Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. M. (V. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal V. M. (V. M.) skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. S-237 (7-212/2015), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 68-140 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-268 (b. l. 1-5). Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl MGK sprendimo paduoti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išsiuntęs bylos šalims užklausą dėl nuomonės pateikimo dėl praleisto termino atnaujinimo, 2018 m. kovo 27 d. pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą netenkino ir administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė.

Teismas nustatė, kad MGK sprendimas, kaip ir kiti MGK raštai, pareiškėjui buvo siųsti pareiškėjo nurodytu gyvenamosios vietos adresu registruotomis pašto siuntomis. Pašto siuntos pareiškėjui nebuvo įteiktos, nes pareiškėjas neatvyko į pašto įstaigą jų atsiimti. Priežasčių, dėl kurių jis ar jo įgaliotas atstovas nenuvyko į pašto įstaigą atsiimti registruotos pašto siuntos, kuria buvo siunčiamas MGK sprendimas, pareiškėjas prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nenurodė. Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, galimybe pasinaudoti procesine teise paaiškinti aplinkybes, sutrukdžiusias domėtis mokestinio ginčo nagrinėjimo eiga, jo išnagrinėjimo rezultatais ir savalaikiai paduoti teismui skundą, atsisakė. Teismas taip pat nustatė, kad 2016 m. liepos 14 d. pareiškėjas buvo prisijungęs prie „Mano VMI“ internetinių paslaugų portalo ir susipažino su jam adresuotu pranešimu dėl mokestinės prievolės sumokėjimo. Pranešime nurodytos mokėtinų mokesčių sumos atitiko Inspekcijos 2015 m. balandžio 30 d. ir VMI prie FM 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimuose nurodytas priskaičiuotas mokesčių sumas. Teismas sprendė, kad ši aplinkybė patvirtina, jog pareiškėjui jau 2016 m. liepos 14 d. tapo žinoma, jog mokesčių administratorius pradėjo pareiškėjui nustatytos mokestinės prievolės vykdymą, o tai reiškia, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 14 d. sužinojo ir apie jo skundo MGK išnagrinėjimo rezultatus, tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2018 m. kovo 15 d.

Teismas konstatavo, kad byloje duomenų, kad nuo 2016 m. liepos 14 d. iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos egzistavo ekstraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, nėra, todėl pareiškėjo veiksmus vertino kaip siekį vilkinti mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą, piktnaudžiavimą mokesčio mokėtojo teisėmis.

III.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti ir priimti skundą nagrinėti.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas sprendimas jam nebuvo įteiktas ir jis jo pasirašytinai negavo. Negavęs MGK siųstų pranešimų dėl skundo nagrinėjimo datos ar priimtų sprendimų, negalėjo žinoti apie laiką, kada atsakovas priims sprendimą dėl ginčo baigties, todėl laukė, kada jam atsakovas įteiks skundžiamo sprendimo nuorašą.

Pareiškėjas tvirtina, kad nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. gruodžio 26 d. iš atsakovo negavo jokių pranešimų apie priimtą ginčijamą sprendimą ar jo pagrindu patvirtintų sprendimų galiojimą. Negavo jokių raginimų dėl papildomai apskaičiuotų mokesčių ir jų baudų sumokėjimo. Dėl to turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jo skundas nebuvo išnagrinėtas ir galutinis sprendimas nebuvo priimtas, todėl nurodytų apskaičiuotų sumų neprivalo mokėti. Nurodo, jog tik iš antstolio A. N. 2017 m. gruodžio 29 d. rašto sužinojo, kad pagal VMI prie LR FM 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-142514 jo atžvilgiu buvo pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai ieškotojos VMI prie LR FM naudai, tačiau nebuvo aišku, kokiu pagrindu minėtas sprendimas buvo priimtas. Dėl to, siekdamas išsiaiškinti situaciją, kreipėsi į atsakovą, kad pateiktų informaciją dėl paskaičiuotų mokesčių ir susidariusios skolos dydžio. Taigi, pareiškėjas MGK 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. S-237(7-212/2015) gavo tik 2018 m. vasario 23 d. Kai tik atsakovas su 2018 m. vasario 19 d. raštu pateikė MGK sprendimą, pareiškėjas su juo susipažino ir pateikė, kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą, skundą dėl sprendimo panaikinimo, nepraleisdamas įstatymo nustatyto 20 dienų termino.

Pareiškėjas pripažįsta, kad 2016 m. liepos 14 d. buvo prisijungęs prie „Mano VMI“ internetinių paslaugų portalo, kur buvo pateikta lentelė su nurodytomis mokesčių sumomis, tačiau atkreipia dėmesį, kad joje paskaičiuotų sumų pagrindas nebuvo nurodytas, t. y. nebuvo prisegti nei pirminiai sprendimai, nei galutinis MGK sprendimas.

Pareiškėjo įsitikinimu, MGK sprendimo įteikimo diena turi būti nustatoma pagal bendrąsias taisykles, tai yra pagal faktini sprendimo įteikimą pareiškėjui.

