Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant: pareiškėjams Ž. Č., Ž. J., S. R., A. L., E. S., A. R., M. B., M. L., A. C., ji ir pareiškėjos D. Č. atstovė pagal įstatymą, pareiškėjų atstovei advokatei V. S.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų Ž. Č., M. S., Ž. J., S. R., A. L., E. S., A. R., V. S., M. B., M. L., G. S., D. Č., A. C. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - Kėdainių rajono savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nekilnojamas turtas įgytas pastatant garažus ūkio būdu, t. y. kooperatyvo nariai supirko medžiagas ir patys savo darbu jį pastatė. Nurodė, kad dokumentai apie pirktas medžiagas garažų statybai nėra išlikę. Aplinkybes, kad pareiškėjai naudojasi ir prižiūri garažus patvirtina ir tai, kad jie moka Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vilainių seniūnijai mokesčius už atliekų išvežimą, AB „Energijos skirstymo operatoriui“ už sunaudotą elektros energiją. Tarp pareiškėjų nėra jokių ginčų dėl garažų valdymo ir naudojimosi tvarkos. Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kartu su prašymu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti teisių atsiradimą. Minėto dokumento pareiškėjai negali pateikti registro tvarkytojui, kadangi neturi notarine tvarka patvirtintų pirkimo-pardavimo sutarčių, kurios patvirtintų statinių įsigijimo faktą. Savavališkos statybos faktai dėl nurodytų pastatų nėra konstatuoti. Esant tokiai situacijai, pareiškėjai turi kreiptis į teismą su prašymu nustatyti, kad įgijo nuosavybės teises į paminėtą nekilnojamąjį turtą įgyjamosios senaties pagrindu. Jie yra sąžiningi ir teisėti valdytojai, jų turto valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas. Pareiškime išvardintus statinius valdo nuo 1978 m., t. y. nuo to momento, kai juos pastatė ūkio būdu. Nekilnojamieji daiktai - statiniai nėra slaptai ar per prievartą užvaldyti. Jiems nėra žinoma apie kliūtis, trukdančias įsigyti statinius nuosavybėn. Civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nėra.

Teismo posėdžio metu pareiškėja Ž. J. nurodė, kad jos vyras R. J. mirė (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad garažo boksą Nr. 3 valdė nuo pat jo pastatymo, už jį moka mokesčius. Pareiškėjas M. L. nurodė, kad garažą įgijo pirkimo - pardavimo būdu iš J., moka mokesčius už elektros energiją. Pareiškėjas S. R. nurodė, kad garažą pirko iš A. L. ir valdo nuo pirkimo momento. Pažymėjo, kad 2005 m. keitėsi garažų kooperatyvo adresas į dabartinį, t. y. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja A. C. (ji yra ir pareiškėjos D. Č. atstovė pagal įstatymą) nurodė, kad jos tėvas B. S. statė garažą. Po tėvo mirties, garažą paveldėjo motina A. S., kuri mirė 2017 m. Visą A. S. turtą, paveldėjo ji ir jos sesuo, pareiškėja D. Č.. Pareiškėjas E. S. nurodė, kad jo tėvas V. S. statė garažą, mirė 2003 m. Po tėvo mirties jis paveldėjo tėvo turtą. Moka mokesčius už elektros energiją, garažą valdo iki šiol. Pareiškėjas M. B. nurodė, kad jo tėvas P. B. statė garažą, po tėvo mirties jo turtą paveldėjo jis. Garažą valdo iki šiol, moka mokesčius už elektrą, atliekų išvežimą. Pareiškėjas Ž. Č. nurodė, kad jo motina, M. Č. garažą pirko iš M. G.. 2004 m. motina garažą padovanojo jam, jis moka mokesčius už elektrą. Pareiškėja A. R. nurodė, kad naudojasi garažu, kurį pirko iš P. A. žmonos R. A.. Abu nurodyti asmenys yra mirę. Pareiškėja A. L. nurodė, kad A. J. garažą pardavė jos motinai J. J.. Vėliau, motina garažą padovanojusi jai, kurį ji valdo iki šiol. Liudytoja N. N. parodė, kad 1978 m. Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos mokslinių tyrimų institutas (toliau ir - Institutas) skyrė sklypą kooperatiniams garažams statyti, Sodų g., Vilainiuose. Parodė, kad 12 asmenų, kurie buvo Instituto darbuotojai, garažus statė iš savo lėšų. Liudytojas J. Č. N. parodė, kad grupė Instituto darbuotojų, Sodų g., Vilainių k., Kėdainių r., statė garažus. Jis tuo metu buvo Instituto darbuotojas.

