Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2024-02-05 · Byla Nr. M1-126-1198/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-05
Bylos Nr.
M1-126-1198/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27573-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Žaneta Ladygaitė
Nukentėjusysis
N. L., E. G.
Advokatai
Valentinas Giriūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-126-1198/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27573-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.1.14; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.10.11 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 5 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Žaneta Ladygaitė,sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei, Kristinai Vaičiūnienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui,gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui,nukentėjusiesiems N. L., E. G.,teismo psichiatrijos ekspertui Mantui Juodakiui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, išsituokusiam, pradinio išsilavinimo, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistam, už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. M. 2022 m. liepos 24 d., apie 00 val. 26 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas neblaivus (nustatytas 1,18 promilės girtumas), vieną kartą kumščiu sudavė E. G. į veido sritį, tokiu būdu padarydamas jam apatinio žandikaulio abipusį lūžį 44 danties srityje bei 38 danties/kampo projekcijoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, R. M. 2023 m. balandžio 1 d., apie 19 val. 16 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu, pastūmė savo motiną N. L., dėl ko jai pargriuvus ant žemės buvo padarytas kairiojo riešo sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas, po ko jis, paėmęs plytą, užsimojo ją mesti į nukentėjusiąją N. L., sakydamas „užmušiu“, paskui, padėjęs plytą, nuėjo į namo verandą ir atsinešė kirvį, kuriuo mosavo ir vijosi savo motiną, sakydamas „užmušiu“, tokiu būdu sukėlė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai N. L. manyti, kad jo grasinimas gali būti įvykdytas ir ji gali būti nužudyta.

3. Nukentėjusysis E. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną dirbo. Po darbo grįžo namo. Kieme buvo susirinkę draugai, kurių pavardžių neatsimena. Sėdėjo prie stalo, vartojo alkoholį. Neatsimena, kas vyko toliau.

4. Teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena (duomenys neskelbtini). R. M. yra jo kaimynės sūnus, kuris šiuo metu gyvena pas kaimynę. Jis ir kaimynė gyvena tame pačiame name, tik skirtinguose jo galuose, naudojasi tuo pačiu kiemu. 2022 m. liepos 24 d., apie 18-19 val., grįžo iš darbo. Pas jį į namus atvažiavo jo draugas M. G. su žmona A. G.. Jiems atvykus, jie visi šventė R. M. gimtadienį. Jie sėdėjo kieme. Buvo jis (nukentėjusysis), A. G., jos vyras, R. M. draugas „R.“, kurio vardo ir pavardės nežino, R. M., jo motina. Vėliau atėjo ir R. M. motinos sugyventinis. Visi gėrė degtinę ir brendį. Kol visi sėdėjo ir gėrė, nebuvo jokių konfliktų. Patys pirmi iš gimtadienio išvažiavo A. G. su vyru, o jis išėjo į namus. Praėjo gal 15 min., pas jį atėjo R. M. ir pakvietė dar pašvęsti. Prie stalo kieme sėdėjo tik jie trys, t. y. jis, R. M. ir „R.“. Viskas buvo gerai, bet matyt kažkas jiems nepatiko. Atsimena, kad sėdėjo prie stalo, tada – stovėjo, o „R.“ jam vieną kartą kažkurios rankos kumščiu sudavė į dešinę veido pusę. Iškart po to R. M. sudavė kažkurios rankos kumščiu į kairę veido pusę. Po šių dviejų smūgių jis nukrito. Jis atsikėlė, paėjo atgal prie stalo, atsisėdo ant fotelio ir paskambino M. G., pakalbėjo telefonu su atsiliepusia A. G.. Jai pasakė, kas nutiko, paprašė iškviesti pagalbą. Pats nekvietė pagalbos, nes nežinojo, kokiu numeriu reikia skambinti. R. M. ir jo draugo konfliktui neprovokavo, rankose neturėjo nieko, tikrai neturėjo peilio (t. 1, b. l. 55-58). Tą vakarą, kai buvo sužalotas, jį mušė tik vienas asmuo, t. y. jo kaimynas. Jis jam vieną kartą sudavė į žandikaulį. Dėl ko jis jį sumušė, neatsimena. Jis savo ankstesnėje apklausoje ir akistatoje sakė, kad jį mušė du žmonės, nes susipainiojo, kadangi įvykio metu buvo neblaivus ir nelabai prisimena, kas ten įvyko. Jo niekas nespaudė ir negąsdino, kad šiandien pasakytų, jog jį mušė tik kaimynas. Jį tikrai mušė tik jis. Su kaimynui jau susitaikė (t. 1, b. l. 61-63).