Atsakovas VMI prie FM pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog su pareiškėjo pozicija nesutinka, prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas 2015 m. rugsėjo mėn. inicijavo administracinę bylą ikiteismine tvarka ginčą nagrinėjančioje institucijoje (MGK), tačiau bylos baigtimi pradėjo domėtis tik po 2 metų nuo ginčo inicijavimo pradžios. Atsakovo įsitikinimu tik neigiamos pasekmės privertė pareiškėją domėtis bylos baigtimi, kreiptis dėl informacijos pateikimo. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas su susidariusią mokestinę nepriemoką susipažino jau 2016 m. liepos 14 d., tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad inicijuoti tolimesnį ginčo nagrinėjimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, jog palaiko atsakovo VMI prie FM ministerijos poziciją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutarties, kuria teismas, netenkinęs pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir atnaujinti terminą skųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. S-237(7-212/2015), kartu nurodydamas argumentus, dėl kurių, MGK 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimui jam asmeniškai buvus įteiktam tik 2018 m. vasario 23 d., termino kreiptis į teismą jis nėra praleidęs.

Bylos duomenimis, pareiškėjui mokestinė prievolė nustatyta Inspekcijai atlikus 2009-2011 metų ataskaitinio laikotarpio gautų pajamų ir sumokėtų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą, kuris įformintas 2015 m. kovo 17 d. patikrinimo aktu Nr. (4.65)-FR0680-169 (MGK byla, 1 t., b. l. 66-79). Nurodytas patikrinimo aktas patvirtintas Inspekcijos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu (MGK byla, 1 t., b. l. 52-60). Pareiškėjas Inspekcijos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą ginčijo 2015 m. birželio 3 d. centriniam mokesčių administratoriui, pateikdamas dėl jo skundą (MGK, 1 t., b. l. 13-15). VMI prie FM 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 68-140 Inspekcijos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą patvirtino (MGK byla, 1 t., b. l. 9-11). Pareiškėjas dėl VMI prie FM 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 68-140 per VMI prie FM 2015 m. rugsėjo 4 d. pateikė skundą MGK (MGK byla, 1 t., b. l. 3-6). Pareiškėjo skundas MGK persiųstas 2015 m. rugsėjo 10 d. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė prašymą MGK atnaujinti terminą skundui dėl VMI prie FM sprendimo paduoti (MGK byla, 1 t., b. l. 1-2). MGK 2015 m spalio 7 d. sprendimu Nr. S-194(7-212/2015) atnaujino terminą pareiškėjo skundui dėl 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 68-140 paduoti (MGK byla, 3 t, b. l. 153-154). MGK apie sprendimą atnaujinti skundo padavimo terminą pareiškėją informavo 2015 m. spalio 7 d. raštu, kurį siuntė registruotu laišku skunde nurodytu adresu: Krantinės g. 5, Vaidotų k., 14149 Vilniaus r. (MGK byla, 3 t., b. l. 151, 155). MGK pareiškėjo skundo nagrinėjimą paskyrė 2015 m. lapkričio 10 d. ir apie tai jį informavo 2015 m. spalio 29 d. raštu, kurį išsiuntė jo skunde nurodytu adresu (MGK byla, 3 t., b. l. 156). Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2015 m. lapkričio 10 d. posėdyje, kuriame pareiškėjas nedalyvavo, MGK 2015 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą patvirtinti VMI prie FM 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 68-140 (MGK byla, 3 t., b. l. 164–174). MGK 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas 2016 m. sausio 6 d. registruota pašto siunta (reg. Nr. RN145789881LT) buvo išsiųstas pareiškėjo skunde nurodytu adresu (MGK byla, 3 t., b. l. 175). Ginčijamas MGK sprendimas, kaip ir kiti MGK raštai, pareiškėjui siųsti jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu registruotomis pašto siuntomis, nebuvo įteikti dėl to, kad pareiškėjas pašto siuntų neatsiėmė. Ginčijamas MGK 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas, kurį pareiškėjui jo 2018 m. vasario 1 d. prašymu 2018 m. vasario 19 d. išsiuntė VMI prie FM, įteiktas 2018 m. vasario 23 d.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su netinkamu informavimu apie jo skundo nagrinėjimą MGK bei termino kreiptis į teismą dėl MGK sprendimo pradžia, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčui aktualios normos, reglamentavusios ginčo nagrinėjimo procedūrą ir skundo padavimo administraciniams teismui terminą, galiojusios pareiškėjo skundo nagrinėjimo MGK metu.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 165 straipsnio 3 dalis (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) nustato, kad dokumentų įteikimui Mokestinių ginčų komisijai ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimų bei kitų dokumentų, kuriais įforminami Mokestinių ginčų komisijos veiksmai, įteikimui mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais)) taikomos šiame skyriuje nustatytos taisyklės, reglamentuojančios mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dokumentų įteikimą, išskyrus atvejus, kai skaičiuojamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimo apskundimo teismui terminas. Tais atvejais, kai skaičiuojamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimo apskundimo teismui terminas, vadovaujamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis.

