- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-12
- Bylos Nr.
- Ik-2815-331/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01028-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Henrikas Sadauskas, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- I. P. V.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, Valstybės įmonei Registrų centras
- Kategorijos
- 12.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henriko Sadausko (pirmininkas ir pranešėjas), Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjui I. P. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. V. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui (toliau ? Vilniaus filialas) ir Valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-01-20 G. V. ir I. P. V. kreipėsi į Vilniaus filialą su prašymu ištaisyti klaidas, nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, Nekilnojamojo turto registro įraše (b. l. 85?88). 2011-02-04 sprendimu Nr. IN(12.5.1.15.)-4631 Vilniaus filialas atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą, kadangi registro tvarkytojas neturi juridinio pagrindo keisti Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 82?84). Nesutikdamas su šiuo sprendimu I. P. V. kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centras (b. l. 15?19). Išnagrinėjusi jo skundą Centrinio registratoriaus ginčų komisija (toliau – Komisija) 2011-03-31 sprendimu Nr. 102 paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą (b. l. 89?90).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutikdamas su aukščiau nurodytais sprendimais skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1?8, 33?43) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašo panaikinti Vilniaus filialo 2011-02-04 sprendimą Nr. IN(12.5.1.15)-4631 ir Komisijos 2011-03-31 sprendimą Nr. 102 bei įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centro direktorių įstatymo nustatyta tvarka atsakyti į I. P. V. 2011-02-23 prašyme įmonės vadovui pateiktus klausimus.
Paaiškino, kad klausimai, kurie buvo pateikti VĮ Registrų centro vadovui liko neatsakyti, o skundžiamo Komisijos sprendimo turinys yra nepagrįstas. Komisija sprendimu nepateikė išsamios informacijos, savo atsirašymo teisiškai nepagrindė, neišanalizavo ir nepaneigė 2011-02-23 skunde išdėstytų motyvų, ignoruojant Viešojo administravimo įstatymą, nepaisė Valstybės tarnybos reikalavimų ir kitų įstatymų.
2011-03-31 skundžiamas sprendimas sukėlė teisines pasekmes, nes atsisakyta patikslinti ir ištaisyti inventorizacijos biure padarytas klaidas, netikslumus, esančius valdos kadastro ir registro dokumentuose, t.y. šalinti darbo broką, kurį aptiko Vilniaus apskrities ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija, nes tyčinės ir kitos klaidos, esančios Registro duomenų banke prieštarauja teismų sprendimų ir nutarčių turiniui, nepagrįstai neigia ir revizuoja galiojančius dokumentus.
Per teismo posėdį pareiškėjas prašė jo skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus filialas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 77?78) paaiškino, kad skundžiamas Vilniaus filialo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, visi jo priėmimo teisiniai argumentai yra aiškiai išdėstyti šiame sprendime ir pagrįsti galiojančių teisės aktų nuostatomis, todėl naikinti priimtą teritorinio registratoriaus 2011-02-04 sprendimą Nr. IN(1.2.5.1.15.)-4631, kuris Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str. 1 d., nustatyta tvarka buvo apskųstas Centriniam registratoriui, kuris priėmė sprendimą palikti galioti priimtą Teritorinio registratoriaus sprendimą, nėra pagrindo, nurodyto Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje.
Be to, atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 str. 1 d., pareiškėjas skundą teismui gali paduoti dėl išankstinio ginčo nagrinėjimo komisijos priimto sprendimo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos, todėl mano, jog pareiškėjas praleido įstatyme numatytą terminą skundui paduoti.
Atsakovas Registrų centras atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Atsakovų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas .
Ginčo esmė – ar atsakovai teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo I. P. V. prašymą ištaisyti ir patikslinti namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro ir registro duomenis, ar jų priimti sprendimai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas.
Byloje nustatyta, kad 2011-01-20 G. V. ir I. P. V. kreipėsi į Vilniaus filialą su prašymu ištaisyti klaidas, nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, Nekilnojamojo turto registro įraše (b. l. 85?88), tačiau naujų įrodymų ar dokumentų registratoriui nepateikė. Taigi Vilniaus filialas, išnagrinėjęs skundą, 2011-02-04 sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą, kadangi registro tvarkytojas neturi juridinio pagrindo keisti Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 82?84).
Nesutikdamas su šiuo sprendimu pareiškėjas kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centras (b. l. 15?19). Išnagrinėjusi jo skundą, Centrinio registratoriaus ginčų komisija 2011-03-31 sprendimu paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą (b. l. 89?90).
