- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-01
- Bylos Nr.
- 1-97-913/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-1-00268-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Nukentėjusysis
- K. P., A. B.
- Civilinis ieškovas
- R. P.
- Kaltinamasis
- M. Ž.
nukentėjusiojo K. P., nukentėjusiojo K. P. atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės R. P. atstovui A. Šukaičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, kaltinamas pagal LR Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. M. Ž. 2012-05-19 apie 17 val. 20 min., vairuodamas motociklą (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir juo važiuodamas dvipusio eismo juosta su siaura ištisine linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus, keliu Anykščiai – Troškūnai – Panevėžys, Panevėžio miesto kryptimi, Anykščių rajono kelio 1,900 km ruože, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 28, 123, 125, 133, 134, 142 ir 3 priedo 1.1 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui bei nesudaryti kliūčių jų eismui; privalėdamas važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, to reikalavimo nesilaikė, kelio ruože su skiriamąja juosta, draudžiančia ją pervažiuoti ir įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio juostą, kirto tą juostą, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir važiavo ja nepasirinkęs tokio greičio, kad atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o priekyje atsiradus kliūčiai – keliu ta pačia kryptimi važiuojančiam mopedui (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuojamam K. P., kurią jis galėjo pastebėti ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nes mopedo vairuotojas rodė kairiojo posūkio signalą ir buvo persirikiavęs posūkiui į kairę, į šalutinį kelią, vedantį Vėjeliškio kaimo kryptimi, dėl tokios susidariusios aplinkybės jis nesulėtino motociklo greičio, net visiškai jį sustabdant, neapvažiavo mopedo iš dešinės ir nelaukė kol jo vairuotojas atlaisvins eismo juostą, motociklu važiavo toliau dėl ko pagrindinio kelio kairėje pusėje prie įvažiavimo į šalutinį kelią motociklu trenkėsi į mopedo, vykdančio kairįjį posūkį, kairiojo šono vidurį; dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta mopedo vairuotojo K. P. sveikata.
K. M. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog važiavo iš Anykščių link Troškūnų. Važiuojant link Vėjeliškio posūkio matė priekyje motorolerį. Priekyje mašinų nebuvo. Likus 300 m iki motorolerio įjungęs kairio posūkio signalą persirikiavo į priešingą eismo juostą. Važiavo apie 90 km/h greičiu. Beveik susilyginus greitį sumažino. Motoroleris buvo netoli vidurio skiriamosios linijos dešinėje juostoje. Tada motorolerio vairuotojas suko į kairę. Nuo to momento nieko neprisimena, nei kai atvažiavo greitoji, nei kai policija. Pripažįsta, kad dėl jo vairuojamos transporto priemonės netinkamai pasirinkto manevravimo įvyko susidūrimas.
Nukentėjusysis A. B. parodė, kad transporto priemonė – motoroleris – yra registruota jo vardu. Ji buvo parduodama, tik nebuvo surašyta pirkimo-pardavimo sutarties ir dar nebuvo sumokėti jam visi pinigai. Mopedą norėjo pirkti K. P.. Jam padarytą turtinę žalą atlygino draudimas, todėl jis niekam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio atsisako.
Nukentėjusysis K. P. parodė, kad jis išsivarė motorolerį iš garažo. Išvažiavo iš savo gatvės. V. G. gatve. Privažiavo geležinkelio bėgius. Važiavo link Kvarco gamyklos. Išlindo už policijos, išsuko į dešinę. Važiavo laikydamasis dešinio šono. Prieš posūkį privažiavo prie juostos, pasižiūrėjo į veidrodėlį, parodė posūkį ir suko. Motociklo jis nematė. Daugiau nieko neprisimena. Po įvykio atsiminti pradėjo po keturių dienų. Pareikštu ieškiniu prašo atlyginti jam padarytą žalą. Po įvykio susilpnėjo atmintis. Ilgą laiką turėjo būti namuose, t.y. du mėnesius, negalėjo bendrauti su draugais. Tuo metu mokytis nereikėjo. Buvo sunku vaikščioti, nueiti į tualetą.
Nukentėjusiojo K. P. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė R. P. parodė, kad K. labai kentėjo, negalėjo normaliai tuštintis. Naktimis dažnai keldavosi, verkdavo. Jam skaudėjo koją, leisdavo daug vaistų nuo skausmo. Ilgai nevaikščiojo. 21 dieną nesistojo ant kojos, nes buvo sužalota galva. Atidėjo operaciją dėl smegenų sutrenkimo. Ji pati prarado gerą darbą, nes tuo metu buvo išvažiavusi dirbti į užsienį. Dabar laukia dar vienos operacijos, turi išimti metalą iš kojos.
Civilinio atsakovo baudžiamojoje byloje AB „Lietuvos draudimas“ atstovė I. S. paaiškino, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo, įvykio metu maksimali galima draudimo išmoka yra 8632 litai. AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam išmokėjo 6000 litų, atsižvelgiant į pateiktus kompetentingų įstaigų dokumentus, į nedarbingumą, į hospitalizacijos laikotarpį. Mano, kad tai yra pakankama suma. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo taisyklėse numatyta, kad maksimali neturtinė suma yra mokama gyvybės atėmimo atveju. Tai buvo nesunkus sveikatos sutrikdymas. Draudimas išmokėjo daugiau nei pusę maksimalios sumos. Tai yra pakankama suma iš draudimo. Dėl turtinės žalos atlyginimo, AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo įtvarų įsigijimo lėšas, kuro išlaidas, kelionės išlaidas į Druskininkus ir atgal pagal čekius, t.y. 297,99 Lt. AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė mokėti išlaidas dėl maitinimosi, nes maitinimas nebuvo paskirtas gydytojų. Nukentėjusiajam, kaip kad kartais reikia ligoniams, nebuvo paskirtas gydytojų pagerintas maitinimas. Čekiai bandelėms, gėrimams, loterijos bilietams su eismo įvykiu nesusiję. Čekiai iš UAB „Ignata“ taip pat neturi jokio paskyrimo. Pagal teisės aktus draudimas neturi kompensuoti nesusietų minėtų išlaidų.
Liudytojas E. D. parodė, kad įvykį matė savo akimis, bet iš toli. Tuo metu vairavo savo automobilį kelyje Troškūnai-Anykščiai. Už šviesoforo jį aplenkė motociklas. Motociklas nuvažiavo kryptimi link Troškūnų. Jis važiavo į Vikonių kaimą, į namus. Jis važiavo po truputį, nes gale vežė mažą vaiką. Motociklas nuvažiavo į priekį, tada kažkas iškilo į orą ir pasimatė dulkių kamuolys. Kokiu greičiu važiavo motociklas, negali pasakyti. Jis, išsisukęs iš posūkio, važiavo iki 40-50 km/h greičiu. Kai įvyko įvykis, privažiavo, sustojo, pasižiūrėjo. Vienas gulėjo šalikelėje, kitas - prie stulpelio, kur žymi kelio kraštą. Iškvietė greitąją. Pakalbino. K. sąmonę turėjo. Klausė, ką skauda. Sakė, kad skauda koją. Jis paskambino pagalbos telefonu 112. Pagalba atvažiavo greitai.
Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, surašyto 2012-05-19, matyti, kad kelyje Anykščiai – Troškūnai - Panevėžys 1,900 km, motociklas „Yamaha“ guli kairiajame kelkraštyje ant žolės, motociklo priekis į Troškūnų pusę. Motoroleris(duomenys neskelbtini) guli ant asfalto kairiojo krašto, priekiu į Anykščių pusę (tomas 1, 10-18 b.l.).
Transporto priemonės apžiūros protokolas surašytas 2012-05-19, iš jo matyti, kad mopedo (duomenys neskelbtini) valst Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. B., apgadinta kairės pusės plastikinė apdaila, išmuštas amortizatorius iš savo pirminės padėties, dešinės pusės plastikinė apdaila (tomas 1, 19-22 b.l.).
Iš daiktų apžiūros protokolo, surašyto 2012-06-04, matyti, kad patalpose, esančiose Mindaugo g. 23, Anykščiuose, tinkamai užantspauduotose, yra mopedas (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , mopedas juodos, raudonos spalvos (tomas 1, 23-25 b.l.).
Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo matyti, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. B. (tomas 1, 26 b.l.).
Iš techninės apžiūros rezultatų kortelės Nr. 906-0013749 matyti, kad transporto priemonė(duomenys neskelbtini) atitinka techninius reikalavimus (tomas 1, 27 b.l.).
Iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties matyti, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) savininkas A. B. buvo apdraudęs transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu nuo 2012-05-12 iki 2012-11-11 (tomas 1, 28-29 b.l.).
Transporto priemonės apžiūros protokolas surašytas 2012-05-19, iš jo matyti, kad motociklo (duomenys neskelbtini) , valst Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausančio M. Ž., suskilęs priekinis sparnas, vienas priekinis žibintas iššokęs iš pirminės padėties ir laikosi ant laidų, kitas priekinis žibintas sudužęs visai, nulaužta vairo dešinės pusės rankena, visiškai sugadintas prietaisų skydelis, nulūžę abu užpakalinio vaizdo veidrodėliai, kuro bako apgadinta dešinė pusė, nulenkta dešinės pusės metalinė atrama, sugadinta dešinės pusės šono apdailos plastmasės, apsauginis priekinis stiklas, išlūžusi užpakalinė sėdynė, sulankstytas valstybinis numeris (tomas 1, 30-33 b.l.).
Iš daiktų apžiūros protokolo, surašyto 2012-05-22, matyti, kad garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) , Anykščiuose, tinkamai užantspauduotame, yra apgadintas motociklas (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris buvo apžiūrėtas (tomas 1, 34-37 b.l.).
Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo matyti, kad transporto priemonės(duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , savininkas yra M. Ž. (tomas 1, 38 b.l.).
Iš techninės apžiūros rezultatų kortelės Nr. 906-0007371 matyti, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , atitinka techninius reikalavimus (tomas 1, 39 b.l.).
Iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties matyti, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini)savininkas M. Ž. buvo apdraudęs transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu nuo 2012-03-23 iki 2013-03-22 (tomas 1, 49 b.l.).
Iš VĮ Regitra išduoto vairuotojo pažymėjimo matyti, kad M. Ž. turi teisę vairuoti transporto priemones (tomas 1, 41 b.l.).
Iš 2012-10-31 Specialisto išvados Nr. 11-2037 (12) matyti, kad motociklo (duomenys neskelbtini) valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. Ž., vykdydamas draudžiamą sankryžoje į kairę sukančio motorolerio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuojamo K. P., lenkimo manevrą, sukliudė saugiai užbaigti šį manevrą, sukėlė grėsmę eismo saugumui, o vėliau, atsitrenkdamas į motorolerį sukėlė pavojų eismo dalyviams. Techniniu požiūriu, motociklo vairuotojo M. Ž. vykdytas draudžiamas motorolerio lenkimo manevras buvo pagrindine pavojingos situacijos susidarymo kelyje ir eismo įvykio kilimo sąlyga (tomas 1, 56-60 b.l.).
Iš Specialisto išvados Nr. T-A 4769/12 (01) matyti, kad K. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (tomas 1, 66 b.l.).
Iš Specialisto išvados Nr. G 1213/12(05) matyti, kad K. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio šlaunikaulio ir kairio stipinkaulio lūžių bei kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ir kairio riešo raiščių plyšimo, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (tomas 1, 74 b.l.).
Iš 2012-05-19 17 val. 41 min. padaryto asmens blaivumo testo matyti, kad M. Ž. buvo blaivus (0,00 promilės) (tomas 1, 96 b.l.).
Iš Specialisto išvados Nr. T-A 4770/12(01) matyti, kad M. Ž. kraujyje etilo alkoholio nerasta (tomas 1, 100 b.l.).
Iš Specialisto išvados Nr. T-N 1503/12(01) matyti, kad M. Ž. kraujyje opijatų, kokaino, kokaino metabolitų ir benzodiazepinų nerasta (tomas 1, 103 b.l.).
Iš Specialisto išvados Nr. G 1419/12(05) matyti, kad M. Ž. nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva dešinės ausies srityje, odo nubrozdinimas dešiniame smilkinyje, daugybiniai nubrozdinimai kūne, dėl nustatytų sužalojimų M. Ž. sveikata sutrikdyta nežymiai (tomas 1, 106 b.l.).
Įrodyta, kad M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. Ž. ir nukentėjusysis K. P. bei jo įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė R. P. susitaikė, susitarė dėl turtinė ir neturtinės žalos atlyginimo (tomas 2, 39 b.l.).
K. M. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiuoju ir jo įstatymine atstove, susitarė su jais dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. M. Ž. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, darbdavio charakterizuojamas gerai. Yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vadovaujantis išdėstytu, M. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo baudžiamoji byla nutrauktina (BK 38 str. 1d.).
Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 2700,00 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Draudimo bendrovė jam atlygino 1991,00 Lt (tomas 2, 23 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. B. pareiškė, jog atsižvelgiant į tai, jog dalis turtinės žalos jam yra atlyginta, jis atsisako nuo pareikšto civilinio ieškinio. Civilinio ieškovo A. B. atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina ((duomenys neskelbtini) str. 3 d., (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 293 str. 4 p.).