5. Pagarsinus šiuos parodymus, E. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jį mušė vienas žmogus, t. y. R. M.. Negali įvardinti aplinkybių, dėl ko gavo smūgį į žandikaulį. Įvykio šiandien neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu atsiminė visas įvykio aplinkybes. Įvykio metu tikrai neturėjo peilio.

6. Nukentėjusioji N. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka byloje duoti parodymus. Ruošėsi sūnaus gimtadieniui. Jai reikėjo prižiūrėti anūkus. Sūnus kepė šašlykus. E. G. labai nepatiko, kad stalas buvo suruoštas jo kiemo pusėje. Visi pavalgė, ji nuėjo guldyti vaikų. Žinodama sūnaus būklę, jo nepaliko nei minutei vieno. Sūnus birželį grįžo iš užsienio vien dėl to, kad jo būklė pablogėjo, jam jau buvo reikalingas gydymas. Sūnus nuo jaunystės yra gydomas. Tuo laikotarpiu jis jautriai sureagavo, nes bankas jam nepervedė pinigų. Turėjo prižiūrėti sūnų, nes žinojo, kad išgėręs jis būna neprognozuojamas. Kol ji guldė vaikus, nukentėjusysis E. G. pasikvietė savo draugus. Gimtadienio metu jis be perstojo gėrė. Vienu metu E. G. su M. G. nuėjo į kambarį ir atsinešė peilį. Kam jis atsinešė tą peilį, nežino. Baigiantis šventei, E. G. nuėjo į vidų, o M. G. užsipuolė jos sūnaus draugą. Paties įvykio ji nematė. E. G. vaikščiojo su peiliu, kuris buvo apie 30 cm ilgio. Peilį jis atsinešė iš namų. Jis vaikščiojo su tuo peiliu, negrasino juo niekam. Tai sukėlė jos sūnaus agresiją. Girdėjo sūnaus žodžius „kodėl tu vaikštai su peiliu?“. Sūnus tą vakarą buvo išgėręs. Po to E. G. išsikvietė greitąja pagalbą. Jis kažkodėl laukė, kol ji suneš į namus visus daiktus, o tada įvyko ta tragedija. Jos sūnus pripažino, kad sudavė E. G.. Jie gimtadienį šventė lauke, bendrame kieme. Buvo tamsu, matomumas – blogas. Kiemo pusėje, kur yra šviesa, matė, kaip nukentėjusysis atėjo prie namo durų būdamas kruvinas. Ar jis turėjo ką nors rankose – nematė. Po to rado peilį, bet jos klaida buvo šio peilio neperduoti policijai. Duodama parodymus dėl 2023 m. balandžio 1 d. įvykių, nukentėjusioji nurodė, kad kai sūnus ją pastūmė, jis joje matė kitą žmogų. Tą dieną ji tvarkėsi, plovė indus ir jis paprašė pakrovėjo. Kad jis neišneštų jo iš namų, pakrovėjo jam nedavė. Tą dieną nebuvo paruošta vakarienė ir tai jam sukėlė agresiją. Sūnus joje matė kitą žmogų ir tada ją pastūmė. Ji buvo nukritusi, gulėjo be sąmonės, susižalojo. Taip pat sūnus pasiėmė plytą, ja užsimojo, norėjo ją mesti ir sakė, kad užmuš. Jis su kirviu vijosi ją ir S. U. į gatvę. Kirvį jis pasiėmė iš namų. Juos besivydamas, jis sakė, kad užmuš. Pravažiuojanti mašina iškvietė policija ir sulaikė sūnų. Būdama motina, atleido sūnui. Dabar sūnus išleistas gydytis ambulatoriškai. Jis rytais išveda pasivaikščioti šuniuką, atneša malkų. Prašo pripažinti lengvinančias aplinkybes ir taikyti jam ambulatorinį gydymą. Dabar sūnus nevartoja alkoholio, jis geria vaistus. Jam grįžus iš užsienio, buvo ligos paūmėjimas, nes jis kelis mėnesius nebuvo gavęs išmokų taip pat sūnui blogą įtaką daro draugas. Sūnui agresiją sukelia tik atvejai, kai jam kas nors grasina. Nėra reikalo sūnui taikyti stacionarinį gydymą, jis tris mėnesius gulėjo ligoninėje. Įvykio vietoje paimtas kirvis jai yra reikalingas kapoti malkoms, prašo jį grąžinti.

7. Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad E. G. pakvietė jos vyrą ateiti į kiemą, nes buvo jo kaimyno gimtadienis. Jame ilgai nebuvo, su vyru grįžo namo. Po kiek laiko į vyro telefoną paskambino E. G. ir sunkiai kalbėjo. Paklausus, kas nutiko, jis pasakė, kad jį sumušė kaimynas. Tada ji iškvietė greitąją pagalbą, nors nukentėjusysis sakė, kad jam nereikia pagalbos. Jiems bebūnant gimtadienyje, E. G. pirmas nuėjo į namus. Skambučio metu jis sunkiai kalbėjo, sakė, kad labai skauda žandikaulį. Jis nesakė, dėl ko jį užsipuolė R. M.. Negali pasakyti, ar pasisėdėjimo metu kas nors turėjo peilį ilga geležte.

8. Liudytojas S. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo R. M. gimtadienis. Viskas vyko vakare. Pamatė, kad lyg kažkas kažką primušė. Girdėjo, kaip R. M. kalbėjosi su E. G., buvo minimas peilis. Pats to nematė. Jam tai sakė N. L. su R. M.. Kai atvyko pareigūnai, tik tada sužinojo apie peilį. Nematė paties įvykio. Nežino, nuo ko viskas prasidėjo. Jis sėdėjo lauke ir nieko nematė, buvo jau tamsoka. Duodamas parodymus dėl 2023 m. balandžio 1 d. įvykių, liudytojas nurodė, kad jei ne jis, nežino, kaip viskas būtų pasibaigę. Vakare jam paskambino N. L. ir paprašė ateiti, ji verkė. Atėjęs pamatė, kad R. M. yra kaip žvėris. N. L. verkė, buvo susigūžusi, sakė, kad jis rėkia, draskosi. Bandė ją išsivesti. R. M. kažkas pasirodė ir pasivaideno, sakė mesti peilius ir šakutes. Jis stūmė motiną, kuri nugriuvo ant plytų. R. M. norėjai jai duoti su plyta. R. M. kažką rėkė, sakė, kad jie jam nėra žmonės. Jis norėjo suduoti plyta į nugarą. Greitai jį sustabdė. Paskui jis pasiėmė kirvį. R. M. motina buvo šoko būsenoje. Su ja greitai išbėgo į gatvę. Jis vijos juos laikydamas kirvį, buvo gal už 15-20 m. jie labai išsigando, bijojo kad jis juos užmuš. Pro šalį gatve važiavo jaunimas, sustojo, paklausė, kas nutiko. Jiems pasakė, kad vejasi maniakas. Jie iškvietė pareigūnus. R. M. pats jokių pretenzijų neturi, buvo kaip buvo.

9. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Prie įėjimo į namą, iš kiemo pusės, stovi fotelis. Priešai fotelį ant žemės matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 38-45).

10. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. G. nustatyta apatinio žandikaulio abipusis lūžis 44 danties srityje bei 38 danties/kampo projekcijoje galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu, buku daiktu ar paviršiumi. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos, galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu būdu ir laiku. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje (t. 1, b. l. 80-81).

11. Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad moteris pranešė apie triukšmą (duomenys neskelbtini). Taip pat ji informavo, kad, kaip įtaria, jog žmogui sulaužė žandikaulį (t. 1, b. l. 136-138).

12. Iš policijos pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įraše Nr. 2022_0724_004226_019 matomas namo kiemas, girdima, kaip policijos pareigūnai bendrauja su kieme esančiais asmenimis. Girdima, kaip į policijos pareigūno užduodamus klausimus atsako vyresnio amžiaus moteris ir parodo, kad asmens, kurio žandikaulis sulaužytas, draugelis šoko su peiliu. Toliau girdimi R. M. žodžiai „Tas, kur su peiliu šoko, pabėgo jau namo, išėjo. Draugas pažįstamas, į svečius buvo užėjęs, manęs tipo nepasveikint ir gavosi čia kažkaip su peiliu, aš vieną pomt, jis nugriuvo. Nu ką aš žinau, su peiliu šokinėjo. Jisai paėmė tą peilį, iš kur man žinot, iš jo gal paėmė. Iš kur man žinot, ką jis darys, bet jo draugas tai nesakė, kad gerai, o kodėl jo draugas puolė?“. Moteris sako „O kodėl jo draugas smaugė“. R. M. sako „Sėdėjo kieme. Aš netyčia. Gimtadienis 40. Linksmai baliavojom, vieną smūgį daviau. Nepaskaičiavau. O kam tą peilį turėjo. Kam smaugt draugą mano“. Toliau matoma, kaip R. M. alkotesteriu nustatomas 1,18 promilės girtumas. Vaizdo įraše Nr. 2022_0724_004727_020 matyti, kaip su policijos pareigūnai bendrauja R. M. ir vyresnio amžiaus moteris, kuri nurodo, kad paties įvykio ji nematė, matė tik kaip jo draugelis puolė su peiliu prieš jų draugą. R. M. „Paskui pas jį atsidūrė tas peilis, aš galvojau, kad ir jisai puls. Aš iš kumščio ir jisai nugriuvo ir pasibaigė“. Toliau matoma, kad ieškoma peilio, bet peilis nerandamas. Toliau girdimi moters žodžiai „Nebuvo jokių muštynių. Mes ramiai šventėm gimtadienį, jeigu ne tas jo draugelis M., gyvena su čigonais. Nes jisai puolė. Aš nemačiau nieko iš tikrųjų. Ž. nepuolė tas draugelis, nes jie draugai. Puolė mūsų draugus. Gavosi toks incidentas ir sūnus galbūt neapskaičiavo smūgių. Jis pamatė“. Vaizdo įraše Nr. 2022_0724_005227_021 mato, kaip vyresnio amžiaus moteris sako „jisai negali pernešt tų peilių, šoka su peiliais, tai aš nežinau“ (t. 1, b. l. 142-144).

13. Iš asmens blaivumo nustatymo duomenų matyti, kad 2022 m. liepos 24 d., 00 val. 48 min., R. M. nustatytas 1,18 prom. girtumas (t. 1, b. l. 48).

14. Iš 2023 m. balandžio 1 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad N. L. parodė, jog 2023 m. balandžio 1 d., 19 val. 16 min., namuose ir namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), sūnus R. M. peiliu sužalojo jai ranką, vėliau, užsimojęs plyta, grasino į ją mesti, pastūmė ją, dėl ko ji nugriuvo ir susimušė ranką. Po to jis, paėmęs kirvį, mojuodamas juo vijosi ją ir grasino nužudyti (t. 2, b. l. 6-12).

15. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įvažiavimo į kiemą vėžės nubertos smulkintomis plytomis. Kairėje pusėje, šalia įvažiavimo į kiemą, matomos dvi baltų plytų krūvos. Ant kelio guli balta plyta, kuri paimta. Namo viduje, verandoje, matyti įvairūs daiktai, o verandos kampe – kirvis, kuris paimamas (t. 2, b. l. 14-26).

16. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio Gerardo Razumo tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. balandžio 1 d., 19 val. 18 min., gautas pranešimas, kad Ukmergėje, Laukų g. vyras su kirviu gaudo žmogų. Atvykus paaiškėjo, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Buvo išsiaiškinta, kad R. M. smurtavo prieš savo mamą N. L., t. y. sužalojo ranką, pastūmė, dėl ko mama pargriuvo ant žemės, po to metė plytą ir vijosi, rankoje laikydamas kirvį, grasino, kad užmuš. Viską matė įvykio vietoje buvę liudininkai, t. y. S. U. bei pranešėjas L. M. ir kartu su juo buvęs jo draugas T. Z. N. L. ir jos sūnus konflikto metu buvo blaivūs (t. 2, b. l. 44-48).

17. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad N. L. padarytas kairiojo riešo sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sumušimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu ir būdu bei kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 50-51).

18. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kirvis, kuris paimtas įvykio vietos apžiūros metu. Jo kirvakotis – medinis, ilgis 55 cm, plotis 3,5 cm, 8 cm nuo kirvakočio pradžios apvyniota raudonos spalvos izoliacine juostele; kirvakočio galas 6 cm; kirvakočio priekis – ilgis 6 cm, plotis 2,8 cm; ašmenys – ilgis 15 cm, plotis 1 cm; pleišto šonas – 5,5 cm; pleišto įkarpa – 2 cm; pentis – ilgis 5,5 cm, plotis 3 cm; galva -17,8 cm (t. 2, b. l. 52-57).

19. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta plyta, kuri paimta įvykio vietos apžiūros metu. Ji yra baltos spalvos, jos ilgis 25 cm, plotis 11,5 cm, aukštis 8,5 cm (t. 2, b. l. 58-61).

Motyvuojamoji dalis

20. BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

21. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) IX dalies XXIX skyriuje. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

22. BK 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką; jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

23. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad R. M. 2022 m. liepos 24 d., apie 00 val. 26 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas neblaivus, vieną kartą kumščiu sudavė E. G. į veido sritį, tokiu būdu padarydamas jam apatinio žandikaulio abipusį lūžį 44 danties srityje bei 38 danties/kampo projekcijoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nurodytas aplinkybes patvirtina pirmiau šioje nutartyje aptarti įrodymai – nukentėjusiojo ir liudytojos A. G. parodymai, apžiūros protokoluose išdėstyti duomenys.

24. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, būnant kieme po gimtadienio šventės, kaimynas R. M. jam vieną kartą sudavė į žandikaulį. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino šiuos parodymus, papildomai patikslindamas, kad pirmieji jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad prieš jį smurtavo du asmenys, nėra teisingi. Aptartus nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojos A. G. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, jog grįžus po gimtadienio šventės, paskambino E. G. ir pasakė, kad jį sumušė kaimynas bei kad jam skauda žandikaulį, po ko ji iškvietė greitąją pagalbą, patvirtina ir Bendrojo pagalbos cento pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip A. G. informavo, jog įtaria, kad žmogui sulaužytas žandikaulis. Faktą, kad nukentėjusiajam buvo suduotas vienas smūgis, patvirtina ir specialisto išvada, iš kurios matyti, jog E. G. nustatyta apatinio žandikaulio abipusis lūžis 44 danties srityje bei 38 danties/kampo projekcijoje galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu, buku daiktu ar paviršiumi, vieno trauminio poveikio pasekoje. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog nukentėjusiajam E. G. sudavė vieną smūgį kumščiu, iškart po įvykio policijos pareigūnams nurodė ir pats R. M.. Tai, kad sūnus prisipažino sudavęs smūgį nukentėjusiajam, teisiamojo posėdžio metu nurodė ir R. M. motina N. L.. Ir nors R. M., N. L. ir S. U. kėlė versiją, kad E. G. įvykio metu vaikščiojo turėdamas rankoje peilį, tačiau teismas tokią versiją atmeta kaip prieštaraujančią byloje surinktų įrodymų visumai. Pats nukentėjusysis nurodė, kad įvykio metu neturėjo peilio ir juo niekam negrasino – tai patvirtino ir liudytoja A. G.. Atkreiptinas dėmesys, jog nors teisiamojo posėdžio metu tiek N. L., tiek liudytojas S. U. aiškino, kad nukentėjusysis E. G. turėjo peilį, tačiau abu šie asmenys patys tiesiogiai įvykio nematė, t. y. S. U. nurodė, kad jam apie E. G. neva turėtą peilį pasakojo N. L.. Pastaroji teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu buvo tamsu, matomumas – blogas, todėl ji nematė paties įvykio. Be to, N. L. patvirtino ir tai, kad E. G. niekam negrasino peiliu. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo svarstyti, kad įvykio metu R. M. veikė būtinosios ginties (būtinojo reikalingumo) situacijoje.

25. Visa tai, kas aptarta, leidžia pagrįstai teigti, kad dėl R. M. veiksmų suduodant nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į veido sritį, kilo BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – kaip matyti iš specialisto išvados, nukentėjusiajam buvo padarytas apatinio žandikaulio abipusis lūžis 44 danties srityje bei 38 danties/kampo projekcijoje, kas kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio nukentėjusiojo E. G. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui. Tai reiškia, kad R. M. veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius.

26. Taip pat byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad R. M. 2023 m. balandžio 1 d., apie 19 val. 16 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu, pastūmė savo motiną N. L., dėl ko, jai pargriuvus ant žemės, buvo padarytas kairiojo riešo sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas, po ko jis, paėmęs plytą, užsimojo ją mesti į nukentėjusiąją N. L., sakydamas „užmušiu“, paskui, padėjęs plytą, nuėjo į namo verandą ir atsinešė kirvį, kuriuo mosavo ir vijosi savo motiną, sakydamas „užmušiu“, tokiu būdu sukėlė pakankamą pagrindą N. L. manyti, kad jo grasinimas gali būti įvykdytas ir ji gali būti nužudyta. Nurodytas aplinkybes patvirtina pirmiau šioje nutartyje aptarti įrodymai – nukentėjusiosios, liudytojo S. U. parodymai, protokole-pareiškime nurodytos aplinkybės, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, apžiūros protokoluose išdėstyti duomenys.

27. Nukentėjusioji N. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, kilus žodiniam konfliktui su R. M., pastarasis kieme ją pastūmė, dėl ko ji krito ant žemės ir susimušė ranką, po ko R. M. iš plytų krūvos paėmė vieną plytą ir ja užsimojo, grasindamas užmušti, o paskui, atsinešęs kirvį, vijosi ją ir S. U., grasindamas užmušti. Aptarti nukentėjusiosios parodymai esminėmis aplinkybėmis sutampa su liudytojo S. U. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kad jam paskambino susijaudinusi N. L., pas kurią atvykęs matė, kaip jos sūnus R. M. stūmė ją, dėl ko ji nugriuvo ant plytų, norėjo jai suduoti plyta, tačiau jis (liudytojas) sustabdė R. M., po ko pastarasis pasiėmė kirvį ir, laikydamas jį rankoje, juos vijosi gatve, dėl ko jis ir N. L. labai išsigando, o N. L. buvo šoko būsenoje. Nurodytus asmenų parodymus patvirtina ir N. L. protokole-pareiškime nurodytos aplinkybės, taip pat policijos pareigūno G. Razumo tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija. Svarbu ir tai, jog iš specialistas R. Laurinavičius nurodė, kad N. L. nustatytas kairiojo riešo sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, kuris galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu ir būdu, kas dar kartą patvirtina pirmiau aptartus nukentėjusiosios ir liudytojo S. U. parodymus.