Vilniaus filialas ir centrinis registratorius savo sprendimuose pažymėjo, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti šie nekilnojamieji daiktai: 0,0667 ha ploto žemės sklypas, gyvenamasis namas 1A2p, garažas 2I1p, ūkinis pastatas 3I1p ir garažas 4I1p (b. l. 79?81). Gyvenamasis namas 1A2p Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kartu su priestatais a1 1/p, a2 2/p, a4 11/p ir 7a 2/p. Gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso R. M. ir G. V.. R. M. nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas ? 1981-09-30 dovanojimo sutartis Nr.(duomenys neskelbtini) ir 2002-12-21 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 1/3 dalis gyvenamojo namo buvo padovanota 1981-09-30 sutartimi ir 1/6 dalis buvo paveldėta po O. M. mirties (b. l. 94, 96). Į priestatus a2 2/p ir 7a 2/p taip pat yra įregistruotos R. M. nuosavybės teisės, kurių atsiradimo pagrindas yra 1981-09-30 dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 1997-11-05 statinio priėmimo naudoti aktas Nr. 1595 bei 2002-12-21 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 94, 95, 96). G. V. nuosavybės teisės yra įregistruotos į 1/2 dalį gyvenamojo namo ir priestatus a1 1/p bei a4 1/p ir ši registracija yra atlikta 1973-01-18 perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 1981-06-24 vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 288 ir 1981-06-03 vykdomojo komiteto potvarkio Nr. 296p pagrindu (b. l. 91?93). Į garažą 2I1p yra įregistruotos R. M. nuosavybės teisės ir šios registracijos pagrindas yra 1981-09-30 dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ūkinis pastatas 3I1p nuosavybės teise priklauso G. V. pagal 1973-01-18 perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Garažas 4I1p nuosavybės teise priklauso R. M. pagal 2002-12-21 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą Nr. 1 -13601.
Vilniaus filialas sprendime konstatavo, kad pareiškėjo 2011-01-20 prašyme minimo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priestato 7a 2/p teisinė registracija atlikta Vilniaus apskrities valdytojo administracijos valstybinės statinių statybos inspekcijos 1997-11-05 akto Nr. 1595 pagrindu, jo prašymai buvo daugelį kartų nagrinėti teismuose, įsiteisėję teismų sprendimai yra privalomi visiems asmenims. Naujų dokumentų, kurių pagrindu galima būtų tikslinti kadastro duomenis pareiškėjai nepateikė.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas į teritorinį registratorių ? Vilniaus filialą dėl minėtos tvoros įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kreipėsi dar 2007-11-16. Aplinkybės, dėl kurių teritorinis registratorius netenkino prašymo, buvo išdėstytos Vilniaus filialo 2007-12-14 rašte Nr. S(5.1.14.)-48786. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2007-12-14 priimto sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta Nekilnojamojo turto registre įregistruoti minėtą tvorą ir nuosavybės teises į ją 2008-02-06 sprendimu Nr. 34 paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą.
Pareiškėjo prašymas ištaisyti ir patikslinti namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro ir registro duomenis buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. (LITEKO, administracinė byla Nr. I-2913-661/2008). LVAT 2009-06-29 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-09-04 sprendimą palikto nepakeistą (LITEKO, 2009-06-29 sprendimas A502 – 847/2009).
Vilniaus apygardos administracinis teismas, į kurį pareiškėjas kreipėsi dėl Centrinio registratoriaus ir teritorinio registratoriaus priimtų 2007-12-14 ir 2008-02-06 sprendimų (dėl namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje kadastro ir registro duomenų tikslinimo), 2008-09-04 konstatavo, jog nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre laikomas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą (Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 d., Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d.). Nekilnojamieji daiktai formuojami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais. Vadovaujantis minėto įstatymo 7 straipsnio 3, 4 dalimis, statiniai formuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka; nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Nesudėtingų statinių užbaigimo procedūra vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nustatyta tvarka. Nekilnojamųjų daiktų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio nuostatos. Minėto įstatymo 14 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą viena iš kurių yra nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos neatitikimas šio įstatymo reikalavimams.
