- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2011-09-29
- Bylos Nr.
- 2A-588-544/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- E. L.
- Atsakovas
- T. S.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Arvydas Penelis
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-588-544/2008
Teisėja Birutė Mėlinauskienė Procesinio Nr. 2-08-3-04565-2010-6
n u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Jonaitienės, sekretoriaujant Editai Šinkūnienei, dalyvaujant ieškovei E. L., jos atstovui advokatui Arvydui Peneliui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-132-223/2011 pagal E. L. ieškinį T. S. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija duodanti išvadą - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas yra A. L., gim. 2010-04-21, tėvas, priteisti iš atsakovo jai išlaikymą po 1000 Lt kas mėnesį, išlaikymo įsiskolinimą už 2 mėnesius – 2000 Lt, 3016 Lt vienkartinę kompensaciją už patirtas būtinąsias išlaidas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-5).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-05-25 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė, kad T. S. yra A. L., gim. 2010 m. balandžio 21 d., tėvas; vaiko gyvenamąją vietą su jos motina E. L.; priteisė iš atsakovo A. L. išlaikymui po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-06-29 iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti ieškovei; priteisė iš atsakovo dukters išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-04-21 iki 2010-06-29 1200,00 Lt, pavedant išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise tvarkyti ieškovei, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas, vadovaudamasis 2011-02-07 Ekspertizės aktu Nr. ES 23/11 (01) ir bylos medžiaga nustatė, kad atsakovas yra A. L. tėvas. Byloje esančių duomenų pagrindu teismas sprendė, jog ieškovė yra nedirbanti, studentė, jos pajamos yra apie 1117 Lt socialinė pašalpa ir socialinė stipendija, nekilnojamojo ir kito registruotino turto ji neturi. Atsakovas nekilnojamojo turto ir automobilių neturi, dirba užsienyje ir gauna apie 7000-8000 Lt darbo užmokestį per mėnesį. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsakovo išlaikytinių skaičių ir nepilnametės A. L. poreikius, teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašoma 1000 Lt išlaikymo suma per mėnesį yra per didelė, todėl vaiko išlaikymui priteisė po 600,00 Lt kas mėnesį (CPK 3.192 str., 3..194 str., 3.196 str., 3.200 str.). Teismas išsprendė klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 376 str. 3 d.), o ieškinį dalyje dėl 3016 Lt kompensacijos priteisimo atmetė kaip nepagrįstas ir neįrodytą. Nurodė, kad iš atsakovo priteistą išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą ieškovė turi skirti vaiko poreikiams tenkinti, tame tarpe – ir kompensacijos paskaičiavime nurodytoms reikmėms (b. l. 185-187).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas T. S. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-25 sprendimą: iš jo priteistą išlaikymą dukrai A. L. sumažinti iki 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-06-29 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-04-21 iki 2010-06-29 sumažinti iki 600,00 Lt, pavedant išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti E. L.. Nurodo, kad teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas. Nustatant A. L. priteisiamo išlaikymo dydį nebuvo atsižvelgta į protingą vaiko poreikių kriterijų, o tik formaliai nustatyta, kad dukters poreikius atitinkanti išlaikymo suma yra 600 Lt, dėl to netinkamai taikytos CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes sprendžiant dėl šalių turtinės padėties neištyrė visų ir nepasisakė dėl visų rašytinių bylos duomenų (CPK 185 str.). Teismas neatsižvelgė į tai, kad dukrai tik vieneri metai, todėl tinkamam, o ne prabangios gyvensenos jos poreikių tenkinimui kas mėnesį skirti po 1200 Lt nėra būtinybės. Mano, kad ieškovė, nurodydama sumą, kurios reikia būtiniems vaiko poreikiams tinkamai tenkinti, be pagrindo tokiems poreikiams priskyrė Yamahos lavinimo mokyklos apmokėjimo lėšas, nes vaikas tų pamokų esmės nesupranta, lankymosi baseine, televizijos mokesčio išlaidas, nes tai kenkia regėjimui, auskaro vėrimo išlaidos, nes tai žaloja vaiką, 60 Lt išlaidos žaislams ir 140 Lt išlaidos pienui ir jo mišiniams yra aiškiai per didelės. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, neįvertino, kad tokio amžiaus vaikui būtini vaistai yra kompensuojami valstybės. Ieškovė su dukra gyvena jos motinai priklausančiame bute, todėl neturi išlaidų, susijusių su būsto išlaikymu, nes kitaip neįrodė. Mano, kad 70 Lt kas mėnesį išlaidos auklei ir 500 Lt ieškovės mokslų metu neturėjo būti skaičiuojamos į išlaidas, susijusias su dukros išlaikymu, nes jos nepagrįstos jokiais įrodymais. Prieš nusprendžiant gimdyti dukrą ieškovė privalėjo įvertinti tai, kad ji neturi išsilavinimo ir bus problemų su vaiko priežiūra. Be to, atsižvelgiant į tai, kad dukra, ieškovės tvirtinimu, yra labai bendraujanti, aktyvi, noriai lanko Yamahos lavinimo mokyklą, ieškovė ją gali leisti į lopšelį-darželį, o pati ieškovė gali eiti dirbti. Todėl turėjo būti pripažinta, kad ieškovė teismui nepateikė rašytinių įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti, jog būtent jos prašomo išlaikymo dydis tinkamai patenkintų dukros poreikius. Nors jo darbo užmokestis yra 7000 - 8000 Lt kas mėnesį, tačiau teismas neįvertino ir nepasisakė dėl to, kad tai nėra didelis darbo užmokestis, kad Norvegijoje labai aukštas pragyvenimo lygis, gyvenamo būsto nuomos išlaidos siekia beveik pusę gaunamo darbo užmokesčio, o maistui išleidžia apie 4830 Lt. Liko neįvertinta ir aplinkybės, kad turi daugiau išlaikytinių, kad sūnaus Nojaus išlaikymui skiria apie 300-400 Lt priklausomai nuo sveikatos būklės, kad yra sukūręs šeimą, kad jo žmona bedarbė ir laukiasi ir abu jie nekilnojamojo turto neturi. Todėl teismas neteisingai taikė lygaus visiems vaikams išlaikymo priteisimo principą, šiuo teismo sprendimu dukteriai priteisto išlaikymo dydis neigiamai paveiks kitų jo vaikų interesus (CK 3.198 str. 2 d.). Mano, kad 600 Lt dydžio išlaikymo priteisimas lems esminį jo turtinės padėties pablogėjimą, o ieškovė visą išlaikymo naštą perkelia jam vienam (2 t., b. l. 11-15).
Atsiliepimas
Atsiliepime į patikslintą apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, nes teismas tinkamai taikė bei išaiškino materialinės ir procesinės teisės normas, kas lėmė teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimą. Atsakovas neadekvačiai vertina vaiko auginimo, išlaikymo, auklėjimo ir lavinimo procesą, neturi jokio supratimo, kokie yra mažo ir dažnai sunkiai sergančio vaiko individualūs poreikiai. Kadangi vaiką augina ji viena, tai turi suteikti viską, kas, jos manymu, suteiktų vaikui pilnavertį vystymąsi. Teismas įrodymus įvertino pagal jų vertinimo taisykles ir procesinės teisės normas. Iš įrodymų viseto teismas padarė teisingas išvadas, jog, įvertinus jos socialinę ir finansinę padėtį, vaiko išlaikymo poreikius, apelianto nepilnamečių vaikų skaičių, tai, kad apeliantas net teismui neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties, dukros išlaikymui iš atsakovo yra pagrindas priteisti po 600 Lt kas mėnesį atsižvelgiant į vaiko individualias savybes ir gebėjimus. Be to, ji mokosi, kad ateityje galėtų išlaikyti save ir dukrą, todėl visa buitis gula ant jos vienos pečių. Vaikas periodiškai serga žarnyno ir virškinimo ligomis, išlikę rachito požymiai, peršalimo ligos, angina, didelė mažakraujystė, alergija, nuo kurios gydėsi ligoninėje ir po kurios nustatymo paskirtas specialus maitinimas, bus reikalingos papildomos mokamos konsultacijos, nustatytas žemas geležies kiekis kraujyje, dėl ko ji gydoma