28. Visa tai, kas aptarta, leidžia pagrįstai teigti, kad dėl R. M. veiksmų pastumiant savo motiną N. L. ir jai pargriuvus ant žemės, kilo BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai – kaip matyti iš apžiūros protokolo, nukentėjusiajai buvo padarytas kairiojo riešo sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tai reiškia, kad R. M. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius.

29. Taip pat tai, kas aptarta, leidžia pagrįstai teigti, kad R. M. grasino nužudyti N. L., kadangi po to, kai pavartojo smurtą pastarosios atžvilgiu, jis, paėmęs plytą, užsimojo ją mesti į nukentėjusiąją, paskui, atsinešęs kirvį, juo mosavo ir vijosi savo motiną. Atsižvelgiant į tai, kad atlikdamas šiuos veiksmus R. M. sakė, jog užmuš N. L., taip pat įvertinus minėtų daiktų – plytos ir kirvio – gabaritus, paskirtį bei tai, kad šiais daiktais realiai įmanoma sužaloti žmogų ar netgi jį nužudyti, atsižvelgiant į N. L. ir S. U. parodymus, kad dėl tokių R. M. veiksmų N. L. buvo šoko būsenoje, daroma abejonių nekelianti išvada, jog nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad R. M. grasinimas gali būti įvykdytas ir ji gali būti nužudyta. Tai reiškia, kad R. M. veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius.

30. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. kovo 28 d. – balandžio 27 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1) įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu R. M. konstatuojamas (duomenys neskelbtini); 2) R. M. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; 3) šiuo metu R. M. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), pagal savo psichikos būklę jis šiuo metu suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; 4) dėl R. M. psichikos būklės jis negali būti pilnaverčiu ikiteisminio tyrimo veiksmų dalyviu, jo dalyvavimas teismo procese nerekomenduojamas; 5) R. M. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (t. 3, b. l. 37-41).

31. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. rugsėjo 7 d. – spalio 4 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1) įtariamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu R. M. konstatuojamas (duomenys neskelbtini); 2) pagal savo psichikos būklę R. M. įtariamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu negalėjo suvokti jų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; 3) šiuo metu R. M. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), pagal savo psichikos būklę jis šiuo metu suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; 4) dėl R. M. psichikos būklės jis negali būti pilnaverčiu ikiteisminio tyrimo veiksmų dalyviu; 5) dėl R. M. psichikos būklės jo dalyvavimas teismo procese nerekomenduojamas; 6) R. M. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (t. 3, b. l. 116-120).

32. Teismo psichiatrijos ekspertas M. Juodakys teismo posėdžio metu nurodė, kad R. M. buvo atliktos dvi ekspertizės, įvertinti visi turimi duomenys, padaryti psichologiniai vertinimai. Tiriamajam nustatytas (duomenys neskelbtini). Veikos padarymo metu jis negalėjo suprasti savo veikimų ir jų valdyti. Stebėta psichikos būklė. Atsižvelgiant į smurtinį pobūdį, rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Pasikeitimų nėra. Pats sutrikimas nėra pagydomas. Medicinos priemonėmis yra siekiama būklės pagerėjimo, kad asmuo nekeltų rizikos aplinkiniams. Reikia suvaldyti psichikos sutrikimą, kiek įmanoma pagydyti. Reikėtų į tai koncentruotis. Alkoholio vartojimas tą situaciją pasunkina, silpnina impulsų kontrolę. Tai prisidėjo ir prie veikos pavojingumo. Lemiamas veiksnys yra liga, o alkoholio vartojimas – kaip antrinė priežastis. Atsižvelgiant į duomenų visumą, būtų reikalingas stacionarinis stebėjimas. Asmeniui konstatuoti ryškūs mąstymo sutrikimai. Asmens kritika nepakankama. Duomenų, kad būtų taikytas gydymas, nėra. Tai yra smurtinio pobūdžio nevienkartinės veikos. Priverčiamos medicinos priemonės yra reikalingos ir tikslingos.

