- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-27
- Bylos Nr.
- N-575-379-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01390-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarties V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
n u s tatė:
I.
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2010 m. rugsėjo 25 d. nutarimu V. S. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 80 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda V. S. skirta už tai, jog šis 2010 m. rugsėjo 25 d., apie 17.39 val., važiavo troleibusu maršrutu Nr.5 be bilieto, taip pažeisdamas Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių 33.1 punkto reikalavimus.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs V. S. skundą, 2011 m. sausio 31 d. nutartimi jį atmetė. Teismas nurodė, jog ATPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybę užtraukia keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-967 patvirtintų Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių (toliau – Taisyklės) 15 punkte įtvirtinta, kad bilietai yra vienkartiniai ir terminuoti, popieriniai arba įrašyti (užkoduoti) į kortelę su mikroprocesoriumi, terminuotas bilietas suteikia teisę važiuoti autobusais ir troleibusais biliete nurodytomis sąlygomis (16 p.), keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto, jei kontrolės metu jis nepateikia kontrolieriui tinkamai pažymėto vienkartinio bilieto arba galiojančio terminuoto bilieto, galiojančio vardinio terminuoto arba pažymėto vienkartinio bilieto su nuolaida ir galiojančio dokumento, patvirtinančio asmens teisę į transporto lengvatą (33.1 p.). Teismas pažymėjo, jog bylos duomenys patvirtina, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriai, 2010 m. rugsėjo 25 d., šeštadienį (t. y. nedarbo dieną), apie 17.39 val. patikrinę keleivio V. S. įrašytą (užkoduotą) į kortelę su mikroprocesoriumi terminuotą bilietą, nustatė, kad pateiktas kontrolei bilietas galioja darbo dienomis laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d., todėl buvo pagrįstai pripažinta, kad V. S. pažeidė Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog pažeidimas buvo teisingai kvalifikuotas, paskirtas sankcijoje numatytas baudos vidurkis – t. y. 80 litų bauda, o nutarime įrašyta kita suma (75 Lt) aiškiai nurodo elektroninio bilieto kainą, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad nutarime nurodytos skirtingos baudos sumos, nepagrįsti. Teismas pabrėžė, jog skundas iš esmės grindžiamas procesiniais pažeidimais, t. y. esą administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta netinkamai, nutarimas nemotyvuotas, taip pat buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, numatytos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje, tačiau V. S. pažeidimo padarymo aplinkybių iš esmės neginčijo. Teismas nurodė, jog SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudojama speciali patikros priemonė elektroniniams bilietams tikrinti atitinka nustatytus techninius standartus ir aprobuota naudojimui, todėl neturi objektyvaus pagrindo abejoti šios patikros priemonės rodmenų tikslumu, apklausti liudytojai, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriai A. N. ir M. K., parodė, kad vykusios kontrolės metu jie turėjo prisisegę prie viršutinių rūbų pažymėjimus su savo nuotraukomis bei nurodytomis pareigomis, V. S. atsisakė pateikti duomenis apie save, todėl, vadovaujantis ATPK 263 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šis buvo teisėtai ir pagrįstai pristatytas į policiją asmens duomenims nustatyti. Teismas konstatavo, jog nurodyti galimai SĮ „Susisiekimo paslaugos“ padaryti procesiniai pažeidimai neturėjo esminių pasekmių administracinio teisės pažeidimo bylos baigčiai, nes V. S. įgyvendino visas ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatytas teises nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą teisme.
II.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, V. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde dėsto tas pačias, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas, aplinkybes, papildomai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pateisino neteisėtus atsakovo veiksmus ir priėmė neteisėtą sprendimą, kuris tendencingas ir vienpusis.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog V. S. kaltė, padarius ATPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda individualizuota tinkamai.
V. S. jam inkriminuotą pažeidimą neigia dėstydamas tuos pačius argumentus, į kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai, motyvuotai ir teisingai atsakė. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo poziciją palaiko ir jos nebekartoja. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog V. S. siekia nuginčyti pažeidimą, kurį iš esmės pats pripažino, t. y. teismo posėdyje pripažino, kad važiavo su bilietu savaitgalį, nors jis galiojo tik darbo dienomis (b. l. 35), todėl šiuo atveju bet kokios pastarojo keliamos abejonės dėl kontrolierių naudoto prietaiso, kurio pagalba tikrinami elektroninių bilietų duomenys, buvo teisiškai nereikšmingos.
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, dėsto abstrakčius teiginius apie teismo šališkumą, neobjektyvumą ir pan., tačiau tokie teiginiai visiškai neparemti bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, apklausė liudytojais betarpiškai pažeidimą mačiusius (M. K.) ir jį fiksavusius (A. N.) kontrolierius, kurių parodymais paneigta apelianto teikta įvykio versija. Pabrėžtina, jog pagrįstų įrodymais aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jais pagrįstai remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia iš esmės fiksuota Institucijos nutarime.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.