Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. liepos 28 d. rašto Nr. S2-1708 teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laisvės atėmimo vietų įstaigose

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš to, jog Vilniaus kalėjime jam nebuvo suteiktos reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. gegužės 5 d.) 90 straipsnis, kuriame nurodoma, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės. Be to, laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (BVK 90 straipsnio 6 dalis). Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (BVK 90 straipsnio 7 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, vadovaujasi Europos komiteto prieš kankinimą suformuluotais standartais ir bendruoju principu, kad sveikatos priežiūra kalėjimuose turėtų būti organizuojama taip pat kaip laisvėje. Šį principą Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs taip, kad kalėjimų gydymo įstaigos nebūtinai turi prilygti geriausioms laisvėje esamoms gydymo įstaigoms, bet jose turi būti tinkamai užtikrinama sveikata ir gerovė, suteikiant reikiamą medicinos pagalbą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5065-822/2019).

Dėl sveikatos priežiūros paslaugų (teikimo) kokybės pažymėtina, kad tai nėra administracinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo nagrinėjimo dalykas. Teisinius santykius dėl iš sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kilusios žalos atlyginimo reguliuoja civilinės teisės normos, todėl ginčai dėl žalos, patirtos dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų net ir įkalinimo įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartus administracinėje byloje Nr. A-1162-525/2018). Administraciniuose teismuose nagrinėjami skundai tuo aspektu, ar buvo iš kalinimo įstaigos administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, užtikrinta nuteistajam galimybė pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis pagal nustatytą tvarką.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. V-1914/1R-427 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 2 punktas nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams teikiamos suėmimo vykdymo ir arešto bei laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose, specializuotame Lietuvos kalėjimų tarnybos asmens sveikatos priežiūros padalinyje ir Aprašo nustatyta tvarka kitose teisę teikti reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas turinčiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Aprašo 5 punktas nustato, kad ūmios gyvybei pavojingos ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju pirmąją medicinos pagalbą pacientui suteikia Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojai pagal savo kompetenciją.

Nagrinėjamu atveju, pagal byloje esančius medicininius dokumentus matyti, kad pareiškėjas periodiškai lankosi pas asmens sveikatos priežiūros specialistus, taip pat pas šeimos gydytojus, o šių konsultacijų metu yra įvertinama pareiškėjo sveikatos būklė. Kaip nurodyta Lietuvos kalėjimų tarnybos ginčijame rašte, esant medicininėms indikacijoms, pareiškėjui skiriamas medikamentinis gydymas bei organizuojamos gydytojų specialistų konsultacijos ir diagnostinių tyrimų atlikimas dėl tolimesnės gydymo taktikos. Gydymas skiriamas konkrečiam gydymo kursui ir vaistų suvartojimo kontrolė ir registracija pas gydytoją dėl gydymo tęsimo ar korekcijos yra pačio paciento atsakomybė. Vadovaujantis Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus darbo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-135 „Dėl pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 8-11 punktais, asmeniui, atvykusiam į laisvės atėmimo, pirmojo apsilankymo pas gydytoją metu yra pasirašytinai pateikiama susipažinti informacija apie Lietuvos kalėjimų tarnybos pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus nustatytą paslaugų teikimo tvarką, taip pat yra išaiškinama, jog pacientas pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus gydytojo konsultacijai yra siunčiamas pagal išankstinę registraciją. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas su minėta Lietuvos kalėjimų tarnybos pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus nustatyta paslaugų teikimo tvarka yra supažindintas pasirašytinai, todėl privalo žinoti, jog gydytojo konsultacija pagal išankstinę registraciją suteikiama ne vėliau kaip per 7 kalendorines arba per 5 darbo dienas. Skubi pagalba yra suteikiama būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje (Vilniaus kalėjime), kas atitinka BVK 90 straipsnio 2 įtvirtintą reglamentavimą. Byloje esančios pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijos patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo skiriami vaistai, kurie jam buvo periodiškai paruošiami ir atiduodami. Pažymėtina, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijose neužfiksuota nusiskundimų dėl šių vaistų prieinamumo. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis, esant sveikatos pablogėjimui, turėjo galimybę kreiptis pas budintį pareigūną, kuris organizuoja nuteistojo patekimą pas sveikatos priežiūros specialistą. Minėtas specialistas, objektyviai įvertinęs paciento sveikatos būklę, turi pareigą spręsti dėl šeimos gydytojo konsultacijos tikslingumo ir, esant medicininėms indikacijoms, organizuoti paciento patekimą pas šeimos gydytoją, kuris spręstų sveikatos pablogėjimo klausimus.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog Vilniaus kalėjimo pareigūnai jam paaiškino, jog jam iškvies greitąją medicinos pagalbą, tik tuo atveju jei pareiškėjas nualps. Pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės pateiktais duomenis, todėl, atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis deklaratyviu pareiškėjo skundo teiginiu ir konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl nurodytos aplinkybės. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimas A. ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo pasakyta, jog greitoji medicinos pagalba bus iškviesta tik tuo atveju jei šis nualps, tenka atsakovei (jos atstovui). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Tokio pobūdžio bylose turi būti vertinama įrodymų visuma, taip pat atsižvelgiama į pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibūdinimo konkretumą, aiškumą, teiginių pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017). Teismas sprendžia, jog pareiškėjo nurodytas argumentas yra nekonkretus, nedetalizuotas ir toks pareiškėjo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Įvertinus nustatytas aplinkybes aptarto teisinio reguliavimo kontekste darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, dėl ko pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu, būnant Vilniaus kalėjime, buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, o galimai neigiamos pasekmės galėjo kilti dėl paties pareiškėjo veiksmų. Pažymėtina, kad skunde pareiškėjas niekaip nedetalizavo teiginio, kad sveikatos priežiūros paslaugos jam nebuvo teikiamos, todėl nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti, kad ginčo laikotarpiu kalinimo įstaiga neveikė taip, kaip turėjo veikti.

Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos rašto teisėtumo

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad, jog Lietuvos kalėjimų tarnyba gavo ir išnagrinėjo pareiškėjo 2023 m. liepos 10 d. skundą bei 2023 m. liepos 13 d. skundą (adresuotą Lietuvos Respublikos Prezidentui ir persiųstą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2023 m. liepos 24 d. raštu Nr. (1.23 Mr) 7R-2945 „Dėl skundo persiuntimo“. Abiejuose skunduose pareiškėjas teigė, jog jam Vilniaus kalėjime nebuvo suteiktos reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Kaip matyti iš pridedamų medicininių dokumentų kopijų, pareiškėjas periodiškai lankėsi pas asmens sveikatos priežiūros specialistus, šeimos gydytojo konsultacijų metu buvo objektyviai įvertinama jo sveikatos būklė, esant medicininėms indikacijoms, buvo skiriamas tam tikras medikamentinis gydymas bei organizuojamos gydytojų specialistų konsultacijos ir diagnostinių tyrimų atlikimas dėl tolimesnės gydymo taktikos.

Lietuvos kalėjimų tarnyba, atsakydama pareiškėjui į minėtus skundus, informavo apie asmens sveikatos paslaugų arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems suteikimo tvarką, bei pažymėjo, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus sveikatos priežiūros specialistai savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi Aprašu, pagal kurį asmeniui pirmojo apsilankymo pas gydytoją metu pasirašytinai yra pateikiama informacija apie nustatytą pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus paslaugų teikimo tvarką. Pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta, jog vadovaujantis Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, skubią pagalbą pacientui gydytojas teikia nedelsiant, pagal savo kompetenciją ir nustatytas indikacijas organizuodamas paciento pervežimą į Lietuvos kalėjimų tarnybos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį skyrių arba į viešąją sveikatos priežiūros įstaigą. Be kita ko, pareiškėjui buvo išaiškinta, jog medikamentinis gydymas skiriamas konkrečiam gydymo kursui, o vaistų suvartojimo kontrolė bei registracija pas gydytoją dėl gydymo tęsimo ar korekcijos yra paciento atsakomybė.

Atsakovė savo atsiliepime nurodė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos raštas yra informacinio pobūdžio, jame yra pateikiamas struktūrinių padalinių veiksmų įvertinimas, išaiškinamos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo tvarką laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei paciento teises ir pareigas, tačiau jokių patvarkymų arba įpareigojimų, skirtų konkrečiai nuteistajam nėra, jokių teisinių pasekmių pareiškėjui raštas nesukelia.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011).

Pažymėtina, jog skundžiamu raštu, kaip jau minėta, pareiškėjas buvo tik informuotas apie asmens sveikatos paslaugų arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems suteikimo tvarką. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas rašto teisėtumo ir pagrįstumo neginčija, tačiau nurodo, kad rašto priėmimas sukėlė neturtinės žalos atsiradimą. Šiuo aspektu teismas akcentuoja, jog raštu nėra sukuriamos teisinės pasekmės pareiškėjui, taip pat nėra sukuriamos teisės ir / ar pareigos. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, jog Lietuvos kalėjimų tarnybai suteikus informaciją pareiškėjui pagal pateiktą skundą, jam kilo neturtinė žala. Kadangi skundžiamas raštas jokių teisinių padarinių pareiškėjui nesukelia, jam yra suteikiama informacija ir nurodoma, kokiais teisės aktais vadovavosi Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojai aukščiau aprašytose situacijose. Sutiktina su atsakovės atsiliepimo argumentais, jog skundžiamame rašte pareiškėjui yra išaiškinamos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo tvarką laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei paciento teises ir pareigas. Ginčijamu raštu pareiškėjui nėra sukuriamos teisinės pasekmės, taip pat nėra sukuriamos teisės ir / ar pareigos. Pažymėtina, jog net ir panaikinus raštą, pareiškėjo teisių apimtis nepasikeistų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas raštas laikytinas informacinio pobūdžio, nesukuriantis jokių teisių ar pareigų pareiškėjui. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundo reikalavimo dalis panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos raštą, nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundo dalį dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. liepos 28 d. rašto Nr. S2-1708 panaikinimo nutraukti.

Skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.