Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. V., jo atstovui advokato padėjėjui M. B.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovams M. A., T. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. V., gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini) ) vadovu pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi leido nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. birželio 17 d. bei nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. dirbti Kirgizijos Respublikos piliečiui D. K., turėjusiam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą kitos įmonės prašymu. Tuo pažeista Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2.2 dalies bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

Tyrimo metu nustatyta, kad įmonėje trečiųjų šalių piliečiai: O. S. (g. 1962) ir T. S. (g. 1976) dirbo nuo 2020 m. rugsėjo 4 d., I. S. (g. 1976) ir O. S. (g. 1971) dirbo nuo 2020 m. rugsėjo 7 d., L. C. (g. 1986), V. I. (g. 1986), V. K. (g. 1983), Y. K. (g. 1987), H. P. (g. 1991), Y. P. (g. 1987), N. S. (g. 1984), O. S. (g. 1988), O. S. (g. 1984), V. S. (g. 1973) ir O. U. (g. 1988) dirbo nuo 2020 m. rugsėjo 8 d., H. C. (g. 1992), S. C. (g. 1985), I. H. (g. 1978), I. H. (g. 1996), S. K. (g. 1990), O. M. (g. 1999) ir S. V. (g. 1994) dirbo nuo 2020 m. rugsėjo 15 d., A. B. (g. 1990), S. C. (g. 1978), V. H. (g. 1973), M. K. (g. 1989), V. M. (g. 1983), B. M. (g. 1989), S. N. (g. 1984), O. P. (g. 1988), D. V. (g. 1988) ir A. V. (g. 2001) dirbo nuo 2020 m. rugsėjo 23 d., neturint leidimų laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos nacionalinės vizos.

Tuo pažeista Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punktas; 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo Nr. 152 ,,Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo” 3.3 p.

Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai nepateikė privalomų teikti pranešimų apie dirbančius įmonėje Kirgizijos ir Ukrainos piliečius tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-40 l/EV-28 l/V-395 patvirtinto „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos aprašo 4 ir 7 punktus, bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. V. paaiškino, kad vykdo veiklą, ministro įsakymų neseka, apie pažeidimus sužinojo iš Migracijos tarnybos. Įmonė užsiima prekyba, pažįstamas pasiūlė atlikti keletą projektų, todėl buvo priėmęs keletą užsieniečių. Darbuotojai reikalingi buvo plečiant veiklą statybose. Jis, kaip darbdavys apie 5-6 metus dirba su užsieniečiais, žinojo, kad užsieniečiai gali Lietuvoje būti 180 dienų, o dirbti gali 90 dienų. Neįsigilino į niuansus, todėl vieną asmenį, Kirgizijos pilietį iš vienos įmonės įsidarbino į kitą. Darbuotojai buvo įdarbinti pagal biometrinius pasus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas M. B. nurodė, kad darbdavys asmenis įdarbino. Asmuo turi tris įmones, Kirgizijos pilietis turi leidimą gyventi, bet buvo reikalingas leidimo pakeitimas, kas nebuvo padaryta. Darbdavys šitų niuansų nežinojo, nebuvo įsigilinęs. Įdarbintas Kirgizijos pilietis atliko tas pačias pareigas, darbdavys tas pats. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jautėsi nedarantis pažeidimo. Visi kiti veiksmai buvo atliekami, asmenys įdarbinti, pranešta Sodrai, buvo mokėti mokesčiai, kuriuos darbdavys vykdė. Įdarbinio procese buvo pražiūrėtas, tyčios nebuvo. Rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ketinimą įdarbinti asmenis nelegaliam darbui. Priešingai, administracinio nusižengimo byloje pateikti duomenys patvirtina tik tai, kad įmonė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo siekė teisėtai įdarbinti asmenis teisėtam darbui, kitaip būtų visiškai nelogiška apie įdarbinimą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir kitoms valstybinėms institucijoms, mokėti už darbuotojus mokesčius. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo koncentravosi į kasdienius darbus, ne į nuolatos besikeičiantį sudėtingą teisinį reglamentavimą. Darbuotojų įdarbinimo dokumentai buvo ruošiami ir įdarbinimas forminamas ne paties atsakomybėn traukiamo asmens.

Institucijos atstovas T. D. paaiškino, kad norint, kad tas asmuo dirbtų legaliai, pati įmonė turi išsiimti, turi kreiptis į migracijos departamentą, darbuotojai dirbo su biometriniais pasais, jie negalėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, reiškia negalėjo dirbti. Užimtumo įstatyme yra pranešimas apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius, tai yra skirtingi pranešimai, ko administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo nepadarė.

M. V. kaltė ir nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje faktas įrodytas ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolo duomenimis (b. l. 1-2), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno skyriaus pranešimu ,,Dėl įmonių, įdarbinusių užsieniečius su kitų įmonių kvietimu išduotais leidimais laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“, kuriame nurodyta, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno skyriuje atliktas patikrinimas dėl UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , įdarbintų užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje bei įmonės teikiamos informacijos apie duomenų apie įdarbintus arba neatvykusius dirbti užsieniečius pasikeitimo, įmonės vadovui M. V. administracinio nusižengimo byloje pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 541 straipsnį („Melagingų duomenų pateikimas kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalba kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą“) ir 542 straipsnį („Nepranešimas apie pasikeitusius užsieniečio duomenis“) buvo paskirta administracinė nuobauda - bauda 150 eurų. Papildomai prie 2020 m. sausio 16 d. Nr. S-13-466 pagal kompetenciją praneša, kad atlikus duomenų iš Sodros ir Vizų registro analizę nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , su leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotu tarpininkaujant UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. birželio 17 d. buvo įdarbintas Kirgizijos Respublikos pilietis D. K., gim. (duomenys neskelbtini) . Vėliau šis asmuo su minėtu leidimu nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2020 m. spalio 22 d. buvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini) . Juridinių asmenų registro duomenimis visoms šioms įmonėms vadovauja M. V.. Atlikus papildomą patikrinimą nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo įdarbintas Ukrainos pilietis O. S., turintis leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UAB (duomenys neskelbtini) kvietimu, bei nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo įdarbintos Ukrainos pilietės O. S. ir T. S., turinčios leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UAB (duomenys neskelbtini) kvietimu. Pagal aptikrinimo rezultatus O. S. ir T. S. turimi leidimai panaikinti. Šie trys Ukrainos piliečiai 2020 metų spalio mėnesį trumpai buvo įdarbinti ir UAB (duomenys neskelbtini) Be to, 2020 m. rugsėjo mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) trumpai buvo įdarbinti 29 Ukrainos piliečiai, kurie šiuo metu nuo 2020 m. spalio 6 d. dirba UAB „C. K.“ ir gailimai Lietuvoje yra neteisėtai, kadangi įmonės vadovas negalėjo paaiškinti kada ir kokiu būdu jie atvyko i Lietuvą. Atkreiptinas dėmesys, kad padažnėjo atvejų, kai užsieniečiai, daugiausia Ukrainos piliečiai, į Lietuvos Respubliką atvyksta kirsdami ne Lietuvos Respublikos, o kitų Šengeno valstybių išorės sieną. Užsieniečių atvykimui į Lietuvos Respubliką yra taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau - Nutarimas). Nutarimo 3.3 papunktyje nustatyta, jog valstybės sienos kirtimas apribojamas uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Kartu šiame papunktyje nustatytos draudimo netaikymo išimtys. Užsieniečio atvykimas, pažeidžiant Nutarimo nuostatas, yra laikytinas neteisėtu užsieniečio atvykimu į Lietuvos Respubliką ir buvimo jos teritorijoje (b. l. 3), M. V. paaiškinimas dėl UAB (duomenys neskelbtini) kuriame jis nurodė, kad darbuotojų O. S., O. S., T. S. leidimai gyventi ne ant jo įmonės, stengsis nepažeisti įstatymo, kadangi Sodra priėmė dokumentus ir leido įdarbinti, galvojo, kad viskas yra legalu ir tvarkinga, mokesčiai už darbuotojus UAB (duomenys neskelbtini) yra pilnai sumokėti, įdarbinimo niuansus sužinojo atvykęs į Migracijos departamentą (b. l. 5, 8).

Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikoma, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pranešė apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje, arba trečiosios šalies pilietis įdarbintas įgyvendinant į Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nurodytą stambių projektų sąrašą įtrauktą stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir ne vėliau kaip darbo sutarties sudarymo dieną yra pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Investicijų įstatymo 155 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 65 straipsnio 2.2 punkte nurodyta, kad ,,Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 4¹ punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 44 ¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą“.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, institucijos atstovo paaiškinimų, byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini) ) vadovu leido nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. birželio 17 d. bei nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. dirbti Kirgizijos Respublikos piliečiui D. K., turėjusiam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą kitos įmonės prašymu. Tuo M. V. pažeista Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2.2 dalies bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

Be to, M. V. vadovaujamojoje įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) dirbo trečiųjų asmenų piliečiai, kurie neturėjo leidimų laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikos ar Lietuvos nacionalinės vizos. Tuo M. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo Nr. 152 ,,Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo” 3. 3 punktą. Be to, būdamas įmonės (duomenys neskelbtini) vadovu, Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai nepateikė privalomų teikti pranešimų apie dirbančius įmonėje Kirgizijos ir Ukrainos piliečius, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalį, bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-40 l/EV-28 l/V-395 patvirtinto „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos aprašo 4 ir 7 punktus, bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jo atstovas nurodo, kad koncentravosi į kasdienius darbus, ne į nuolatos besikeičiantį sudėtingą teisinį reglamentavimą, mano, kad nelegalaus darbo požymių nėra. Tačiau kas yra nelegalus darbas, yra aiškiai apibrėžta, kaip jau ir minėta aukščiau, t.y. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, šiuo atveju 2 punkte, nes nebuvo laikomasi norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Taip pat pažymėtina, kad administracinis pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą konstatuoja, kad M. V. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje, todėl yra baustinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. M. V. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į tai, kad už analogiškus nusižengimus nebuvo baustas, todėl M. V. skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, numatytos ANK 95 straipsnio 1 dalies, 96 straipsnio 2 dalies sankcijų ribose, nustatant minimalų dydį, nuobaudas, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis). Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Aplinkybių, įgalinančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytas nuostatas ir taikyti asmeniui mažesnę nuobaudą, nei minimali, nenustatyta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje , 96 straipsnio 2 dalyje ir skirti;

už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje - 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą;

už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje – 240 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti – ROIK: 21128864556.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.