- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-19
- Bylos Nr.
- e2-4691-1009/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00271-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Ieškovas
- „PlusPlus Capital“ AS
- Atsakovas
- P. V.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, ieškinį atsakovui P. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo P. V. 866,66 Eur skolos, 136,42 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 58,50 Eur delspinigių, 30,24 proc. dydžio metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo 866,66 Eur, skaičiuojamas nuo 2019-02-28 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, tuo atveju jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovo pareikštą reikalavimą ir jo nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. Sprendimas už akių priimtinas.
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Formaliai įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Mogo LT“ (toliau – Pradinis kreditorius) ir atsakovas 2015-04-16 sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L16042015/0063 (toliau – Sutartis), pagal kurią Pradinis kreditorius suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti transporto priemonę Opel Astra, 1998 m. gamybos, o atsakovas priėmė transporto priemonę ir ją valdė bei naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas Pradiniam kreditoriui. Lizingo suma 1265,00 Eur. Pradinis kreditorius 2018-08-22 dėl esminių sutarties pažeidimų, atsakovas nemokėjo įmokų Sutartyje numatyta tvarka, nutraukė Sutartį, o transporto priemonė sugrąžinta teisėtam automobilio savininkui – UAB „Mogo LT“. Apie sutarties nutraukimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu. Sutarties nutraukimo dieną atsakovo bendra įsiskolinimo suma su priskaičiuotomis palūkanomis pagal Sutartį sudarė 915,63 Eur. Pradinis kreditorius 2018-09-19 pardavė transporto priemonę už 170,00 Eur ir šia suma sumažino atsakovo bendrą įsiskolinimą, kuris transporto priemonės pardavimo dieną sudarė 1261,55 Eur. Taigi likusi nesumokėta suma 1091,55 Eur.
Pradinis kreditorius 2017-02-28 skolų perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU. 2017-03-01 Periodine reikalavimų perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/01 kreditorius Risk Management Services OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS, kurią Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. Faktinė reikalavimo perleidimo data yra 2018-10‑16. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas 2018-11-07 pranešimu. Byloje duomenų, jog atsakovas įsiskolinimą padengė, ar pareiškė pradiniam kreditoriui ar ieškovui pretenzijas dėl įsiskolinimo apskaičiavimo, nėra.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pradinis kreditorius suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti transporto priemonę, o atsakovas priėmė transporto priemonę ir ją valdė ir naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas Pradiniam kreditoriui, tačiau savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdo, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, nepateikė, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina prievolės neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistina 866,66 Eur skola, 136,42 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir 58,50 Eur delspinigių .
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo sutartines 30,24 proc. dydžio palūkanas pagal lizingo sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (kas sprendimo priėmimo dieną sudaro 866,66 Eur) nuo 2019-02-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais (CK 6.870 straipsnis, 6.872 straipsnis). Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-357/2007; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).
Paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos (lizingo finansavimo) suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis Nr. 3K-3-509/2010). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 30,24 proc. dydžio sutartinės metinės palūkanos skaičiuojamos nuo 866,66 Eur skolos skaičiuojant nuo 2019-02-28 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).
Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 24,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 279 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 866,66 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 66 ct) skolos; 136,42 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 42 ct) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 58,50 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 50 ct) delspinigių, 30,24 proc. dydžio metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo nesumokėtos finansavimo sumos (kas sprendimo priėmimo dieną sudaro 866,66 Eur), skaičiuojamas nuo 2019-02-28 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019-03-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24,00 Eur (dvidešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, įmonės kodas 11919806, naudai.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 4 dalies nuostatomis jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.