Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. A., Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus atstovei Daivai Šarkienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, turinčios aukštąjį išsilavinimą, susituokusios, dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016-09-03 apie 11.20 val. Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Alytaus teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Daiva Šarkienė ir vyriausias darbo inspektorius N. L. VDI Alytaus teritorinio skyriaus vedėjo pavedimu Nr. 398 atliko patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė G. A. 2016-09-03 leido K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. A., gim. (duomenys neskelbtini), dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ padavėjos ir padavėjos-barmenės pareigose. G. A., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, susitarė su K. K. dėl darbo vietos (UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinė „(duomenys neskelbtini)“), funkcijų (padavėja), atlygintinumo (UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslauga-pasivažinėjimas kartingais), bet rašytinės darbo sutarties prieš pradedant darbą su K. K. nesudarė, apie jos priėmimą į darbą nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir leido dirbti nelegalų darbą. Taip pat direktorė G. A. neužtikrino, kad O. A., su kuria buvo sutarta dėl darbo vietos (UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinė „(duomenys neskelbtini)“), funkcijų (padavėja-barmenė), atlygintinumo (atlygintinai, konkretus darbo užmokesčio dydis nesutartas) pradėtų darbą tik sudarius rašytinę darbo sutartį, apie jos priėmimą į darbą pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, ir tokiu būdu leido dirbti nelegalų darbą.

Patikrinimo metu K. K. buvo apsirengusi darbo rūbais: sijonu ir tamsiai mėlynos spalvos palaidine, ji dirbo padavėjos darbą ir priėmė užsakymą. K. K. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad patikrinimo dieną, t. y. 2016-09-03, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ padavėjos pareigose. Nurodė, kad buvo atvykusi pirmą dieną padėti darbuotis apie 1-2 valandas. Dirbti paprašė direktorė, nes viena iš dirbančių merginų turėjo reikalų ir negalėjo pradėti darbo 11.00 val. Nurodė, kad direktorė darbo sutarties su ja nesudarė, ji žodžiu sutarė su direktore, kad už darbą jai leis vieną kartą naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiama paslauga -pasivažinėjimą kartingais.

Patikrinimo metu O. A. buvo apsirengusi darbo rūbais: sijonu ir tamsiai mėlynos spalvos palaidine, dirbo padavėjos-barmenės darbą. O. A. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad patikrinimo dieną, t. y. 2016-09-03, atėjo į darbą apie 11.00 val. ir keitė vazose vandenį, skaičiavo pinigus. Paaiškinime nurodė, kad internete rado pasiūlymą dėl padavėjos-barmenės darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nusiuntė savo CV. 2016-08-29 paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė ir pasiūlė ateiti ir pamėginti dirbti padavėjos-barmenės pareigose 2016-09-03, dėl atlyginimo dydžio nesutarė, sutarė dėl to, kad dirbs padavėjos-barmenės pareigose nepilną darbo dieną. O. A. nurodė, kad 2016-09-03 atėjus į darbą jai buvo išduotas sijonas ir tamsiai mėlynos spalvos palaidinė ir paaiškintos jos pareigos: atnešti klientams meniu, patiekalus, priimti užsakymus, pavalyti stalus, įmušti į kasą pinigus. Administratorė jai nurodė, kad ji dirbs tol, kol įmonei patiks jos darbas. Nurodė, kad rašytinė sutartis su ja nebuvo sudaryta.

Tokiu būdu, G. A., būdama darbdaviu, 2016-09-03 leido K. K. ir O. A. dirbti nelegalų darbą įmonės naudai, darbas buvo dirbamas nesudarius su darbuotojomis rašytinės darbo sutarties ir nepranešus prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios VSDFV teritoriniam skyriui, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. ir tokiais veiksmais ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. (nelegalus darbas).

