- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-26
- Bylos Nr.
- N-438-889-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-04100-2009-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. K., kuriame nurodė, jog 2009 m. rugsėjo 12 d., apie 4.10 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, R. K. įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, grasino atleidimu iš darbo, nevykdė teisėtų reikalavimų, sulaikymo metu fiziškai priešinosi, mosikavo rankomis, sudavė policijos pareigūnui ranka į krūtinę, tokiais savo veiksmais padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarimu pripažino R. K. kaltu padarius ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus pažeidimus ir skyrė subendrintą 500 litų baudą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog R. K. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga: bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaita, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, VšĮ Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės ligos istorijos epikrize, liudytojų paaiškinimais, ekspertizės aktu. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 m. sausio 21 d. nutartimi perdavus bylą nagrinėti iš naujo ir nurodžius aiškintis R. K. būseną priešingos teisei veikos darymo metu, buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš teismo psichiatrijos ekspertizės 2011 m. birželio 7 d. - birželio 28 d. akto Nr.78TKP 228/2011 matyti, kad R. K. pažeidimo padarymo metu (2009 m. rugsėjo 12 d.) nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, veikos metu nebuvo ir šiuo metu nėra laikino psichikos sutrikimo būsenos; jis pažeidimo padarymo metu (2009 m. rugsėjo 12 d.) galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Teismas pažymėjo, jog šiuo metu R. K. dėl savo psichikos sveikatos būsenos gali pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad pažeidimą padarė neįgalus asmuo (turintis II grupės invalidumą) (ATPK 31 straipsnis). Kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas R. K. skyrė baudą, numatytą ATPK 187 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies sankcijų ribose.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad nebuvo pilnai išspręsti visi pareiškėjo skundo reikalavimai, analizavo tik policijos pareigūnų nurodytas žinomai melagingas aplinkybes. Apelianto vertinimu, visa tai rodo, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo bylą išnagrinėjo nepilnai, priimdamas nutarimą nevertino jo invalidumo, dėl ko buvo galimi priepuoliai, įvykę ir administracinio teisės pažeidimo padarymo metu. Apelianto teigimu, dėl jo paties sumušimo, kurį įvykdė policijos pareigūnai, Vilniaus miesto 2-ajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas. Be to, anot apelianto, teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo jau suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Nagrinėjamu atveju R. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2009 m. rugsėjo 12 d., apie 4.10 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, grasino atleidimu iš darbo, nevykdė teisėtų reikalavimų, sulaikymo metu fiziškai priešinosi, mosikavo rankomis, sudavė policininkui ranka į krūtinę, tokiais savo veiksmais padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje.
ATPK 187 straipsnio 1 dalis numato, kad pasipriešinimas policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, - užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų. Pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, - užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.
Patikrinusi byloje surinktus įrodymus, pagrindžiančius R. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010).
Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos įvertino tinkamai. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog R. K. padarė jam inkriminuotas veikas - 2009 m. rugsėjo 12 d., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, grasino atleidimu iš darbo, nevykdė teisėtų reikalavimų, sulaikymo metu fiziškai priešinosi, mosikavo rankomis, sudavė policininkui ranka į krūtinę. Šios aplinkybės yra konstatuotos policijos pareigūnų R. R. ir D. T. 2009 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 4 – 7), jas šie pareigūnai papildomai patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausti kaip liudytojai (b. l. 88 – 91). Šie parodymai skiriasi nuo paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens duotų paaiškinimų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo liudytojų R. R. ir D. T. parodymų vertinti kaip neobjektyvių ar prieštaringų, t. y. nėra jokio pagrindo pripažinti, kad minėti asmenys yra asmeniškai suinteresuoti bylos baigtimi bei netikslių parodymų davimu. Nors apeliantas teigia, kad analizuojamo įvykio metu patys policijos pareigūnai jį sumušė ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas, tačiau šiam teiginiui pagrįsti byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, įvertinus tai, kas išdėstyta, iš esmės nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio R. K. skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, objektyvumo ar nešališkumo, priešingai, pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog, nagrinėdamas R. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, betarpiškai apklausė asmenis, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai bei jų parodymus užfiksavo teismo posėdžio protokole.
Papildomai pažymėtina, jog nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, neatsižvelgė į jo neįgalumą (negalėjimą kontroliuoti savo veiksmų), tačiau versija, kad apelianto neįgalumas gali būti siejamas su jo padarytu teisės pažeidimu, iš esmės yra paneigta teismo psichiatrijos ekspertizės 2011 m. birželio 7 d. – birželio 28 d. aktu Nr.78TKP 228/2011, iš kurio matyti, kad R. K. pažeidimo padarymo metu (2009 m. rugsėjo 12 d.) nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam inkriminuoto pažeidimo padarymo metu (2009 m. rugsėjo 12 d.) galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b. l. 95 – 98).
Atmestini ir apelianto teiginiai, kad skiriant jam administracinę nuobaudą buvo pažeisti (praleisti) šios nuobaudos skyrimo terminai. ATPK 35 straipsnio 3 dalis numato, kad, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos. Tačiau, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 5 dalimi, kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju, pradinis pirmosios instancijos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutarimas, kuriuo R. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn (b. l. 29), buvo panaikintas apeliacine tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-477/2011, b. l. 60 - 62). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas 2011 m. gegužės 2 d. nutarimu turėjo teisę pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą vieneriems metams skaičiuojant ją nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutarties priėmimo datos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akcentuotina, jog R. K. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas yra tinkamai kvalifikuotas bei pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Papildomai patikrinusi už šį pažeidimą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo pagrįstumą bei teisėtumą, taip pat nuobaudų skyrimo taisyklių laikymąsi, teisėjų kolegija pažymi, kad paskirta nuobauda (subendrinta 500 Lt dydžio bauda) nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Dėl šių priežasčių, R. K. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.