jau pusę metų. Nuo vaiko gimimo jai buvo paskirti tik vieni kompensuojami vaistai - antibiotikai. Kadangi vaikas dažnai serga, ji priversta imtis priemonių ir patirti papildomų išlaidų tam, kad dukra kuo mažiau patirtų skausmų, nemalonių procedūrų, perka brangesnius, tačiau efektyvesnius ir mažam vaikui priimtinesnius preparatus. Nors gyvena pas motina, tačiau naudojasi komunalinėmis paslaugomis ir jų dalį apmoka. Mano, kad kaip tik apeliantas, turėdamas didesnę nei jos gyvenimišką patirtį, turėjo įvertinti padėtį ir atsakingai planuoti ateitį, jeigu iš anksto negalvojo kartu gyventi ir auginti dukros. Kadangi mokosi trečiame kurse, todėl sesijų metu ir retkarčiais auklės pagalba yra būtina. Dukrą leisti į darželį ir eiti dirbti negali, nes vaikas dažnai serga, gulėjo ligoninėje. Apeliantas nurodo, jog turi dar vieną išlaikytinį sūnų Nojų, tačiau teismo sprendimo dėl priteisto materialinio išlaikymo nepateikė. Apeliantas neįrodė, kad jo žmona nedirba ir negauna pajamų, nepateikė įrodymų apie susigrąžintus mokesčius Norvegijoje, apie gyvenamo būsto nuomos išlaidas, apie pajamas iš darbovietės arba pažymos iš darbo biržos. Atsakovas vengia pateikti pažymą, jog Norvegijos valstybė pagal pateiktą apelianto prašymą N. S. išlaikymui moka 390 Lt kas mėnesį. Visi faktai patvirtina apelianto cinišką ir lengvabūdišką požiūrį į savo palikuonis. (2 t., b. l. 21-23).
Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentais, kad teismas neteisingai įvertino įrodymus, todėl nustatė nepagrįstai didelę iš jo priteisto išlaikymo dalį, reikalingą vaiko poreikiams tenkinti. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 str. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, dažniausiai yra tęstinio pobūdžio ir vykdoma gan ilgą laikotarpį. Augant vaikui keičiasi jo poreikiai, gali keistis ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įstatymų teisės normų nepažeidė, jomis pagrįstai vadovavosi, savo sprendimą motyvavo ir pagrindė faktiniais bylos duomenimis, su kuo kolegija sutinka ir visų argumentų nekartoja. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad CPK 178 str. įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Atsakovas savo teiginių apie tai, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti dukrai 600 Lt dydžio išlaikymo kas mėnesį neįrodė. Byloje neginčijama, kad atsakovas dirba Norvegijoje, kad yra sukūręs šeimą ir iš viso turi tris išlaikytinius. Iš pateiktų duomenų apie darbą ir darbo užmokestį nustatyta, kad atsakovo atlyginimas per valandą yra 147,50 kronų, darbo laikas per dieną – 8 valandos (1 t., b. l. 71), vadinasi, vidutinis atsakovo atlyginimas per mėnesį, laikant, kad per mėnesį atsakovas dirba 21 dieną, yra apie 24 780 Norvegijos kronų (147,50x8x21) arba ~ 10 903,20 Lt (24 780x0,44618 Lt (oficialus Norvegijos kronos kursas 2011-09-21 d.). Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas negali dirbti pilną darbo dieną ar savaitę. Iš 2011-01-11 pažymos apie T. S. atlyginimą matyti, kad vidutinis atsakovo atlyginimas 2010 m. spalio – gruodžio mėnesiais buvo nuo 24 029 iki 14 627 kronų arba vidutiniškai 8843,90 Lt per mėnesį (1 t., b. l. 172). Iš byloje pateiktos nuomos sutarties matyti, kad būsto nuomos kaina yra 2640 Lt (6000 x (~0,44 Norvegijos kronų, 1 t., b. l. 65-70). Iš pateiktos nuomos sutarties neaišku, kiek asmenų nuomojamame name gyvena, bet atsakovas nurodo, kad gyvena su žmona. Įrodymų apie tai, ar atsakovo žmona dirba, jei nedirba - kokias gauna (negauna) pajamas, pašalpas ar paramą, taip pat nepateikta. Tuo tarpu pagal bylos duomenis ieškovės pajamos yra apie 1120 Lt socialinė pašalpa ir stipendija, ji studijuoja, gyvena savo motinos bute ir jokio turto neturi. Tai, kad ieškovė mokosi ir siekia įgyti specialybę, nesudaro pagrindo mažinti išlaikymo dydį iš atsakovo, nes specialybės įgijimas suteiks ieškovei galimybę ateityje gauti geriau apmokamą darbą ir užtikrinti geresnį savęs ir vaiko išlaikymą, kas ateityje gali įtakoti ir atsakovo vaiko išlaikymo dalies dydį. Nors ieškovė gyvena savo motinos bute, tačiau tai nereiškia, kad vaikui netenka dalis išlaidų, susijusių su komunalinėmis paslaugomis, kuriomis naudojasi ir vaikas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės motina yra 40 % darbingumo lygio (1 t., b. l. 158-159). Tokie faktiniai duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra žymiai blogesnė nei atsakovo. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad ieškovei yra suteikta 100 procentų garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (2 t., b. l. 26). Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad nepilnametė dukra Aleksandra buvo dispanserizuota UAB Kniaudiškių šeimos klinikoje, jai diagnozuota raumenų distonija, virškinimo trakto disfunkcija, ferodeficitinė anemija, mergaitė yra gulėjusi ligoninėje su ūmiu pielonefritu, ūmia alergine dilgėline, jai įtariamas atopinis dermatitas, siunčiama alergologo konsultacijai (1 t., b. l. 175, 2 t., 24, 34, 35), kas patvirtina, kad vaikui tam tikrais etapais reikalinga didesnė priežiūra, sveikesnė mityba, įvairūs medicininiai preparatai, kurie nėra visi kompensuojami valstybės.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė proporcingumo principą, visų jo vaikų interesų pusiausvyrą, nepagrįstai ieškovę nušalino nuo dukros išlaikymo, visą išlaikymo naštą perkeldamas jam vienam. Pažymėtina, jog tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Tai, kad atsakovas, be dukters Aleksandros, turi dar du nepilnamečius vaikus, yra jo apsisprendimas, ir tai neatleidžia jo nuo pareigos pasirūpinti tinkamu visų vaikų išlaikymu. Atsakovas nurodo, kad kitais savo vaikais turi rūpintis vienas, nes jų motinos neturi pajamų, tačiau ginčija ieškovės, kuri taip pat gyvena iš socialinių išmokų, reikalavimą priteisti iš jo didesnę išlaikymo dalį. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei kitų atsakovo vaiko motinų. Mažesnis išlaikymo dydis teikiamas vieniems vaikams pats savaime nėra pagrindas teikti mažesnį išlaikymą ir kitiems vaikams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pateiktų įrodymų pagrindu tinkamai nustatė apelianto turtinę padėtį, ieškovės turtinę padėtį, dukros poreikius. Teismas sprendime nurodė, kad išvadas daro vadovaudamasis įrodymų visuma ir išdėstė svarbiausius byloje įrodymus. Tai, kad ne visi įrodymai įvertinti atsakovo naudai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jie įvertinti nesilaikant įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į teismų praktiką ir pateiktų įrodymų visumą, atsakovo argumentus apie dalies išlaidų nereikalingumą ir nebūtinumą, yra pagrindas spręsti, kad dukros Aleksandros išlaikymui per mėnesį reikalinga ne mažesnė kaip 800 Lt suma (MMA), kurios didesnė dalis, atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes, šiuo laikotarpiu skirtina atsakovui. Todėl iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį mažinti faktinio ir teisinio pagrindo nėra. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str.1d.1p).
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, į valstybės biudžetą iš atsakovo priteisiama išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, ir valstybės turėtos išlaidos ieškovei Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-09-20 sprendimu Nr.(1.2)-SP1-01692 Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, suteikus antrinę teisinę pagalbą -440 Lt (2 t., b. l. 20, 26, 33, CPK 96 str., 98 str., 99 str. 2 d.).).
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 440 (keturis šimtus keturiasdešimt) Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, “Svedbank”, AB, įmokos kodas 5660) ir 8 (aštuonis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, AB “Svedbank”, AB, įmokos kodas 5660).