Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-04-07 · Administracinė byla Nr. I1-1083-423/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-07
Bylos Nr.
I1-1083-423/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02520-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Asta Urbonienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-1083-423/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02520-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; (S) 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 7 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Viktorjai Kalasūnei,dalyvaujant pareiškėjui A. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1).

Neturtinę žalą kildino iš to, jog nuo 2019-01-21 iki 2019-09-03 buvo kalinamas Pravieniškių PN netinkamomis, žiauriomis, žeminančiomis sąlygomis. Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis dušu, kadangi dušų patalpoje nėra pertvarų. Dėl to pareiškėją besimaudantį galėjo stebėti kiti nuteistieji bei pareigūnai. Taip pat skundėsi, jog ant langų nebuvo užuolaidų, todėl pareiškėją per langą galėjo stebėti kiti nuteistieji. Be to, ant pareiškėjo gyvenamosios patalpos langų nebuvo grotų, o langų rėmai buvo supuvę. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė sužalojimus, kadangi kitų nuteistųjų buvo priverstas lipti per antrame aukšte esančios gyvenamosios patalpos langą ir, belipant, langas su visu rėmu užkrito ant pareiškėjo. Papildomai pažymėjo, kad šis incidentas įvyko 19 būrio patalpose, į kurias pareiškėjas buvo perkeltas gyventi neatsižvelgiant į jo nuogąstavimus dėl kitų nuteistųjų psichologinio smurto. Nurodė, kad Kriminalinės žvalgybos pareigūnai nereagavo į pareiškėjo nusiskundimus dėl kitų nuteistųjų smurtinio elgesio. Skundą grindė ir tuo, kad 19 būrio gyvenamosiose patalpose veisėsi blakės, trūko oro, neužteko gyvenamojo ploto, nuo sienų byrėjo tinkas. Dėl visų minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, emocinį stresą, sveikatos sutrikdymą, kurių būtų nepatyręs, jei atsakovės atstovas jį būtų kalinęs tinkamomis sąlygomis ir užtikrinęs jo saugumą. Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime ir papildomuose paaiškinimuose (b. l. 5-9, 54-56, 96) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato pataisos įstaigoms pareigos įrengti pertvaras dušuose bei užuolaidas ant langų. Kenkėjų naikinimo paslaugas pataisos namams reguliariai teikia UAB „Utenos deratizacija“, be to, patys nuteistieji privalo laikytis švaros ir higienos. Minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta visą ginčo laikotarpį. Dalis gyvenamųjų patalpų vėdinamos per atvirus langus, o dalyje papildomai veikia rekuperacinė vėdinimo sistema. Dėl pareiškėjo patirto sužalojimo buvo nuspręsta nepradėti ikiteisminio tyrimo. Atsakovės atstovo vertinimu, pareiškėjas susižalojo dėl savo paties neatsargaus elgesio. Ant 19 būrio gyvenamųjų patalpų langų yra įrengtos grotos. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Psichologinės tarnybos specialistus ar pataisos namų administraciją dėl ginčo dalyko. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2019-01-21 iki 2019-09-03.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Dėl gyvenamojo ploto

Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo kalinamas Pravieniškių PN patalpose neužtikrinant teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto.

Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.

Atsakovės atstovas pateikė duomenis (b. l. 54, 57, 59), jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas šiose patalpose: 4 būrio 1 patalpoje, kurios plotas – 15,23 kv. m, joje buvo įrengta 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 5,08 kv. m ploto; 4 būrio 9 patalpoje, kurios plotas – 15,05 kv. m, joje įrengta 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 5,02 kv. m ploto; 3 būrio 5 patalpoje, kurios plotas – 14,07 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,69 kv. m ploto; 19 būrio 3 patalpoje, kurios plotas – 51,64 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,23 kv. m ploto; 3 būrio 7 patalpoje, kurios plotas – 21,74 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 5,43 kv. m ploto.

Teismas pažymi, kad pareiškėjo skundo argumentai šioje dalyje yra pateikti trumpai ir abstrakčiai. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nedetalizavo, kuriose gyvenamosiose patalpose ir su kiek asmenų gyvenant jam trūko laisvo gyvenamojo ploto, nenurodė, kiek miegamųjų vietų buvo įrengta konkrečiose gyvenamosiose patalpose, o tik deklaratyviai nurodė, kad „buvo per daug žmonių“. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais išsamiais duomenimis apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, kurių pats pareiškėjas neginčijo. Vadovaujantis minėtais duomenimis, konstatuotina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko nuo 3,23 kv. m iki 5,43 kv. m ploto, taigi, daugiau, nei reglamentuojama Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, todėl minimalios ploto normos pažeidimas nekonstatuotinas.

Dėl buitinių kenkėjų

Pareiškėjas nurodė, kad jo gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai kenkėjai (blakės).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Byloje esantys duomenys (b. l. 24-27, 58) patvirtina, kad Pravieniškių PN ginčo laikotarpiu buvo sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo. Ši bendrovė reguliariai atlikdavo vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus Pravieniškių PN patalpose.

