- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- AN2-170-843/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00201-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Bielskė
Vilniaus apygardos teismo teisėja aušra Bielskė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal E. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-08-25 nutarties, kuria atmestas E. K. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2017-05-25 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 28ANN-101395632-17 (ROIK: 17066896303) paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017-04-06 E. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 28ANPAN-93971457-17 (toliau – Protokolas) (b. l. 12), kuriame nurodyta, kad jis 2017-04-02, 11.04 val., Elektrėnų sav., Elektrėnuose, Draugystės g. 13, vairuodamas automobilį INFINITI FX 45, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nepažymėtas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, sustojo ir paliko automobilį stovėti stovėjimo vietoje, skirtoje skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms, tuo nesilaikydamas nurodančio kelio ženklinimo, numatyto Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 3 priedo 1.24. punkte, pažeidė KET 8 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas 2017-05-25 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 28ANN-101395632-17 (toliau - Nutarimas) (b. l. 9) E. K. pripažino padariusiu protokole nurodytą veiką, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą paskirta 60 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2014-08-25 nutartimi atmetė E. K. skundą ir 2017-05-25 Nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. K. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-08-25 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2017-08-25 nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog E. K. transporto priemonę pastatė stovėjimo vietoje, pažymėtoje skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“. Byloje yra keliamas kelio ženklo „Neįgalusis“, esančio sklype, kurio unikalus Nr. 4400-0647-0500, adresu Draugystės g. 13, Elektrėnuose, teisėtumo klausimas, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino šio svarbaus klausimo ir dėl minėto ženklo teisėtumo skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Teigia, kad minėtas ženklas nėra įregistruotas nei Elektrėnų savivaldybės administracijoje, nei policijoje, nei kurioje nors kitoje įstaigoje, todėl nustačius, kad stovėjimo vieta nėra teisėtai pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, negali kilti administracinė atsakomybė. Apelianto manymu, teritorijos savininkai ar jos valdytojai (fiziniai ar juridiniai asmenys) neturi teisės statyti kelio ženklų ar kitaip žymėti skiriamaisiais ženklais kada panorėję, kur panorėję ir kokių tik panorėję. Pirmiausia tam reikia gauti policijos ar kitos įgaliotos institucijos leidimą. Be to, jie turi suderinti kelio ženklo projektą. Be to, kelio ženklas turi būti pagamintas specializuotoje, licenciją turinčioje įmonėje tam, kad kelio ženklas atitiktų visus reikalavimus. Teritorijos savininkai ar jos valdytojai, net ir gavę leidimą tam tikroje nustatytoje vietoje pasistatyti kelio ženklą, patys to imtis negali – tai privalo daryti specializuota, licenciją turinti įmonė, kuri pasirūpins, kad ženklas visiškai atitiktų KET specialiuose prieduose nustatytus reikalavimus. Bet koks savavaliavimas statant ženklus neturint leidimo, neturint projekto, netinkamai pagaminus ar savarankiškai įrengus (pakabinus ar nupiešus) užtraukia administracinę atsakomybę.
Atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas nevertino šių svarbių bylai aplinkybių ir skundžiamoje nutartyje dėl jų nepasisakė. Teismas vadovavosi Elektrėnų policijos komisariato atstovo Vlado Miliaus teismo posėdyje išsakytais nepagrįstais argumentais, kad kelio ženklai nėra registruojami, privačiose teritorijose gali būti statomi kelio ženklai, tačiau jų taip pat privalu laikytis pagal KET reikalavimus, tai yra tokiu savo sprendimu, apelianto manymu, teismas faktiškai patvirtino, kad privačios teritorijos, šiuo atveju automobilių stovėjimo aikštelės, valdytojams be suderinto leidimo leidžiama savarankiškai pasigaminti ar nusipiešti ženklus, savarankiškai juos pakabinti ar nupiešti bet kurioje privačios teritorijos vietoje ir visi eismo dalyviai naudodamiesi aikštele privalės jų laikytis.
2017-10-09 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma E. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2017-08-25 nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apelianto E. K. apeliacinis skundas tenkintinas.
Trakų rajono apylinkės teismo 2017-08-25 nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina dėl žemiau nurodytų argumentų.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Pagal ANK 567 straipsnį įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas netyrė ir nevertino, ar prie prekybos centro IKI esančio žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame UAB „NS Consulting“, adresu Draugystės g. 13, Elektrėnuose, Elektrėnų sav., ženklas „Neįgalusis“ atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir pastatytas suderinus su atitinkamomis institucijomis ir tarnybomis, nors skunde, adresuotame apylinkės teismui, bei bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu šis klausimas buvo keliamas.
Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 20 punktą techninės eismo reguliavimo priemonės yra inter alia kelio ženklai. KET 8 punktas nustato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Kelio ženklų ir šviesoforų įrengimo tvarką reglamentuoja Lietuvos standartizacijos departamento 1995-12-29 įsakymu Nr. 229 patvirtintas Lietuvos standartas LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“, parengtas vadovaujantis Kelio ženklų ir signalų konvencija (Viena, 1968 m.), Europos susitarimu, papildančiu Kelio ženklų ir signalų konvenciją (Ženeva, 1971 m.) ir Jungtinių tautų Vidaus transporto komiteto 1993 m. patvirtintais Kelio ženklų ir signalų konvencijos keitimais bei jo pakeitimas LST 1405:1995/1K:2003. Šiame standarte nurodyti ženklinimo ir šviesoforiniai įrenginiai atitinka Lietuvos Respublikos kelių eismo taisykles ir LST 1335:1994 ir šio standarto keitinį LST 1335/1K („Kelio ženklai. Techninės sąlygos“). Minėti techniniai dokumentai nusako kelio ženklų naudojimo taisykles bei sąlygas (kelio ženklų įrengimo vietos, aukščio, atstumų nuo važiuojamosios kelio dalies, kelio ženklų skaičių dydžius). Pagal šio standarto 2.1. punktą, kelio ženklai ir šviesoforai turi būti įrengiami taip ir tokiose vietose, kad jie būtų gerai matomi eismo dalyviams, kad juos būtų kuo patogiau prižiūrėti ir kad būtų kuo mažesnė tikimybė juos sugadinti. Standarto 2.2 punktas nustato, kad ženklai ir šviesoforai turi būti įrengiami taip, kad jie būtų geriausiai matomi tiems arba matomi tik tiems eismo dalyviams, kuriems jie yra skirti. Ženklų ir šviesoforų neturi užstoti jokios kliūtys, taip pat jie neturi užstoti vienas kito arba trukdyti matomumui. 3.1.13 punktas nustato, kad šalia kelio (važiuojamosios dalies) statomų ženklų plokštuma turi būti statmena kelio (juostos) ašiai arba pasukta ne didesniu kaip 15° kampu į važiuojamąją dalį, kad ženklas būtų geriau matomas vairuotojams.
Elektrėnų savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. TS-197 „Dėl Elektrėnų savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ 21 punkto 8 papunktyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo teritorijose draudžiama savavališkai įrengti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą ir kt.) bendrojo naudojimo teritorijose be savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo, kartu su kelio ženklais įrengti papildomą informaciją, kurios įrengimo nenumato Kelių eismo taisyklės ir Kelio ženklų naudojimo standartai.
Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis adresu Draugystės g. 13, Elektrėnai, unikalus Nr. 4400-0647-0500, nuosavybės teise priklauso UAB „NS Consulting“ (įmonės kodas: 302766538) (b. l. 6-8).
Neįgaliųjų reikalų departamento prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-06-05 pranešime Nr. (1.13.)-SD-80k nurodyta, kad prekybos centrų privačias teritorijas administruojančios įmonės (arba šių prekybos centrų administracija) turi savarankišką teisę spręsti lengvatų suteikimo neįgaliesiems klausimus, o teisėsaugos institucijų atstovams numatyta pareiga priimti sprendimus tiek valstybės, tiek ir privačių teritorijų tikslinio eksploatavimo atžvilgiu, teisės aktuose nustatyta tvarka (b. l. 4).
UAB „NS Consulting“ 2017-05-23 pranešime Nr. 017-014 dėl automobilių parkavimo neįgaliųjų vietose nurodyta, kad prie UAB „NS Consulting“ nuosavybės teise priklausančio prekybos centro, adresu Draugystės g. 13, Elektrėnai, įrengtoje parkavimo aikštelėje, neįgaliųjų vietose, automobilius gali parkuoti visi vairuotojai, turintys neįgaliojo pažymėjimą, nepriklausomai nuo suteiktos neįgalumo grupės (b. l. 5).
Neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad E. K. 2017-03-16 – 2018-03-15 nustatytas 45 procentų darbingumo lygis (b. l. 15).
