Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Redai Narijauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. P., teismo posėdyje išnagrinėjusi D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išsituokusio, neteisto, administracine tvarka bausto, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2015 m. kovo 29 d. 17.37 val. Alytuje, Vilties g. 6, būdamas neblaivus (nustatytas 2,72 promilės girtumas), vairavo automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į du stovinčius automobilius ir iš įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 219.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.

D. P. teismo posėdžio metu neprisipažino padaręs jam inkriminuojamus pažeidimus. Paaiškino, kad protokole nurodytu laiku jis įvažiavo į kiemą Vilties g. 6, Alytuje, tačiau buvo blaivus, kad pravažiuodamas pro stovinčius automobilius juos apibraukė nepastebėjo. Automobilį pastatė kieme, pasikvietė draugą, su juo automobilyje gėrė degtinę. Buvo baigę gerti vieną butelį, kai prie automobilio priėjo policijos pareigūnai ir apkaltino jį apgadinus svetimus automobilius bei pasišalinus iš įvykio vietos. Nuo apgadintų automobilių jis tebuvo nuvažiavęs apie 10 m atstumu, juos kliudęs nepastebėjo, todėl savo kaltę dėl pažeidimų neigia.

Nors D. P. teismo posėdžio metu neprisipažino padaręs pažeidimus, jo kaltė dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 52P-28147959-15; policijos pareigūno A. B. tarnybiniu pranešimu; asmens blaivumo testo kvitu, iš kurio matyti, kad 2015-03-29 17.53 val. D. P. nustatytas 2,72 promilės girtumas; pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu; I. M. ir J. J. paaiškinimais, kita bylos medžiaga.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia; sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad 2015 m. kovo 29 d. 17.37 val., adresu – Vilties g. 6, Alytuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobiliu H. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintos kitos dvi transporto priemonės. Automobilio vairuotojas apie įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Pastebėtina, kad nors D. P. teismo posėdžio metu kaltės dėl teisės pažeidimų nepripažino, tačiau į jam surašytą administracinės teisės pažeidimo protokolą įrašyta „sutinku, gėriau alaus, važiuodamas girtas atsitrenkiau į du automobilius, nesustojau ir pabėgau iš avarijos vietos, dėl to gailiuosi, teisme dalyvausiu“. Prisipažinimą pažeidėjas patvirtino savo parašu. Dėl šios priežasties, sprendžiant D. P. administracinės atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d. klausimą, būtina įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Byloje esantys įrodymai, teismo nuomone, patvirtina D. P. kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad asmuo atsako už šiame straipsnyje nurodytą pažeidimą tuo atveju, kai pasitraukia iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių XXIX skyriuje numatyta su įvykusiu eismo įvykiu susijusio vairuotojo pareiga nedelsiant sustoti, pasilikti įvykio vietoje.

Byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai duoda pagrindą daryti neabejotiną išvadą, kad D. P. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

D. P. nurodytas aplinkybes paneigia byloje surinkti įrodymai, todėl pažeidėjo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Byloje nustatyta, kad D. P. policijai apie eismo įvykį nepranešė, kaip tai numatyta Kelių eismo taisyklių 222 p., nors teismo posėdžio metu tam pateisinamos priežasties neturėjo. Vien pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, pažeidėjas pasielgė neteisėtai, todėl tokie jo veiksmai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtį. Pažeidėjas tam galimai turėjo tikslą, pvz. siekdamas nuslėpti savo neblaivumą eismo įvykio ir vairavimo metu, kadangi anksčiau jau yra baustas už vairavimą esant neblaiviam. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad D. P. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, todėl yra kaltas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

ATPK 127 str. 3 d. numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Byloje ištirti ir teismo aptarti įrodymai, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas, kita administracinės bylos medžiaga patvirtina, kad D. P. veikoje taip pat yra visi pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d., sudėties požymiai.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias, sunkinančias ir kitas teismo nustatytas aplinkybes. D. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis neteistas, dirbantis. Nors D. P. yra baustas administracine tvarka bei turi galiojančią administracinę nuobaudą, įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti D. P. skiriant minimalias administracines nuobaudas, numatytas ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose – baudas ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, jas subendrinant apėmimo būdu (ATPK 33 str.).

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 str., 30² str., 33 str. 286 str., 287 str., 302² str., 302⁴ str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. P. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., skirti 1 158 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metamas, už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., skirti 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metamas.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinai D. P. skirti 1 158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metamas.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutarimą priėmusį teismą.

Papildoma informacija: bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos, o nutarimą apskundus - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda sumokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, būtina pateikti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas. Jei baudą priverstinai išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.