Atsižvelgiant į minėtus duomenis, darytina išvada, jog Pravieniškių PN aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Pažymėtina, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje. Higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017). Be to, byloje nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl šios aplinkybės. Byloje nenustatyta ir pats pareiškėjas neteigė, kad būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar gydytoją su nusiskundimais dėl buitinių kenkėjų veisimosi ir jų sukeltos žalos. Be to, savo argumentus šioje dalyje išdėstė labai trumpai, deklaratyviai, vien konstatuodamas, jog toks pažeidimas, jo nuomone, buvo, tačiau visiškai neindividualizavo ir nepagrindė priežastinio ryšio su jam galėjusiomis kilti neigiamomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje nenustatytas civilinės atsakomybės sąlygų visetas, pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų veisimosi atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl kitų higienos ir buities sąlygų

Skunde nurodoma, kad gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės, sienos aptrupėjusios, trūko oro, ant langų nebuvo užuolaidų.

Higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad pataisos įstaigose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.).

Atsakovės atstovas nurodė, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per atvirus langus, o kai kuriose papildomai veikia mechaninė vėdinimo sistema (b. l. 57). Taip pat nurodė, jog patalpų būklė tvarkinga, pagal skiriamus asignavimus atliekami einamieji remonto darbai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

Pareiškėjas šias aplinkybes nurodė deklaratyviai, vien paminėdamas, kad nuo sienų krito tinkas ir kad jis buvo nualpęs dėl oro trūkumo, tačiau pareiškėjo Sveikatos istorijoje (b. l. 65-94) tokių duomenų nėra. Pareiškėjas nepaaiškino, kada, kokiomis aplinkybėmis nualpo, kas sąlygojo oro trūkumą, neteigė, jog jam nebuvo sudaryta galimybė vėdinti patalpas per atvirus langus. Taip pat nedetalizavo, kuriose konkrečiai patalpose sienų būklė buvo netinkama, kokias neigiamas pasekmes tai sukėlė. Nėra ir duomenų, jog pareiškėjas buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl šių aplinkybių. Teismas taip pat pažymi, kad užuolaidų įrengimas laisvės atėmimo įstaigų vyrų gyvenamosiose patalpose teisės aktuose nėra numatytas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, deklaratyvūs ir jokiais įrodymais nepagrįsti pareiškėjo teiginiai šioje dalyje nelaikytini pakankamais atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui, todėl atmestini.

Dėl dušų

Pareiškėjas nurodo, kad dušų patalpoje nebuvo pertvarų, todėl jį galėjo stebėti pareigūnai.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pataisos namų dušinėje nebuvo įrengtos maudymosi kabinos (b. l. 15). Teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo dušo patalpose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tokio reikalavimo nėra. Vis dėlto, LVAT yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti. Todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Vis dėlto, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Europos žmogaus tiesių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo prastos, byloje nenustatyta kitų gyvenamųjų patalpų įrengimo, higienos ar buitinio aprūpinimo pažeidimų. Kaip minėta, privatumo duše neužtikrinimas galėtų būti laikomas tik kumuliacine aplinkybe, jei būtų nustatytos ypač prastos kalinimo sąlygos ir vertinamas jų visetas. Nagrinėjamu atveju, tokių aplinkybių nenustačius, nėra pagrindo vertinti pataisos namų administracijos veiksmus kaip pažeidžiančius Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

Dėl pareiškėjo patirto sužalojimo ir neteisėtų pareigūnų veiksmų

Pareiškėjas teigė, jog pataisos namų pareigūnai neužtikrinimo jo saugumo. Nurodė, kad 19 būryje kitų nuteistųjų buvo priverstas lipti per antro aukšto langą, o supuvęs lango rėmas užkrito ant pareiškėjo ir sukėlė jam sveikatos sutrikdymą. To nebūtų įvykę, jei ant langų būtų buvę grotos, o lango rėmai būtų tinkamos būklės. Teigė, kad pareigūnai nereagavo į pareiškėjo nusiskundimus dėl kitų nuteistųjų elgesio.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl pareiškėjo 2019-08-10 patirto sužalojimo buvo nuspręsta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 7, 16, 97). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas, kaip teigia skunde, buvo kreipęsis į pareigūną A. K. su nuogąstavimais dėl savo saugumo ir kitų nuteistųjų smurtinio elgesio, o pareigūnas į tai nebūtų reagavęs. Byloje pateiktoje pažymoje minėtasis pareigūnas patvirtino, jog pareiškėjas nėra į jį asmeniškai kreipęsis (b. l. 97). Taip pat byloje pateiktos fotonuotraukos (b. l. 62-63) patvirtina, jog ant 19 būrio gyvenamųjų patalpų langų grotos yra įrengtos. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, nėra jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindų būtų galima konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo patirto susižalojimo. Pareiškėjo pateikta situacijos versija, t. y. jog jam lipant per langą, lango rėmas iškrito ir jį sužalojo, negali būti vertinama kitaip, kaip tik paties pareiškėjo neatsargus elgesys. Jokių priešingų įrodymų byloje nėra, todėl teismas šioje dalyje skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio viseto, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė