Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Tomo Šeškausko, spręsdama nuteistojo G. L. gynėjo advokato Arūno Kontrimavičiaus kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą klausimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą prieš G. L. nutraukti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Žemesnės instancijos teismų sprendimai, pasak kasatoriaus, yra neteisėti ir nepagrįsti, nes padaryti esminiai BPK 20 straipsnio, BPK 331 straipsnio 1 dalies, BPK 332 straipsnio 5 dalies pažeidimai, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 281 straipsnio 5 dalis), teismų sprendimuose išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo vadovautasi nešališkumo, objektyvumo, teisingumo, nekaltumo prezumpcijos ir rungimosi principais, nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiškose bylose. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs šioje byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą, nesivadovavo BPK 273 straipsnio 1 dalie reikalavimais. G. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nebuvo aiškios ir kėlė pagrįstas abejones dėl jo kaltės. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyti įvykio liudytojai, todėl teismas vadovavosi paties G. L. parodymais, įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros protokolu ir kitais įrodymais. Vertinant eismo įvykio metu atsiradusias pasekmes, reikia įvertinti ne tik kelių eismo taisyklių reikalavimus, nustatančius vairuotojo pareigas, bet ir pėsčiojo teises bei pareigas. Šiuo atveju pėsčioji nesielgė pagal KET reikalavimus. Ji buvo nužengusi nuo šaligatvio ir ką tik įžengusi į aikštelę priešais atbulai važiuojantį automobilį, taip keldama sau pavojų, o tai ir buvo pagrindine autoįvykio priežastimi. Ikiteisminio tyrimo metu nepašalintos abejonės dėl nukentėjusiosios galimai neteisėtų neatsargių veiksmų einant nuo šaligatvio priešais atvažiuojantį automobilį. Vertinant nuteistojo G. L. veiksmus, negalima reikalauti, kad jis privalėjo numatyti, jog nukentėjusioji staiga įžengs į automobilių stovėjimo aikštelę, taip sudarydama nuteistojo vairuojamam automobiliui kliūtį. Tokie nukentėjusiosios veiksmai sukūrė vairuotojui netikėtą, pavojingą situaciją ir buvo esminė pavojingos veikos sukeltų padarinių kilimo sąlyga. Kasatorius pažymi, kad nuteistojo G. L. kaltės turinio atskleidimas neatitinka teismų praktikos. Teismai netinkamai įvertino ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, susijusias tiek su nuteistojo asmenybe, tiek su nusikalstamos veikos pavojingumu. Skiriant bausmę G. L. teismas netinkamai įvertino jo elgesį autoįvykio metu ir nevertino nukentėjusiosios elgesio bei jo įtakos pasekmėms. Paskirta bausmė, pasak kasatoriaus, neatitinka protingumo ir proporcingumo reikalavimų. Jeigu laikyti, kad G. L. inkriminuota nusikalstama veika įrodyta, tuomet yra teisinis pagrindas atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnio nuostatas.