Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2014 m. birželio 23 d., apie 5.50 val., Gedimino pr., Vilniuje, vairavo automobilį BMW X5 3.0D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais M. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje.

M. S. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130² straipsnį ir 126 straipsnio 1 dalį nurodant, kad jis 2014 m. birželio 23 d., apie 5.50 val., Gedimino pr., Vilniuje, vairavo automobilį BMW X5 3.0D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai nustatytas lengvas (1,13 promilės) girtumo laipsnis bei būdamas baustas metų bėgyje už Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo M. S. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies teigdamas, jog protokole nurodytą dieną jis iš tikrųjų atvažiavo į klubą automobiliu BMW X5 neturėdamas teisės vairuoti. Buvo blaivus. Išėjęs iš klubo jis su draugu įsėdo į automobilį, pariedėjo apie 10 metrų ir sustojo, nes laukė ateinančių merginų. Nesulaukus merginų, draugas pasiūlė truputį išgerti. Jis sutiko, paskambino broliui, kad šis atvažiuotų jų paimti, išgėrė apie du gurkšnius brendžio, kurį užsigėrė alumi „Extra“, kurio stiprumas 5,2 %. Praėjus maždaug 5-10 minučių po išgėrimo, prie jų automobilio privažiavo policijos pareigūnai, jis buvo patikrintas alkotesteriu bei jam nustatytas lengvas 1,13 promilės girtumas. M. S. neigia vairavęs automobilį neblaivus.

Apklaustas teismo posėdyje ekspertas Valdas E. B. nurodė, kad užfiksuoti alkotesterio duomenys ne visada atspinti tikrąjį girtumo laipsnį, nes asmuo gali būti neapsvaigęs net ir tuomet, kai jam bus alkotesteriu nustatytas net 2 promilių girtumas. Tokias išvadas lemia tai, kad pavartojus alkoholio pirmiausia būna stiprus kvapas burnoje. Jei daugiau yra negeriama, o tik nurijamas gurkšnis alkoholio, tai po kurio laiko seilės taip gerai išplauna burną, kad po 10 minučių alkoholio gali nelikti. Viskas priklauso nuo išgerto kiekio. Tik po 15 minučių alkoholis pradeda iš kraujo skirtis į plaučius ir per pusantros valandos pasiekia maksimumą, jei neišgeriama daugiau. Jei geriama toliau, tai tas maksimumas kyla. Jeigu nebegeriama ir iš vakaro nebuvo gerta, tai per valandą alkoholio kiekis mažėja 0,15 promilės. Moterims tas procesas vyksta lėčiau, vyrams -greičiau, o alkoholikams - tris kartus greičiau. Apsvaigimas nuo daug ko priklauso, žmogus gali daug išgerti ir nebūti girtas. Eksperto teigimu, alkotesteris nustato tik kvapo stiprumą, daugiau nieko. Alkotesteris girtumo nenustato. Jeigu alkoholis buvo suvartotas tik ką, tai alkotesteris iš karto rodys kvapo stiprumą ir gali parodyti labai didelius skaičius, nes tai priklauso nuo burnoje esančios garuojančios medžiagos kiekio. Jei alkoholis buvo vartotas prieš 10-15 minučių, tai nustatytas girtumas priklauso nuo suvartoto alkoholio kiekio, nes jeigu suvartotas kiekis yra mažas, tai po tiek laiko alkotesteris gali visiškai nerodyti girtumo. Mažas kiekis priklauso nuo to, kiek laiko užtruko tas gėrimas. Jei gurkštelėjo tik vieną kartą, tai mažas kiekis, o jei gurkšnojo valandą ar pusę valandos, tai bus didelis kiekis. Alkotesteriui neturi įtakos koks alkoholis buvo vartotas. Šiuo konkrečiu atveju išgėrus M. S. nurodytą alkoholio kiekį bei patikrinus jį alkotesteriu po 5-10 minučių po alkoholio vartojimo, alkotesteris iš tikrųjų galėjo parodyti 1,13 promilės girtumą ir šių parodymų visiškai neįtakoja išgerto alkoholio kiekis. Pagal taisykles alkotesterį galima duoti pūsti praėjus ne mažiau kaip 15 minučių po paskutinio alkoholio prarijimo, kad rodmenims netrukdytų burnos kvapas. Iš alkotesterio rodmenų apie suvartoto alkoholio kiekį spręsti negalima, nes praėjus daugiau kaip 15 minučių galima kurį laiką nieko nerasti arba rasti labai mažą kiekį alkoholio, o paskui vis didėjantį ir didėjantį alkoholio kiekį. Kadangi šiuo atveju buvo išgerta neseniai, tai alkotesteris galėjo tikrai parodyti tokius rodmenis, bet šie rodmenys visiškai neatspindi to, kiek alkoholio iš tikrųjų buvo kraujyje. Alkotesteris tikrina tik orą, o ne kraują. Smegenys alkoholį gauna tik iš kraujo, o ne iš oro. Jeigu būtų tikrinamas girtumas po 15 minučių, tada galima rasti alkoholio pėdsakus, kuris buvo vartojamas prieš valandą ar net iš vakaro.