MAI 164 straipsnio 1 dalis nustato, kad registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Pažymėtina ir tai, kad MAI 149 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas privalo pranešti ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai apie savo adreso pasikeitimą mokestinio ginčo proceso metu. Jeigu tokio pranešimo nėra, ikiteisminių mokestinį ginčą nagrinėjančių institucijų sprendimai ir kita informacija yra siunčiami paskutiniu nurodytoms institucijos žinomu adresu ir laikomi įteiktais, nors mokesčių mokėtojo adresas ir būtų pasikeitęs.

Ginčo atveju pats pareiškėjas kreipėsi į MGK dėl ginčo išnagrinėjimo, pateikdamas prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo ir skundą, kuriuose nurodė adresą korespondencijai gauti (Krantinės g. 5, Vaidotų k., 14149 Vilniaus r.), todėl visi jam šiuo adresu MGK siųsti dokumentai (sprendimas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, pranešimas apie ginčo nagrinėjimo MGK laiką ir vietą), atsižvelgiant į MAI 149 straipsnio, 164 straipsnio 1 dalies ir 165 straipsnio 3 dalies nuostatas, laikomi įteiktais penktą darbo dieną, einančią po MGK siųstos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

Tuo tarpu skaičiuojant MGK sprendimo apskundimo teismui terminą, kaip nustato MAI 165 straipsnio 3 dalis, vadovaujamasi ABTĮ nuostatomis, kurios sudaro pagrindą nesutikti su atskirojo skundo teiginiais, kad termino paduoti skundą pradžia ginčo atveju yra sietina su ginčijamo MGK 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo įteikimu 2018 m. vasario 23 d.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010). Iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 32 straipsnio, reglamentavusio skundo (prašymo) padavimą administraciniam teismui dėl komisijos sprendimo, 1 dalis nustatė, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Pažymėtina, kad nuostatos „per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos“ aiškinimas negali būti sieja tik su fiziniu sprendimo įteikimu, kadangi tokiu atveju termino pradžia būtų priklausoma nuo šalies valios priimti / nepriimti sprendimą, kas prieštarautų tiek administracinio proceso operatyvumo principui, ABTĮ 66 straipsnio nuostatoms, reglamentuojančioms procesinių terminų skaičiavimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad ABTĮ 32 straipsnio 2 dalis nustatė, kad tais atvejais, kai administracinių ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo) neišnagrinėja, šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai skundą (prašymą) dėl pažeistos teisės gali paduoti administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas. Pažymėtina, kad MAĮ 155 straipsnio, reglamentuojančio skundo dėl mokestinio ginčo nagrinėjimą MGK, 3 dalis nustato, kad MGK sprendimą dėl skundo dėl mokestinio ginčo priima per 60 dienų nuo skundo gavimo dienos. Mokesčių mokėtojo prašymu šis terminas MGK sprendimu gali būti sutrumpinamas iki 30 dienų. Apie tai turi būti raštu pranešta skundą padavusiam mokesčių mokėtojui bei centriniam mokesčių administratoriui. Taigi, minėtos nuostatos suponuoja šaliai pareigą domėtis ginčo administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje eiga tam, kad nepraleistų ABTĮ 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino paduoti skundą administraciniams teismui dėl pažeistos teisės.

Ginčo atveju, vadovaujantis MAI 149 straipsnio, 164 straipsnio 1 dalies ir 165 straipsnio 3 dalies nuostatomis, laikant, kad MGK, kuri pareiškėjui skirtus dokumentus siuntė jo nurodytu adresu, siųsti dokumentai (sprendimas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, pranešimas apie ginčo nagrinėjimo MGK laiką ir vietą) buvo įteikti, pareiškėjas turėjo pareigą domėtis ginčo MGK eiga tam, kad nepraleistų ABTĮ 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, galima vertinti, kad ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino skundui paduoti pradžia sietina su 2016 m. vasario 6 d., kada registruota pašto siunta MGK 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu grąžinta pastarajai institucijai (MGK gauta 2016 m. vasario 8 d.), todėl pareiškėjas skundą dėl MGK 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. S-237 (7-212/2015), VMI prie FM 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 68-140 ir Inspekcijos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-268 pateikė jau pasibaigus įstatyme nustatytam terminui.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, susijusių su jo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkinimu, pažymėtina, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).

Ginčo atveju pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, kliudžiusiu laiku ar bent protingu terminu kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nebuvimo pagrindų tenkinti jo prašymą dėl praleisto termino paduoti skundą teismui atnaujinimo.

Pažymėtina, kad pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, kad jis nebuvo informuotas ir apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, prieštarauja bylos duomenims: teismo šaukimo įteikimo pažyma patvirtina, kad pareiškėjas apie 2018 m. birželio 20 d. 09.00 val. vyksiantį teismo posėdį buvo informuotas 2018 m. balandžio 9 d. (b. l. 104).

Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. M. (V. M.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.