Iš Elektrėnų savivaldybės administracijos 2017-06-16 rašto Nr. 03KS-18 matyti, kad sklype, kurio unikalus Nr. 4400-0647-0500, adresas Draugystės g. 13, Elektrėnai, kelio ženklų, priklausančių Elektrėnų savivaldybės administracijai, nėra (b. l. 26).
Apylinkės teismas vadovavosi Elektrėnų PK atstovas Vlado Miliaus teismo posėdyje duotais paaiškinimais, kad kelio ženklų registro iš viso nėra, o privačiose teritorijose gali būti statomi kelio ženklai, tačiau jų taip pat privalu laikytis pagal KET reikalavimus.
Aukštesnės instancijos teismas sutiktų su šiais argumentais, jeigu administracinio nusižengimo byloje būtų pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad kelio ženklas „Neįgalusis“, esantis sklype, kurio unikalus Nr. 4400-0647-0500, adresu Draugystės g. 13, Elektrėnuose, prie prekybos centro IKI, atitinka teisės aktų numatytus reikalavimus ir pastatytas suderinus su atitinkamomis institucijomis bei tarnybomis.
Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Kelių eismo sąlygų kontrolės tvarkos aprašo (toliau tekste – aprašas), patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-671 [aktuali redakcija nuo 2015-09-12 (TAR, 2015, Nr. 2015-13758)], 2 punkte nustatyta, kad techninių eismo organizavimo priemonių įrengimo projektus juridiniai ar fiziniai asmenys privalo suderinti su policijos pareigūnais. Nustatyti rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sąlygas, projektavimo technines sąlygas ar su saugiu eismu susijusios veiklos sąlygas, leisti ar uždrausti šią veiklą, derinti projektus, leisti techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą, taip pat dalyvauti valstybinėse komisijose priimant eksploatuoti naujus ir rekonstruotus kelius, gatves, kitus su saugiu eismu susijusius objektus turi teisę šie policijos pareigūnai: magistraliniuose ir krašto keliuose arba jų apsaugos zonose – apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų atsakingi pareigūnai; apskričių centruose – apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų atsakingi pareigūnai; vietinės reikšmės ir rajoniniuose keliuose, išskyrus per juos einančių magistralinių ir krašto kelių tęsinius – teritorinių policijos įstaigų policijos komisariatų atsakingi pareigūnai (aprašo 7 punktas). Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų, teritorinių policijos įstaigų policijos komisariatų ir Lietuvos kelių policijos tarnybos atsakingi policijos pareigūnai nuolat kontroliuoja, kaip prižiūrimi, tiesiami ir taisomi valstybinės ir vietinės reikšmės keliai, prižiūri techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo teisėtumą bei pagrįstumą, jų būklę, kontroliuoja, kaip laikomasi kitų nustatytų saugaus eismo reikalavimų. Nustatę trūkumų, apie tai nedelsdami privalo pranešti teritorinės policijos įstaigos operatyvaus valdymo padaliniui. Šio padalinio atsakingas pareigūnas šią informaciją perduoda kelius, gatves prižiūrinčiai organizacijai, įstaigai (aprašo 15 punktas).
Atkreiptinas dėmesys, kad, nors prekybos centras IKI yra privačioje teritorijoje, tačiau ši teritorija pagal prekybos centro IKI teikiamų paslaugų pobūdį yra bendrojo naudojimo. Be to pažymėtina, kad ir privačioje teritorijoje galioja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai, kurių privalu laikytis ne tik neįgaliesiems.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių E. K. skunde, adresuotame, Trakų rajono apylinkės teismui, apylinkės teismo posėdyje bei apeliaciniame skunde išsakytus argumentus. Policijos pareigūnų atsiliepimuose į E. K. skundus pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismui tokių duomenų taip pat nėra, jų nepateikė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje parodymus davęs Elektrėnų PK atstovas Vladas Milius.
Teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio nusižengimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pareigūnai ir įrodinėjimo našta neturi būti perkelta administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui.
Taigi, remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Todėl, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad E. K. padaryta veika atitinka visus inkriminuoto administracinio nusižengimo požymius, nėra, nes nėra nustatyta, ar ženklas „Neįgalusis“ atitinka teisės aktų reikalavimams, ar jis pastatytas suderinus su Elektrėnų savivaldybės administracija bei atsakingais policijos pareigūnais, todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017-08-25 nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, tad yra naikintina ir administracinio nusižengimo byla E. K. atžvilgiu nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-08-25 nutartį administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.