Liudytojas M. K. teismo posėdyje parodė, kad jis yra M. S. draugas. 2014 m. vasarą, tikslios datos neatsimena, jis su M. S. atvažiavo į klubą automobiliu BMW, kurį vairavo M. S.. Klube liudytojas gėrė alkoholį. M. S. negėrė. Klube jie išbuvo apie valandą laiko, po to išėjo, įsėdo į automobilį, kur M. S. išgėrė apie 50 g brendžio ir alaus. Maždaug po 10-15 minučių nuo jų išėjimo iš klubo, prie jų privažiavo policija bei išsivedė M. S. į savo automobilį, kur jis išbuvo ilgokai. Tada atvažiavo vilkikas, išvežė automobilį, o juos pasiėmė M. S. brolis. Nors policijos pareigūnams buvo sakyta, kad jie niekur nevažiavo, o tik sėdėjo automobilyje, tačiau pareigūnai į tai nereagavo. M. S. neketino vairuoti išgėręs, juos turėjo atvažiuoti ir paimti M. S. brolis.

Apklaustas 2014-09-02 vykusiame teismo posėdyje liudytojas – policijos pareigūnas T. V. patvirtino savo 2014-06-23 tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b.l. 3) bei papildomai nurodė, kad gavę pranešimą iš budėtojo apie galimai neblaivų vairuotoją, jie į nurodytą vietą atvažiavo labai greitai, maždaug po 3-5 minučių. Vairuotojui buvo nustatytas girtumas bei jis nušalintas nuo vairavimo. Paties važiavimo fakto liudytojas nematė, jį matė budėtojas per vaizdo kameras, tačiau įrašo pateikti galimybės nėra (b.l.30-31).

Apklaustas 2014-09-02 vykusiame teismo posėdyje liudytojas – policijos pareigūnas M. K. parodė, kad dirbo naktinėje pamainoje, gavo iškvietimą, laiko ir dienos neprisimena, kad per stebėjimo kameras budėtojų dalyje pareigūnas pastebėjo kaip automobilis BMW, valstybinių numerių neprisimena, privažiavo, vairuotojas išlipo su alaus buteliu rankoje, išmetė į šiukšliadėžę ir eina link klubo. Pasiuntė artimiausią patrulį iš patrulių rinktinės ir jiems liepė važiuoti. Patrulis, atvykęs į įvykio vietą, vairuotojo nerado, pasakė, kad nuėjo į klubą. Tada per radijo ryšį jiems pasakė būti netoli, stebėti kada vairuotojas sugrįš, kai pradės važiuoti, kad jie sureaguotų. Praėjo nemažai laiko, gal valanda, pranešė, kad automobilis važiuoja, pajudėjo. Jie privažiavę pamatė, kad automobilis stovi, už vairo sėdi M. S., kuris buvo pakviestas į tarnybinį automobilį. M. S. neturėjo dokumentų, lyg pateikė asmens tapatybės kortelę, automobilio dokumentus, nes vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Tada buvo susisiekta su budėtoju, norint patikslinti, ar tikrai vairavo sulaikytas pilietis. Budėtojai patvirtino, kad vairavo šitas pilietis, buvo patikrintas pastarojo blaivumas ir surašytas protokolas. Vairuotojas iš pradžių aiškino, kad nevairavo, o paaiškinus, kad viskas yra nufilmuota, pasakė, kad truputį atgal pavažiavo. Vairuotojas buvo sustojęs už perėjos, o pavažiavo ir sustojo prieš perėją. Pasak M. K., aiškinimų, kad automobilis pariedėjo, nebuvo. Po to nuvyko paimti filmuotos medžiagos, tačiau tarnybiniame pranešime turi būt pažymėta, kad nebuvo galimybės vaizdo medžiagos įrašyti, ji kaip ir yra saugoma, tačiau peržiūrėti jos negalima. M. K. paaiškino, kad jis asmeniškai važiuojančio automobilio nematė. Vaizdo įrašo nematė, nes jo peržiūrėti negalima, jis saugomas viduje, kodėl peržiūrėti negalima. Pasak M. K., asmeniškai su L. J. nekalbėjo, skaitė pastarosios tarnybinį pranešimą. Negali pasakyti, kodėl protokole įrašytas ATPK 128 straipsnio 2 dalis, gal suklydo rašydamas. Kai jie tikrina duomenų bazėje, mato ar žmogus turi teisę vairuoti, ar ta teisė atimta. Neprisimena kokie tuo metu pas šį pilietį buvo galiojantys pažeidimai (b. l. 30-31).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 128 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Šio straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. S. neneigė, jog protokole nurodytą dieną vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, jo kaltę padarius šį teisės pažeidimą, įrodo policijos pareigūno T. V. 2014-06-23 tarnybinis pranešimas (b.l.3), UAB „Faktumas“ operatorės L. J. 2014-06-23 tarnybinis pranešimas (b.l. 8) bei pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad M. S. 2009-01-23 nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, t.y. nuo 2009-02-03 iki 2010-02-02 (b.l. 10-14). Taigi, šie duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad M. S. 2014-06-23 automobilį vairavo pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, tačiau neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, nes vairuotojo pažymėjimas jam nebuvo grąžintas dėl neįvykdytų vairuotojo pažymėjimo grąžinimo sąlygų, numatytų ATPK 330 straipsnio 2 dalyje, kuris nustato, kad pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, taip pat jį sutrumpinus vadovaujantis šio kodekso 329 straipsniu, asmeniui, kuriam specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienerių metų terminui, nustatyta tvarka grąžinami iš jo paimti dokumentai. Jei specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Kadangi M. S. pažeidimo padarymo metu teisė vairuoti transporto priemones grąžinta nebuvo, laikytina, kad jis 2014-06-23 vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Esant nurodytoms aplinkybėms, M. S. padaryta veika iš ATPK 128 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į ATPK 128 straipsnio 1 dalį (ATPK 284 straipsnio 2 dalis).

