Kauno apygardos teismo nutartis

2011-02-03 · Civilinė byla Nr. 2S-453-436/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-03
Bylos Nr.
2S-453-436/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arūnas Rudzinskas (pirm.), Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė
Ieškovas
V., V. D.
Atsakovas
M. T.
Išvadą teikia
Kauno, Šiaulių miestų savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai
Civilinė byla Nr. 2S-453-436/2011
Procesinių sprendimų kategorija 110; 77.4.2; 122.4Pirmosios instancijos teismo teisėja J. Dervinskienė (S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Izoldos Nėnienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. D. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24147-54/2010 pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui M. T., institucijos, teikiančios išvadą byloje – Kauno ir Šiaulių miestų savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kauno miesto apylinkės teisme 2010 m. spalio 20 d. gautas V. D. ieškinys atsakovui M. T. dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškiniu buvo prašoma nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnametės dukros M. V. T., gimusios (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą su motina V. D., gyvenančia (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 17 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti 2010 m. lapkričio 17 d. pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė nurodo, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepgrįstą nutartį, neįvertino įrodymų visumos vaiko interesų požiūriu, netinkamai taikė vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendimą reglamentuojančias materialinės teisės normas bei pažeidė procesinės teisės normas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą (CK.3, 3.174, 3.65 str., CPK 144 str., 145 str.). Atskirąjame skunde tvirtinama, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti mažametės dukros interesai, nes atsakovas 2010 m. rugsėjo mėnesį pasiėmė dukrą ir dingo, jo gyvenamoji vieta ieškovei nėra žinoma, nors yra pagrindo manyti, kad atsakovas su dukra išvyko į Angliją. Apeliantė teigia, kad atsakovui pradėjus dirbti, dukra gali būti palikta svetimų žmonių priežiūrai, todėl tai gali neigiamai įtakoti nepilnamečio vaiko psichinę ir dvasinę pusiausvyrą. Apeliantė taip pat pabrėžia, kad dukra prisirišusi prie savo motinos, su ja jaučiasi saugi ir nesant duomenų, kad atsakovas gali užtikrinti dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas ir saugią aplinką, tinkamai prižiūrėti vaiką, teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, apeliantės teigimu, nepagrįstai vadovavosi išvadą teikiančios institucijos pateikta rekomendacija, jog šiuo metu nėra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes vaiko gyvenamoji vieta nėra žinoma, todėl apeliantė negalės iš atsakovo pasiimti dukters bei vadovavosi prielaida, kad tėvas galimai tinkamai rūpinasi dukra. Teismas taip pat nesivadovavo ir šios institucijos rekomendacija, jog ieškovės prašymu VTAS duomenys gali būti perduoti Įvaikinimo tarnybai, kurios darbuotojai bendradarbiauja su Anglijos socialiniais darbuiotojais ir tokiu būdu galėtų būti nustatyta vaiko buvimo vieta.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CPK 3.170 str., 3.174 str.).

Nors CK 3.65 straipsnis yra CK skirsnyje, reglamentuojančiame santuokos nutraukimą dėl vieno sutuoktinio kaltės, tačiau ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai sprendžiami su nepilnamečiais vaikais susiję klausimai. Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą su motina, kol įsiteisės teismo sprendimas. Teismas padarė išvadą, kad susiklosčiusioje situacijoje tokių priemonių taikymas neatitiktų vaiko interesų.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas nesudarė dukrai saugių ir tinkamų sąlygų bei blogai rūpinasi dukra. Sprendžiant iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010 m. spalio 11 d. išvadoje Nr. SVT-2388 nurodytų duomenų, atsakovas pateikė paaiškinimą, kad dukra su tėvu gyvena Anglijoje ir ten lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą. Tačiau konkrečių duomenų apie nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir sąlygas nėra. Pažymėtina, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CPK 3.156 str.). Todėl nesant duomenų, kad atsakovas netinkamai vykdo tėvo pareigas: blogai rūpinasi dukra, nesudaro saugių gyvenimo sąlygų ir pan. bei atsižvelgus į valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo nagrinėjamoje byloje, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog, siekiant užtikrinti vaikui kuo saugesnę ir stabilesnę aplinką, šiuo metu nėra tikslinga taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Civilinėje byloje Nr. 2-24147-54/2010 2010 m. lapkričio 22 d. teismo nutartimi paskelbta atsakovo M. T. paieška. Ieškovei bendradarbiaujant su Vaiko teisių apsaugos tarnyba, taip pat yra galimybė nustatyti vaiko buvimo vietą. Todėl pasikeitus aplinkybėms, ieškovė turi teisę reikšti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 5 str.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, konstatuoja, kad neturi pagrindo jame nurodytais motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p.,

nutari a:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arūnas RudzinskasKolegijos teisėjai: Raimondas BuzelisIzolda Nėnienė