskaičiuoja. Su tokiu aparatu Justinai niekada neteko dirbti, todėl ir buvo problemų. D. C. atvyko į renginį kaip pažįstamas asmuo ir kadangi vėlavo baro atidarymas, ji padėjo nusinešti prekes į vietą ir kol buvo pajungtas aparatas, kadangi iki to laiko buvo nepajungta elektros srovė, pardavė šampano buteliuką. Darbo sutartis turėjo būti sudaryta su kita įmone. Norėjo išsinuomoti iš „Tet a Tet“ (b. l. 4), D. C. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad renginyje „Open Air“ ji dirbo padavėjo – barmeno pareigose. 21.30 val. ji pradėjo darbą, tai yra lauko pavėsinėje susidėjo alkoholinius gėrimus ant stalų, kadangi šioje pavėsinėje prekiaujama alkoholiu – degtine, viskiu, šampanu. 21.45 val. klientei padavė šampano „Botttega-Gold“ 0,200 ml. 11 procentų stiprumo už 10 eurų. Šios sumos kasos aparatu neapskaitė, nes dar nespėjo pajungti kasos aparato. Gautus pinigus įsidėjo į prijuostę. Prijuostėje viso buvo 230 eurų, kurie buvo skirti dėti į aparatą. Patikrinimo metu administratorė M. M. atnešė kasos aparatą ant kėdės. Taip pat ant kėdės buvo lėkšte, kurioje buvo 34,50 eurų, kurie taip pat buvo gauti iš prekybos. Ji darbo sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) direktore D. nesudarė ir jos antro egzemplioriaus neturi. Dirbs tol, kol vyks renginys. Dėl darbo užmokesčio dar nesutarė. Darbo vietą parodė direktorė D. V.. Kainininką atnešė administratorė, prijuostę atnešė iš namų (b. l. 5), avanso apyskaitos (b. l. 11-13).

Taip pat byloje surinkta D. V. charakterizuojanti medžiaga : administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus, iš kurio matyti, kad D. V. turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 14).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Administracinėn atsakomybėn traukiama D. V. paaiškino, kad D. C. dirbti leido ne ji, o jos administratorė, tačiau iš D. V. paaiškinimo matyti, kad ji pripažįsta, kad tinkamai nesukontroliavo, kad D. C. nepradėtų dirbti, kol su ja nesudaryta darbo sutartis. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti. Iš byloje esančio D. C. paaiškinimo matyti, kad darbo vietą jai parodė direktorė D. V..

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad D. V., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove ir vykdydama darbdavio funkcijas, 2018 m. liepos 27d. neužtikrino, kad D. C. padavėjos-barmenės pareigose įmonės prekiaujamojoje prekybos vietoje pradėtų dirbti tik su ja sudarius rašytinę darbo sutartį ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą ir toks D. C. darbas pripažįstamas nelegaliu. Tokie D. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir jos kaltė surinktais įrodymais pilnai įrodyta.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ (toliau Aprašo) 5 punkte numatyta, jog kasos aparatai turi būti įrengti ir naudojami kiekvienoje atsiskaitymo vietoje (išskyrus šio aprašo 10–12 punktuose nurodytus atvejus), kurioje: asmenys už prekes (paslaugas) atsiskaito grynaisiais pinigais ir (ar) mokėjimo kortelėmis; asmenims už perkamas iš jų prekes mokama grynaisiais pinigais, kai neišduodamas kitoks (ne kasos aparato kvitas) apskaitos dokumentas. To paties „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 15 punkte numatyta, kad prie kiekvieno kasos aparato turi būti techninis pasas, kuris turi būti saugomas visą šio aparato naudojimo laiką. Techninis pasas laikomas kasos operacijų atlikimo vietoje.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad 2018 m. spalio vykusio renginio metu UAB (duomenys neskelbtini) prekiaujamoje palapinėje 21.45 val. buvo nupirktas šampanizuoto vyno „Bottega prosecco“ butelis 200 ml., 11 proc. stiprumo, už 10 Eur, už kurį gautus pinigus padavėja D. C. įsidėjo į prijuostės kišenę ir jokio pinigų gavimo įrodančio dokumento neišdavė. Patikrinus nustatyta, jog prekiaujant gėrimais, gautoms pajamos apskaityti prekybos vietoje nebuvo įrengtas elektroninis kasos aparatas. Iš byloje esančios Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. spalio 4 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (7.45) FR1042-4306 matyti, kad įmonė renginio metu 2018-07-27 buvo išsinuomojusi iš UAB „Sampola Baltija“ 2 elektroninius kasos aparatus MP55 Plius korp. Nr. II 10000443, korp. Nr. II10000405, tačiau prekybos vietoje techniniai pasai nepateikti. Šį faktą D. V. pilnai pripažino. Byloje surinktais įrodymais įrodyta, jog D. V. neužtikrino, kad prekybos vietoje - palapinėje gautoms pajamoms apskaityti būtų įrengtas elektroninis kasos aparatas. Nors prekybos vietoje buvo du išsinuomoti kasos aparatai, tačiau jie nebuvo pajungti, taip pat prekybos vietoje nebuvo pateikti techniniai jų pasai. Tokiais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) direktorė D. V. pažeidė Aprašo 5 ir 15 punktų reikalavimus ir tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 160 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį ir jos kaltė pilnai įrodyta.

„Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 (toliau- Taisyklių), 9 punkte numatyta, kad įmonė gali išmokėti pinigus atskaitingiems asmenims – ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtam atsakingam asmeniui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus atsiskaito ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog pagal avanso apyskaitas atskaitingas asmuo yra įmonės direktorė D. V., kuri neatsiskaito su įmonės kasa vieną kartą į mėnesį, nepanaudotas avansas neįnešamas į įmonės kasą, likučiai: 2018-01-31 31327,56 Eur, 2018-02-28 251321,03 Eur, 2018-03-31 19695,13 Eur, 2018-04-30 20090,90 Eur, 2018-05-31 46262,44 Eur, 2018-06-30 63729,25 Eur, 2018-07-31 59894,28 Eur, 2018-08-31 81053,62 Eur. Taigi, D. V. neužtikrino, kad nepanaudotas avansas būtų įneštas į įmonės kasą. Tokiais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) direktorė D. V. pažeidė Taisyklių 9 punkto reikalavimus. Tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 205 straipsnio 2 dalį ir jos kaltė pilnai įrodyta.

D. V. administracinio nusižengimo padarymo dienai nebuvo bausta administracine tvarka. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę (administracine tvarka bausta, dirbanti), į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas daro išvadą, jog D. V. skirtinos administracinės nuobaudos, numatytos ANK 95 straipsnio 1 dalies, 160 straipsnio 1 dalies ir 162 straipsnio 1 dalies ir 205 straipsnio 2 dalies sankcijose - minimalios baudos.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

D. V. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, 160 straipsnio 1 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje ir 205 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

-už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, skirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 160 straipsnio 1 dalyje, skirti 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 162 straipsnio 1 dalyje, skirti 70 Eur (septyniasdešimt eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 2 dalyje, skirti 60 Eur (šešiasdešimt eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18092619958.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.