33. Atsižvelgiant ekspertizės akte pateiktas išvadas bei teisiamojo posėdžio metu duotus teismo psichiatrijos eksperto M. Juodakio paaiškinimus, taip pat į byloje surinktų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad R. M., darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jų pavojingumo bei valdyti savo veiksmų. Taip pat R. M. ir šiuo metu dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tai reiškia, kad veikos padarymo metu jis buvo nepakaltinamas BK 17 straipsnio prasme ir jam turi būti taikomos priverčiamos medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. BK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 3 dalis).

35. Šio teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgiant į ekspertizės akte išdėstytas išvadas bei teismo psichiatrijos eksperto M. Juodakio paaiškinimus, duotus teismo posėdyje, taip pat įvertinus R. M. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą, jo padarytų veikų aplinkybes ir pavojingumą, daroma išvada, kad R. M. dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare, todėl jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

36. Paskyrus priverčiamąsias medicinos priemones, teismas negali nustatyti jų termino, kadangi jos yra taikomos kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Teismas ne rečiau kaip kas šešis mėnesius turi spręsti dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pagrįstumo, tokiu būdu sveikatos priežiūros įstaiga, vykdysianti priverčiamąsias medicinos priemones, privalo ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius teikti teismui, pagal asmens, kurio byla, buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės tolimesnio taikymo pagrįstumą, ar pakeitimą, ar panaikinimą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

37. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kalto asmens priteisti 2 541,11 Eur dydžio žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiojo E. G. gydymo, bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 149-150). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš R. M. kaltais jo veiksmais padarytą 355,13 Eur dydžio žalą už išmokėtą ligos išmoką apdraustajam E. G. (t. 1, b. l. 162-163). Taip pat Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kalto asmens priteisti 46,04 Eur dydžio žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiosios N. L. gydymo, bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 69-70).

38. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Ši nuostata reiškia, kad baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims.

39. Nagrinėjamu atveju R. M. nėra kaltinamasis, nes baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas jis padarė būdamas nepakaltinamas, jo atžvilgiu nepriimamas apkaltinamasis nuosprendis, o pagal BPK 115 straipsnio nuostatas, teismas gali ir privalo išspręsti civilinius ieškinius tik priimdamas kaltininko atžvilgiu nuosprendį. Dėl paminėtų aplinkybių civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti.

40. Pažymėtina, kad atsakomybė už teismo nepripažinto neveiksniu ir savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio pilnamečio fizinio asmens padarytą žalą reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.268 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtina, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Atsižvelgiant į tai, palikus civilinius ieškinius nenagrinėtus, civiliniams ieškovams išaiškinama teisė dėl nepakaltinamo asmens veiksmais padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą CK nustatyta tvarka.

41. Daiktų, turėjusių reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, likimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

42. R. M. paskirta kardomoji priemonė panaikinama nuo šios nutarties paskelbimo dienos.

43. Proceso išlaidų išieškojimo iš R. M. klausimas nesprendžiamas, nes, vadovaujantis BPK 105, 106 straipsniais, šios išlaidos išieškomos tik iš kaltinamojo, priėmus nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401-404 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti, kad R. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas, ir dėl šių veikų taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Įpareigoti R. M. sveikatą prižiūrinčią įstaigą ne rečiau kaip kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo šios nutarties paskelbimo dienos.

Nutarčiai įsiteisėjus, įvykio vietos apžiūros metu paimtą kirvį, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, grąžinti N. L., plytą, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikinti, 2 (du) kompaktinius diskus su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu ir policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje, palikti saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Žaneta Ladygaitė