Teismas pažymėjo, kad minėtos tvoros įregistravimui Nekilnojamojo turto registre pateiktinas viešojo administravimo subjekto sprendimas dėl tvoros suformavimo, kurio nepateikus tenkinti prašymo patikslinti kadastro duomenis nėra teisinio pagrindo. Teismas konstatavo, kad 2007 m. gegužės 4 d. UAB „Prospektus“ NT atliko (duomenys neskelbtini) esančių kiemo statinių kadastrinius matavimus. Jų metu buvo užfiksuotas statinys – tvora, kurią sudaro dalys nuo t1 iki t6. Statybos techninio reglamento „Nesudėtingi statiniai“ 2 priedo 12 punkte numatyta, kad tvora iki 1,80 m aukščio yra laikoma I grupės nesudėtingu statiniu, o minėto statybos techninio reglamento 12.3.6 punkte nurodoma, kad neprivaloma atlikti I grupės nesudėtingo statinio kadastrinius matavimus, statinio pripažinimą tinkamu naudoti ir statinio registravimą Nekilnojamojo turto registre. Tačiau šiuo atveju pareiškėjai savo prašyme registro tvarkytojui nurodė, jog pageidauja atlikti tvoros registraciją G. V. vardu. Remdamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, 12 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įstatymo nuostatos įpareigoja asmenį kartu su prašymu pateikti įstatymo reikalavimus atitinkančius dokumentus. Pareiškėjai 2007 m. lapkričio 16 d. pateikdami prašymą minėtų įstatymo reikalavimų nesilaikė, nepateikė viešojo administravimo subjekto sprendimo dėl tvoros kaip nekilnojamojo daikto suformavimo. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nusprendė, kad pareiškėjai turi pateikti šiam tvarkytojui viešojo administravimo subjekto sprendimą dėl tvoros kaip nekilnojamojo daikto suformavimo dėl to, kad pareiškėjai prašė įregistruoti tvorą Nekilnojamojo turto registre. Kita vertus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintos Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai redakcijos 12.1.3 punktas, I grupės nesudėtingiems statiniams, prie kurių priskirtina ir iki 1,80 m aukščio tvora, neprivaloma atlikti kadastrinius matavimus, statinio pripažinimą tinkamu naudoti, jo registravimą Nekilnojamojo turto registre. Kadangi tokią registraciją pareiškėjai prašė atlikti, todėl jos atlikimui taikytini aukščiau paminėtųjų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų registravimą Nekilnojamojo turto registre bei įregistravimo teisinius pagrindus, reikalavimai. Be to, tokio pripažinto tinkamu naudoti statinio registravimą Nekilnojamojo turto registre numato ir Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalis.
Teismas sutinka su Centrinio registratoriaus ir teritorinio registratoriaus pozicija, kad pareiškėjo pateiktas 2011-01-20 prašymas negali būti tenkintinas, nes nurodyta tvora, kurios kadastrinius matavimus atliko UAB „Prospectus“ Nekilnojamasis turtas, Nekilnojamojo turto registre negali būti įregistruota, taip pat į šią tvorą negali būti registruotos nuosavybės teisės.
Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie yra įrašyti. Įstatymo 33 straipsnis numato, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisyti arba neišsamius papildytų.
Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisinė registracija įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta. Teritorinio registratoriaus ? valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2007-12-14 raštu Nr. S(5.1.14.)-48786 priimtas sprendimas, kuriuo buvo pagrįstai atsisakyta Nekilnojamojo turto registre įregistruoti tvorą (kurios kadastrinius matavimus atliko UAB „Prospectus“ Nekilnojamasis turtas) ir nuosavybės teises į ją nėra „tyčinė klaida“. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. ar Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str., patvirtinantys, jog pasikeitė nekilnojamųjų daiktų teisinis statusas, nepateikti, todėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturėjo teisinio pagrindo keisti Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sukaupti ir saugomi duomenys apie nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duomenis.
Pagal LITEKO sistemoje esančią civilinę bylą Nr. 2-13946-599/2009, matyti, kad pareiškėjas ginčijo žemės sklypo ribas, plotą ir kitas sąlygas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šioje byloje teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-28 d. Įsakymas Nr. 1796-01 yra teisėtas, pagrįstas ir jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi prieš priimant ginčo Įsakymą buvo atlikta eilė teisėtų procesinių veiksmų ? faktiškai naudojamos namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribos, plotas buvo galutinai nustatyti UAB „Sanora“ vykdytojo F. S. atliktais kadastriniais matavimais ir 2002-11-21 d. buvo parengtas Kadastrinių matavimų planas, kuris 2003-06-02 d. buvo suderintas su Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi, t. y. namų valdos ginčo žemės sklypo plotas sudaro – 0,0667 ha ir 2005-06-08 d. šio sklypo ribos buvo pažymėtos Kadastro žemėlapyje, be to, namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina tai, kad Vilniaus apskrities Viršininko 2003-04-28 d. Įsakymu Nr. 1796-01 ir vadovaujantis LR Vyriausybės 1999-03-09 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos“ nuostatomis, buvo nustatytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 0,0667 ha plotas, naudojimosi paskirtis – namų valda ir buvo nustatyti parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo idealiųjų dalių dydžiai: atsakovei – 341,30 kv.m., ieškovei – 325,70 kv.m., t. y. proporcingai kiekvienam bendraturčiui priklausančiai gyvenamojo namo ir šio namo priestatų užimamam plotui, kurie Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti kaip vienas nekilnojamojo turto objektas. Iš minėto dokumento turinio taip pat nustatyta, jog gyvenamojo namo bendras plotas sudaro – 93,27 kv.m. ir kiekvienam bendraturčiui tenkantis plotas sudaro – po 46,635 kv.m., o atsakovei priklausančių priestatų plotas sudaro – 7,40 kv.m. bei 7,30 kv.m., todėl atsakovei tenkančios dalies užstatytas plotas sudaro – 61,335 kv.m. (t. y. apvalinant – 61,34 kv.m.) bei ieškovei priklausančių priestatų plotas sudaro – 6,30 kv.m. bei 5,59 kv.m., todėl ieškovei tenkančios dalies užstatytas plotas sudaro – 58,525 kv.m. (t. y. apvalinant – 58,53 kv.m.), todėl darytina išvada, kad 667 kv.m. ginčo žemės sklypo dalis, apskaičiuota proporcingai pagal užstatytą plotą ir tenkanti atsakovei sudaro – 341,30 kv.m., o ieškovei – 325,70 kv.m. Be to, kaip matyti iš visos civilinės bylos medžiagos, ginčijamas Įsakymas buvo priimtas vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 1999-12-23 d. sprendimą, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas vykdyti LR Vyriausybės 1999-03-09 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) 18.2 punktą, be to, kad ginčijamas Įsakymas neprieštarauja minėtam teismo sprendimui, konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2007-12-28 d. savo nutartyje (civ. byla Nr. 2SA48-170/2007 m.). Pažymėtina ir tai, kad ginčijamas Įsakymas taip pat neprieštarauja Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo 1973-11-27 d. nutarčiai, nes ginčijamu įsakymu yra nustatytos parduotino esamo namų valdos žemės sklypo dalys, proporcingos kiekvienam bendraturčiui priklausančio gyvenamojo namo su priestatais, esančios ginčo sklype užimamam plotui, tačiau naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Darytina išvada, kad UAB „Sanora“ vykdytojo F. S. 2002-11-21 d. ginčo žemės sklypo Kadastro planas yra parengtas tinkamai, t. y. ginčo žemės sklypas yra išsidėstęs tarp nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastriškai pamatuotų namų valdų ir nepersidengia su šių namų valdų žemės sklypais bei ribų posūkio taškų koordinatės sutapatintos su gretimų žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatėmis, be to, bendraturčiams tenkančios ginčo žemės sklypo dalys yra paskaičiuotos vadovaujantis ginčijamo Įsakymo priėmimo metu galiojusiomis Tvarkos nuostatomis ir 2005-06-23 d. Valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pilnai atitinka Tvarkos nuostatoms, todėl tiek ginčijamo Įsakymo, tiek minėtos sutarties naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kad registre esantys duomenys apie žemės sklypą ir teises į jį, nuosavybės dokumentai šiuo metu yra galiojantys ir nepanaikinti, darytina išvada, jog nuosavybės teisių registracija į gyvenamojo namo dalis ir priestatus yra teisinga ir išsami, todėl jos taisymui ar keitimui nėra pagrindo. Pareiškėjas nepateikė naujų dokumentų nei Registrų centro Vilniaus filialui, nei teismui, kad būtų galima tikslinti namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro ir registro duomenis. Vadinasi, skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, naikinti jų remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centro direktorių įstatymo nustatyta tvarka atsakyti į I.P. V. 2011-02-23 prašyme įmonės vadovui pateiktus klausimus.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjo I. P. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.