Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs O. J. ir jos įgalioto atstovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti O. J. ir jos įgalioto atstovo V. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo, kuriuo buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. ir 124² str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje 2012-07-12 buvo gautas O. J. skundas dėl to, kad 2012-06-28, apie 14.25 val., Lukiškių skg. 6, Vilniuje, ant šaligatvio buvo paliktas stovėti automobilis „Škoda Octavia“, v/n (duomenys neskelbtini), kuris trukdė pėsčiųjų eismui.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius (toliau - Administracinės veiklos skyrius) 2012-08-09 nutarimu nutraukė 2012-07-12 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nes dėl nurodytų veiksmų policijos įstaigoje yra priimtas įgalioto policijos pareigūno nutarimas, o pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną - nesant automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 ir 8 p.).

O. J. ir jos įgaliotas atstovas V. J. su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą prašydami panaikinti Administracinės veiklos skyriaus 2012-08-09 nutarimą ir grąžinti bylą papildomam bylos aplinkybių tyrimui.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-08-29 nutartimi atsisakė priimti O. J. ir jos įgalioto atstovo V. J. skundą, kadangi O. J. nebuvo pripažinta nukentėjusiąja šioje byloje, todėl ji neturi teisės apskųsti Administracinės veiklos skyriaus 2012-08-09 nutarimą.

O. J. ir jos įgaliotas atstovas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-08-29 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Nurodo, kad Administracinės veiklos skyrius, priėmęs 2012-08-09 nutarimą, netyrė įvykio aplinkybių, nesiaiškino, kas vairavo transporto priemonę, dėl kokių priežasčių vairuotojas užvažiavo ir paliko automobilį ant šaligatvio, kokį atstumą važiavo šaligatviu, ar važiuojant transporto priemonei šaligatviu ėjo pėstieji, ar jie buvo priversti keisti savo judėjimo kryptį, nesiėmė priemonių nustatyti įvykio liudytojus bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismas neįvertino tai, kad iš O. J. pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog transporto priemonė stovi ant šaligatvio visais keturiais ratais per visą šaligatvio plotį. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad automobilį galima apeiti ir neišeinant į važiuojamąją kelio dalį. Priešingai, automobilį buvo galima apeiti tik įžengiant ir einant važiuojamąja kelio dalimi, ką patvirtina tiek ji, tiek nuotraukoje užfiksuota pėsčioji, kuri dėl sustojusios transporto priemonės buvo priversta eiti važiuojamąja kelio dalimi. Policijos pareigūnas netikrino faktinių aplinkybių įvykio vietoje, neapklausė jos, nesiėmė priemonių nustatyti kitus liudytojus. Teismas taip pat nevertino ir tai, kad šaligatvis yra pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios kelio dalies arba atskirta nuo jos, ir bet kokia atsiradusi kliūtis, kelia pėsčiajam papildomų nepatogumų. Šiuo atveju rizikuojant savo sveikata ar gyvybe, jai reikėjo įžengti ir eiti važiuojamąja kelio dalimi apeinant transporto priemonę, stovinčią keturiais ratais per visą šaligatvio plotį, dėl ko ji patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus.

Lietuvos Respublikos ATPK nenumato, kad turi būti priimamas koks nors procesinis dokumentas norint asmenį pripažinti nukentėjusiuoju. Juo tampama esant žalos padarymo faktui ir pradėjus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Todėl teismas nepagrįstai nelaikė jos nukentėjusiąja, o jos skundas turi būti priimtas ir nagrinėjamas.

Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Nurodo, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti O. J. ir jos įgalioto atstovo V. J. skundą, kadangi O. J. nebuvo pripažinta nukentėjusiąja šioje byloje ir negalėjo naudotis Lietuvos Respublikos ATPK 273 str. 2 d. įtvirtintomis teisėmis.

O. J. ir jos įgalioto atstovo V. J. atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 291 str. numatyta, kad šio kodekso 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnų) nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis (ar atstovai). Taigi, įstatymas reglamentuoja baigtinį sąrašą asmenų, kurie turi teisę skųsti organų (pareigūnų) nutarimus administracinio teisės pažeidimo bylose apylinkės teismui.

Nukentėjusiojo sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos ATPK 273 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Šios teisės normos analizė leidžia daryti išvadą, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi įtakoti pats administracinio teisės pažeidimo padarymas.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str., reglamentuojantis Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimą, taip pat Lietuvos Respublikos ATPK 124² str., reglamentuojantis pavojingą ir chuliganišką vairavimą, yra numatyti dešimtajame Lietuvos Respublikos ATPK skirsnyje, kuris įtvirtina administracinius teisės pažeidimus transportui, darytina išvada, kad šiais teisės pažeidimais yra kėsinamasi į įstatymu nustatytus eismo saugumo reikalavimus, todėl žala dėl šių teisės pažeidimų padarymo kyla eismo saugumui, o ne konkrečiam asmeniui. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-8912/2009, N575-3030/2010).

Taip pat pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, kad O. J. galėjo apeiti ant šaligatvio stovintį automobilį „Škoda Octavia“ iš kitos pusės nei važiuojamoji kelio dalis. Tai patvirtina byloje esančios nuotraukos (b.l. 13-14). Todėl ta aplinkybė, kad apeliantė nusprendė apeiti minėtą automobilį einant važiuojamąja kelio dalimi, neleidžia teigti, jog jai buvo padaryta moralinė žala, kadangi ji pati pasirinko tokį elgesio variantą.

Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė priimti O. J. ir jos įgalioto atstovo V. J. skundą, kadangi O. J. nepakliūna į asmenų, turinčių teisę apskųsti organų (pareigūnų) nutarimus administracinio teisės pažeidimo bylose apylinkės teismui, sąrašą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 291 str.

Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su šioje byloje ištirtų aplinkybių nepakankamumu, nevertinami, kadangi apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje sprendė tik O. J. ir jos įgalioto atstovo V. J. skundo priėmimo klausimą.

Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-08-29 nutartį O. J. ir jos įgalioto atstovo V. J. atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti O. J. bei jos įgalioto atstovo V. J. atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.