- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-02-23
- Bylos Nr.
- 1A-293-209-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Lemežis (pirm.), Laureta Ulbienė, Jūratė Damanskienė
- Nuteistasis
- V. V.
- Advokatai
- Jonas Pliugžma
- Kategorijos
Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėjas Vladimir Berezovskij Baudžiamoji byla Nr. 1A-293/2011 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.14.1.1.; (S)
2011 m. vasario 23 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. (V. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams,
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d. pagrindu nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-07-20 nuosprendžiu paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, į bausmės atlikimo laiką įskaitant laikinojo sulaikymo laiką nuo 2010-03-29, 16.33 val. iki 2010-03-31, 12.50 val. ir bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-07-20 nuosprendį, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2010-12-14.
Iš V. V. priteista 1040 Lt J. M. padarytai turtinei žalai atlyginti.
Iš V. V. konfiskuotas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos rezultatas - iš nusikalstamos veikos gauti pinigai, išieškant iš jo 110 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, o būtent, 2010-03-10 apie 17 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), iš neužrakinto automobilio Toyota „Yaris“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą, J. M. 770 litų vertės turtą, t.y. 100 litų vertės rankinę su joje buvusiais: 450 litų vertės akiniais, 70 litų vertės pinigine, 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefonu „Nokia“, 60 litų vertės kosmetine su kosmetikos priemonėmis, 90 litų grynais pinigais, SEB banko bei NORD banko mokėjimo kortelėmis, J. M. vardu išduotais vairuotojo pažymėjimu, automobilio techniniu pasu, draudimo polisu ir muitinės departamento pažymėjimu, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo švelninti bausmę ir nurodo, kad byloje nustatyta lengvinanti aplinkybė, jis visiškai prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir gailisi dėl padarytų savo veiksmų, kurių prisiekia niekada nebedaryti gyvenime. Jis pamatė, kad įkalinimo įstaigoje jam ne vieta, pažada daugiau nebekartoti senų klaidų ir žiūrėti į gyvenimą kitaip.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. V. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V.V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. V. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, V. V. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Nuteistasis V. V. padarė vieną nesunkų (BK 178 str. 1 d., 11 str. 3 d.) nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). V. V. iki nusikalstamos veikos padarymo teistas 2 kartus už vagystes (b.l. 36-37, 43-46, 48-50), po nusikalstamos veikos padarymo 1 kartą (b.l. 85, 96-105) pagal BK 180 str., 22 str. 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., nusikalstamos veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka (b.l. 86), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 52), nors yra kreipęsis konsultacijos dėl narkotinių medžiagų vartojimo.
Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis V. V. nusikaltimą padarė bausmės (laisvės apribojimo) atlikimo metu, t.y. neišnykus teistumui, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.) ir jam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nuteistajam V. V. teismas jau yra skyręs su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes - laisvės apribojimą (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. sausio 15 d. nuosprendžiu (b.l. 36-37, 43-46) jam taikytas laisvės apribojimas vieneriems metams, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. nuosprendžiu (b.l. 36-37, 48-50) jam taikytas laisvės apribojimas vieneriems metams), tačiau ir po to nuteistasis išvadų nepadarė, nenorėjo paklusti įstatymų reikalavimams, jau po nusikalstamos veikos padarymo, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, ženkliai mažesnę nei BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytas tos bausmės rūšies vidurkis. Tokia bausmė nelaikytina savo rūšimi ar dydžiu aiškiai per griežta.
Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, tame tarpe ar asmuo savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai lemia ar bus pasiekti tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d.. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. V. netaikė BK 75 str. ir neatidėjo jam paskirtosios bausmės vykdymo. Vienas bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., yra paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, ankstesniais nuosprendžiais apeliantui taikyta laisvės apribojimo bausmė neužtikrino bausmės tikslų, jis ne kartą teistas, po nusikalstamų veikų padarymo ir toliau, būdamas teistas, darė nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad V. V. pagrįstai netaikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir jam paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė.
Pirmosios instancijos teismas V. V. paskirtas bausmes BK 63 str. 4 d., 9 d. pagrindu subendrino tinkamai, prie Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-07-20 nuosprendžiu paskirtos subendrintos 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik 9 skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės mėnesius, subendrinta bausmė paskirta tokia, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį. Tokio bausmių bendrinimo, nelaikytino aiškiai per griežtu, švelninti nėra teisinio pagrindo.
Tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė BK 72 str. nuostatas, o tokiu atveju prašant švelninti paskirtą bausmę, nuosprendis šioje dalyje keistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-632/2004 m.). Pavogtas ar kitokiu nusikalstamu būdu užvaldytas svetimas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70/2005) netampa kaltininko nuosavybe ir turi būti gražinamas savininkui. Jei vagystės, plėšimo ar kito panašaus nusikaltimo padarymo metu užvaldytas turtas paslepiamas, suvartojamas, parduodamas ar dėl kokių nors priežasčių dingsta, kaltininkas turi atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Patenkinus nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl pagrobto turto, BK 72 straipsnio nuostatos neturėtų būti taikomos tuo atveju, jeigu kaltininkas, pardavęs ar kitaip panaudojęs pagrobtą turtą, negavo didesnės materialinės naudos, nei patenkinta civilinio ieškinio suma. Byloje nustatyta, kad nuteistasis pardavęs nukentėjusiojo A. G. mobilaus ryšio telefoną, gavo 20 litų. Ši suma yra mažesnė nei nukentėjusiajai priteista suma už mobilaus ryšio telefoną (120 Lt (b.l. 10,11)), 90 Lt vertė ir atitinka 90 Lt vertę, todėl 110 vertės V. V. turtas konfiskuotas nepagrįstai, netinkamai pritaikius BK 72 straipsnį, ir nuosprendžio dalis, kuria konfiskuotas V. V. 110 Lt vertės turtas naikintina.
Apeliacinio skundo argumentai taip pat neduoda pagrindo daugiau švelninti bausmės. Į tai, kad nuteistasis V. V. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, jau kartą atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, kadangi šią aplinkybę įvertino kaip atsakomybę lengvinančią ir į ją atsižvelgė skirdamas bausmę. Apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis prisiekia niekada nebedaryti gyvenime analogiškų veikų vertintinas teigiamai, tačiau, atsižvelgus į išdėstytą, teismas, šiuo metu, neturi pakankamo pagrindo šiuo argumentu tikėti, kadangi asmens elgesys praeityje parodo padidintą tikimybę analogiško jo elgesio ateityje. Aplinkybė, kad apeliantas pamatė, kad įkalinimo įstaigoje jam ne vieta, pažada daugiau nebekartoti senų klaidų ir žiūrėti į gyvenimą kitaip, vertintina teigiamai, tačiau, įvertinus aplinkybių visumą, nėra pakankamas teisinis pagrindas jam paskirtos bausmės švelninimui.
Esant tokioms aplinkybėms, švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d.
nusprendė:
pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria konfiskuotas V. V. 110 Lt. vertės turtas. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.