Iš teismui pateikto pareiškimo dėl susitaikymo matyti, kad kaltinamasis M. Ž. susitaikė su nukentėjusiuoju K. P. bei jo įstatymine atstove R. P. bei sutiko atlyginti jiems 3500,00 Lt turtinės ir neturtinės žalos. Tačiau nukentėjusiojo K. P., nukentėjusiojo K. P. atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės R. P. atstovas A. Š. baigiamosiose kalbose prašė teismo patenkinti tą civilinio ieškinio dalį, kuri yra nukreipta į AB „Lietuvos draudimas“ ir priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ K. P. neturtinės žalos atlyginimui 2625,00 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, jog transporto priemonė (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo drausta draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, maksimali neturtinės žalos draudimo suma (vienam eismo įvykiui, nepriklausomai nuo to, kiek yra nukentėjusių asmenų) yra 2500 EUR arba 8632,00 Lt.
Civilinis atsakovas šioje baudžiamojoje byloje AB „Lietuvos draudimas“ 2013 m. gegužės 20 d. išmokėjo nukentėjusiajam K. P. 6000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (tomas 2, 21 b.l.).
Lietuvos A. T., aiškindamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad „Lietuvos Respublikos K. T. 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo. Iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų matyti, kad <...>, asmuo, nukentėjęs eismo įvykyje, dėl padarytos žalos atlyginimo gali kreiptis keliais būdais arba pateikdamas pretenziją draudikui arba pareikšdamas ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo (13 straipsnis). Draudikas, būdamas apribotas draudimo sumų pagal įstatymą, veikdamas sutartinių įsipareigojimų pagrindu esant eismo įvykiui, išmoką išmoka arba pretenzijos pagrindu arba teismo sprendimo pagrindu. Tačiau įstatymas jo neįpareigoja laukti kol baudžiamojoje byloje bus priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo, draudikas neturtinės žalos atlyginimą gali išmokėti ir anksčiau, o tuo atveju, kai pagal teismo sprendimą priteista suma yra didesnė negu išmokėta, draudikas, vykdydamas teismo sprendimą, privalo išmokėti sumos skirtumą pagal draudimo sutarties ribas“ (Lietuvos A. T., nutartis byloje Nr. 2K-548/2012). Nagrinėjamos bylos kontekste AB „Lietuvos draudimas“, dar nepriėmus teismo sprendimo dėl patirtos žalos dydžio atlyginimo, nukentėjusiajam išmokėjo 6000,00 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytos draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Nors (duomenys neskelbtini) straipsnyje nenumatyta, kaip turėtų būti sprendžiamas civilinio ieškinio klausimas, priimant nuosprendį atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau teismų praktika plėtojama ta linkme, kad ieškiniai dėl žalos atlyginimo šios kategorijos bylose išsprendžiami iš esmės, t. y. priimamas vienas iš (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nurodytų sprendimų – ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kylą klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, gali būti taikomos atitinkamos civilinio proceso kodekso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).
Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas.
Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo K. P. sveikata, dėl ko jis daugiau nei 10 dienų buvo nedarbingas, dėl įvykio jam buvo kairio šlaunikaulio skeveldrinis lūžis, kairio stipinkaulio lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų kairės pusės dangalu, galvos smegenų sumušimas, kairio riešo raiščių plyšimas. Nukentėjusysis K. P. civiliniame ieškinyje paaiškino, kad jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė fiziniu skausmu, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2 000 iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-548/2012, 2K-350/2012, 2K-280/2010, 2K-215/2010).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, padarytos žalos dydį (patirti kaulo lūžiai, galvos smegenų sumušimas, kiti sužalojimai); į tai, kad nukentėjusysis patyrė nepatogumus (gydėsi Vaikų ligoninėje, VšĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikų filiale), jautė ir dabar tejaučia skausmą ir pan.; į sužalojimų pasekmes, kurios akivaizdžių bei nepataisomų liekamųjų reiškinių nepaliko; į kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad protinga skirtinga proceso dalyvių interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus yra pasiekta jau išmokėta 6000,00 Lt bei papildomai susitarta išmokėtinos 3500,00 Lt žalos suma. Todėl nukentėjusiojo K. P. civilinis ieškinys dėl 2625,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš AB „Lietuvos draudimas“ atmestinas.
M. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas 1, 120-121 b.l.) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., padarymą, susitaikius kaltininkui ir nukentėjusiajam, baudžiamąją bylą M. Ž. nutraukti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti M. Ž. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nukentėjusiojo K. P. 2625,00 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš AB „Lietuvos draudimas“ atmesti.
Priimti civilinio ieškovo A. B. atsisakymą nuo civilinio ieškinio 2700,00 Lt turtinės žalos atlyginimui ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.