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Asmuo gali būti baudžiamas už vairavimą esant neblaiviam tik tuo atveju, kai jam yra nustatomas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis.

M. S. teisme neigė vairavęs automobilį neblaivus teigdamas, jog porą gurkšnių brendžio ir alaus su draugu M. K. išgėrė automobilyje, laukiant atvažiuojančio jų pasiimti brolio. Jiems besėdint automobilyje, maždaug po 5-10 minučių privažiavo policija, patikrino jį alkotesteriu bei nustatė jam 1,13 promilės girtumą. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. K., kuris būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, bei patvirtino, kad jie į klubą atvažiavo M. S. vairuojamu automobiliu BMW, M. S. buvo blaivus. Klube jie išbuvo apie valandą laiko, kur alkoholinius gėrimus vartojo tik liudytojas, M. S. negėrė. Išėję iš klubo jie įsėdo į automobilį, kur M. S. gurkštelėjo porą gurkšnių brendžio ir alaus bei netrukus prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie tikrino M. S. blaivumą.

M. S. kaltė vairavus automobilį neblaiviam, yra grindžiama UAB „Faktumas“ operatorės L. J. 2014-06-23 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2014-06-23, apie 4.20 val., Gedimino pr. 24, Vilniuje, pastebėtas automobilis „BMW X5 3.0D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio vairuotojo vietos išlipo vyriškis (tamsūs marškinėliai, šviesūs džinsai su baltomis dėmėmis), kuris išmetė į šiukšlių dėžę alaus butelį ir įėjo į naktinį klubą. Apie 5.40 val. vyriškis įsėdo atgal į automobilį ir atbuline eiga pajudėjo link Gedimino pr. 26 ir sustojo. Apie tai pranešta OVS pareigūnams (b. l. 8); policijos pareigūno T. V. 2014-06-23 tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad patruliavimo metu kartu su patruliu M. K., apie 05.49 val. buvo gautas pranešimas, kad Gedimino pr., Vilniuje, važinėja automobilis „BMW X5 3.0D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas neblaivus. Atvykus minėtu adresu Gedimino pr. 24 rado minėto automobilio vairuotoją M. S., kurį nurodė OVS budėtojas, kuris paaiškino, kad yra užfiksuota vaizdo kamera, kad minėtą automobilį vairavo M. S.. Vairuotojui nustatytas 1,13 promilės girtumas (b.l. 3); alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad M. S. 2014-06-23, 06.07 val. buvo nustatytas 1,13 promilės girtumas (b.l. 5), taip pat liudytojų - policijos pareigūnų T. V. ir M. K. teismo posėdžio duotais parodymais, iš kurių matyti, kad gavę pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, jie prie nurodyto automobilio privažiavo labai greitai, 5 minučių bėgyje. Automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo M. S., kuriam alkotesteriu buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Kaip matyti iš policijos pareigūno T. V. 2014-06-23 tarnybinio pranešimo, pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją buvo gautas 5.49 val. (b.l. 3), o alkotesterio parodymų kvito matyti, kad M. S. 1,13 promilės girtumas buvo nustatytas 6.07 val., t.y. praėjus 17 minučių po gauto pranešimo. Kadangi administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo neigia vairavęs automobilį neblaivus teigdamas, jog kelis gurkšnius alkoholio išgėrė stovinčiame automobilyje, o policijos pareigūnai jo girtumą patikrinimo praėjus maždaug 5-10 minučių po alkoholio vartojimo, teismas, siekdamas pašalinti byloje kylančius prieštaravimus dėl esminės nagrinėjamoje byloje nustatinėtinos aplinkybės – asmens blaivumo nustatymo jo vairavimo fakto metu, apklausė teismo posėdyje ekspertą Valdą E. B.. Ekspertas teismo posėdyje nurodė, kad užfiksuoti alkotesterio duomenys ne visada atspinti tikrąjį girtumo laipsnį, nes asmuo gali būti neapsvaigęs net ir tuomet, kai jam alkotesteriu bus nustatytas net 2 promilių girtumas. Šiuo konkrečiu atveju išgėrus M. S. nurodytą alkoholio kiekį bei patikrinus jį alkotesteriu po 5-10 minučių po alkoholio vartojimo, alkotesteris iš tikrųjų galėjo parodyti 1,13 promilės girtumą. Iš šių rodmenų, eksperto teigimu, negalima spręsti apie suvartoto alkoholio kiekį, nes alkotesteris nustato tik alkoholio kvapo stiprumą burnoje, o ne girtumo laipsnį. Pagal taisykles alkotesterį galima duoti pūsti praėjus ne mažiau kaip 15 minučių po paskutinio alkoholio prarijimo, kad rodmenims netrukdytų burnos kvapas, nes praėjus daugiau kaip 15 minučių galima kurį laiką nieko nerasti arba rasti labai mažą kiekį alkoholio, o paskui vis didėjantį ir didėjantį alkoholio kiekį.

Atsižvelgus į tai, kad administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo neigia vairavęs automobilį neblaivus, o atvykę pagal gautą iškvietimą policijos pareigūnai paties vairavimo fakto nematė, taip pat įvertinus tai, kad nuo gauto pranešimo iki neblaivumo nustatymo praėjo tik 17 minučių, per kurias policijos pareigūnai turėjo atvažiuoti iki nurodyto automobilio bei paruošti alkotesterį naudojimui, teismas sprendžia, kad M. S. nurodyta aplinkybė, jog jam girtumas buvo nustatinėjamas praėjus tik 5-10 minučių po alkoholio vartojimo, yra nepaneigta. Kadangi teismo posėdyje apklaustas ekspertas nurodė, kad užfiksuoti alkotesterio duomenys praėjus trumpesniam nei 15 minučių laikui po alkoholio vartojimo ne visada atspinti tikrąjį girtumo laipsnį, nes tokiu atveju alkotesteris nustato tik alkoholio stiprumą burnoje, o ne tikrąjį girtumo laipsnį, teismas negali pripažinti M. S. kaltu vairavus automobilį neblaiviam, nes šiuo atveju jam nebuvo nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Grįsti M. S. kaltę vien UAB „Faktumas“ operatorės L. J. 2014-06-23 tarnybiniame pranešime užfiksuotais ir nuotoliniu būdu per vaizdo kameras pamatytais įtarimais (b.l. 8) nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi šie įtarimai yra neparemti kitais byloje esančiais duomenimis.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad M. S. 2014-06-23 vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole jo galimai padaryta veika buvo nepagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, nes pagal šį straipsnį už vairavimą neblaiviam administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami tik asmenys, turintys teisę vairuoti transporto priemones.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad M. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje, todėl jo atžvilgiu šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina nenustačius administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į M. S. nustatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi, į nustatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – M. S. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies (KET) pažeidimą, už kurį, pažymos apie baustumą duomenimis, jam jau buvo skirta administracinė nuobauda. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius M. S. (ne kartą baustas administracine tvarka už KET ir kitų pažeidimų padarymą, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam bei neturint teisės vairuoti, turi galiojančių nuobaudų). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, M. S. skirtina ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkiui artima bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 250 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

M. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 360 € baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą M. S. atžvilgiu dėl teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje, nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.