G. A. pripažino, kad leido dviem merginom dirbti nelegalų darbą. Paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio pabaigoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo atleista daug darbuotojų (studentų, moksleivių), o rugsėjo 3 d. kavinėje buvo užsakytas pobūvis, dirbti nebuvo kam, todėl 2016-09-03 ji leido K. K. ir O. A. dirbti padavėjos darbą, nors ir suprato, kad taip ji pažeidžia įstatymų reikalavimus, kadangi su minėtomis darbuotojomis nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys ir apie jų darbą nepranešta VSDFV Alytaus skyriui. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Prašė skirti minimalią baudą, nes jos gaunamos pajamos yra minimalios, ji išlaiko du vaikus, turi finansinių įsipareigojimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad G. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ str. 1 d. surašytas pagrįstai ir jos kaltė yra įrodyta. Tokią išvadą teismas daro remdamasis G. A. paaiškinimais ir kitais administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, VSDFV duomenimis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, 2016-09-15 nelegalaus darbo tyrimo aktu, O. A. ir K. K. rašytiniais paaiškinimais, nuotraukomis, 2016-09-03 darbo sutartimi, O. A. prašymu priimti dirbti padavėjos pareigose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu.

Nelegaliu darbu pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1 p. laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai ir darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties, kai yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai. Pagal DK 93 str. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 str. 2 d. ir 3 d.). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, konstatuojama, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012). Pažymėtina, kad faktiškai dirbdamas darbdavio naudai asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-11 nutartis administracinėje byloje N575-3202/2011, 2012-02-17 nutartis administracinėje byloje N575-520/2012012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016-09-03 K. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ padavėjos darbą, O. A. – padavėjos-barmenės darbą, taigi, jos realiai atliko darbo funkcijas, dirbo įmonės naudai už sutartą atlyginimą, paklusdamos nustatytai darbo organizavimo tvarkai, taigi, esant visiems darbo sutarties požymiams, tačiau jos dirbo nesudarius su jomis rašytinių darbo sutarčių. Be to, apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV Alytaus skyriui, kas taip pat daro darbą nelegalų (DK 98 str. 1 d. 3 p.). Pripažintina, kad K. K. ir O. A. dirbo nelegalų darbą, todėl darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei G. A., kuri privalėjo kontroliuoti, kad būtų laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių, ir užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus, kyla administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjos asmenybę. Nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, todėl ATPK šis teisės pažeidimas vertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. G. A. leido dirbti nelegalų darbą dviem asmenims. Kartu teismas įvertina tai, kad nelegalus darbas truko labai trumpą laiką, G. A. su pažeidimu sutiko ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, nelegalaus darbo trukmę, taip pat pažeidėjos turtinę bei šeiminę padėtį ir siekiant, kad administracinės nuobaudos taikymas atitiktų proporcingumo reikalavimą, G. A. už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bauda, dydžiu artima minimaliai baudai. Vykdant ATPK 41 str. 5 d. reikalavimus, apie nuobaudos paskyrimą, nepažeidžiant asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, paskelbtina per visuomenės informavimo priemones.

G. A. pateikė teismui rašytinį prašymą išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis, kuriame nurodė, kad dėl savo turtinės padėties neišgalės sumokėti visą baudą iš karto, galėtų mokėti po 100 Eur per mėnesį. Pagal ATPK 313 str. 3 d. nuostatas pareigūnas (organas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Byloje nustatyta, kad G. A. dirba, jos darbo užmokestis sudaro 425 Eur (iki mokesčių), ji išlaiko du vaikus. Yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dėl savo turtinės padėties G. A. neišgali sumokėti visą baudą ATPK 313 str. 1 d. nustatytu terminu, todėl paskirta bauda išdėstytina mokėti dalimis, tačiau atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį ir siekiant administracinės nuobaudos tikslų, baudos mokėjimas išdėstytinas per trumpesnį terminą, t. y. per 10 mėnesių laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 30, 30², 286, 287 straipsniais, 313 str. 3 d.,

nutaria:

G. A. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir už kiekvieną nelegaliai dirbusį darbuotoją skirti po 900 Eur dydžio baudą, iš viso už du nelegaliai dirbusius asmenis skirti 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

Apie nuobaudos paskyrimą, nepažeidžiant asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

G. A. paskirtos 1800 Eur baudos mokėjimą išdėstyti dalimis per 10 mėnesių laikotarpį, įpareigojant pažeidėją kas mėnesį sumokėti po 180,00 Eur (pradedant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutarimą priėmusį teismą