Teismo posėdžio metu, pareiškėjų atstovė advokatė V. S., pareiškėjų patikslintus reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti pareiškime nurodytais motyvais.

M. S., V. S., G. S. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jiems pranešta tinkamai. D. Č. į teismo posėdį neatvyko, ją pagal įgaliojimą atstovauja A. C., kurią byloje atstovauja advokatė V. S..

Apie civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai, 2017 m. spalio 11 d. nutartimi, paskelbiant specialiame internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą (b. l. 35-38). Per nustatytą terminą, prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ir prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos mokslinių tyrimų instituto eksperimentinio ūkio direktoriaus V. K. 1977 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 48, buvo nutarta Vilainių kooperatinių garažų statybai skirti 1,0 ha žemės sklypą Vilainių gyvenvietėje (b. l. 124). 1978 m. birželio 9 d. Instituto profsąjungos vietos komiteto posėdyje, buvo nutarta leisti statyti 12 vietų kooperatinį garažą (duomenys neskelbtini). P. A., A. J., R. J., J. J., S. L., A. L., B. R., B. S., V. S., V. S., P. B. ir M. G. (b. l. 7). Nurodyti asmenys buvo Instituto darbuotojai. Lietuvos TSR Kėdainių rajono Kėdainių apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1978 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 31 buvo nuspręsta įsteigti kooperatinių garažų kooperatyvą „Melioratorius“ (b. l. 25). Šiuo sprendimu taip pat buvo patvirtintas kooperatyvo narių sąrašas. Kooperatyvo „Melioratorius“ nariais tapo anksčiau paminėti 12 Instituto darbuotojų. Instituto eksperimentinio ūkio direktoriaus 1978 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 39, garažo statybai Vilainių gyvenvietėje, buvo paskirtas 6 arų žemės sklypas (b. l. 126), pagal kooperatinio garažo vietos nužymėjimo ir sklypo planus (b. l. 127, 128). 1978 m. liepos 24 d., kooperatyvui „Melioratorius“ buvo išduotas leidimas statyti 12 vietų kooperatinius garažus Vilainių gyvenvietėje (b. l. 129). Iš byloje esančių duomenų (b. l. 16) matyti, kad garažų korpusas buvo pastatytas ūkio būdu 1978 m. Bylos duomenys patvirtina, kad garažų kompleksas yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-15). Nustatyta, kad mirus P. A., vietoje jo į garažų kooperatyvą „Melioratorius“ įstojo R. A., kuri 2006 m. spalio 4 d. garažą pardavė pareiškėjai A. R. (b. l. 68). A. J. 1987 m. sausio 12 d. garažą pardavė J. J. (b. l. 72). J. J. 2005 m. vasario 1 d. dovanojimo sutartimi garažą padovanojo dukrai, pareiškėjai A. L. (b. l. 71), kuri garažą valdo iki šiol. R. J. mirė 1989 m. rugsėjo 16 d. (b. l. 77), po jo mirties garažą valdo pareiškėja Ž. J.. Mirus J. J., vietoje jo į garažų kooperatyvą įstojo O. J., kuri 2016 m. rugsėjo 24 d. garažą perdavė pareiškėjui M. L. (b. l. 62). Mirus S. L. (b. l. 63), jo palikimą priėmė (b. l. 66) ir į garažų kooperatyvą įstojo žmona E. L.. Išstojus E. L. (b. l. 91), į kooperatyvo narius buvo priimtas pareiškėjas G. S. (b. l. 65, 91), kuris garažą valdo iki šiol. A. L. 2005 m. rugsėjo 11 d. pardavė garažą pareiškėjui S. R. (b. l. 70), kuris garažą valdo iki šiol. Mirus B. R., garažą valdė jo augintinė R. B., kuri garažą 2012 m. rugsėjo 21 d. pardavė pareiškėjai M. S. (b. l. 61). B. S. mirus (b. l. 76), garažą paveldėjo A. S., kuri taip pat mirė (b. l. 122). Jos visą turtą po ½ dalį paveldėjo dukros, pareiškėjos A. C. ir D. Č. (b. l. 111-121). Mirus V. S. (b. l. 74), garažą paveldėjo ir iki šiol juo naudojasi jo sūnus, pareiškėjas E. S.. Pareiškėja V. S. statė garažą ir nuo 1978 m. jį valdo iki šiol. P. B. mirė 2014 m. lapkričio 6 d. (b. l. 73), jo visą turtą paveldėjo ir garažą po mirties valdo sūnus, pareiškėjas M. B.. M. Č. garažą įgijo iš M. G. ir 2004 m. rugsėjo 11 d. garažą padovanojo pareiškėjui Ž. Č. (b. l. 69). Pirkimo – pardavimo bei dovanojimo sutartys privaloma notarine tvarka patvirtintos nebuvo. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu taip pat patvirtino pareiškėjai, nurodydami, kad jie naudojasi garažais ir juos prižiūri. 2003 m. lapkričio 20 d. garažų kooperatyvas „Melioratorius“ ir akcinė bendrovė „Rytų skirstomieji tinklai“ sudarė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį (b. l. 58). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai moka mokesčius už elektros energiją (b. l. 21-24,50-54, 96-97). Nors mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitoje (b. l. 50) nurodyta, kad elektros energija tiekiama pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), tačiau kiti įrodymai, t. y. rašte dėl informacijos pateikimo, ataskaitoje ir fotonuotraukose matomas sutampantis įvadinio elektros apskaitos prietaiso Nr. 04494560 (b. l. 49, 50, 94, 95) leidžia daryti išvadą, kad elektra tiekiama adresu (duomenys neskelbtini). Garažų komplekso naudotojų užsakymu, VĮ Registrų centro Kauno filialas, 2017 m. kovo 29 d. atliko garažo (garažų komplekso) (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus (b. l. 12-16). Iš Registrų centro pastato dalių apskaičiavimo projekto pagal 2017 m. kovo 29 d. kadastrinių matavimų duomenis matyti, kad Ž. Č. apskaičiuotos 85/1000 garažo (garažų komplekso) dalys, M. S. - 83/1000 dalys, Ž. J. - 83/1000 dalys, S. R. - 83/1000 dalys, A. L. - 83/1000 dalys, E. S. – 84/1000 dalys, A. R. - 84/1000 dalys, V. S. – 83/1000 dalys, M. B. – 84/1000 dalys, M. L. – 82/1000 dalys, G. S. – 82/1000 dalys, A. S., kurios, kaip minėta, turtą po ½ dalies paveldėjo dukros A. C. ir D. Č., - 84/1000 dalys (b. l. 17). Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo rašto matyti, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamieji daiktai (statiniai, garažai, žemės sklypas), daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, Nekilnojamo turto registre neįregistruoti (b. l. 11). Kėdainių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu patvirtino, kad statinys - garažų kompleksas, (duomenys neskelbtini), nėra įrašytas į Kėdainių rajono savivaldybės statinių, kurie neturi savininkų sąrašą. Statinio pripažinimo bešeimininkiu procedūra nevykdoma, nurodytas statinys Kėdainių rajono savivaldybės administracijos balanse neapskaitomas (b. l. 33).

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis nustato, jog CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija (2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011) pasisakė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Be to, nutartyje nurodyta, jog tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Taikant įgyjamosios senaties institutą, užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012, kat. 30.8).

Išanalizavus bei įvertinus bylos įrodymų visumą, konstatuotina, kad pareiškėjai nėra nekilnojamojo daikto – 12 vietų garažo, (duomenys neskelbtini), savininkai ((pareiškėjų sudarytos nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo bei dovanojimo sutartys buvo sudarytos nesilaikant įstatymų (tiek iki 2001 m., tiek ir po 2001 m. galiojusio CK) nustatytų notarinės formos reikalavimų)), tačiau yra sąžiningai įgiję minėtą nekilnojamąjį daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo nuo 1978 m., tai yra daugiau kaip 10 metų. Pažymėtina, jog CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Byloje nustatyta, kad statinio (12 vietų garažo) valdytojai pradėję jį valdyti buvo pagrįstai įsitikinę, kad niekas neturi daugiau už juos teisių į užvaldomą daiktą ir sąžiningais valdytojais išliko visą įgyjamosios senaties laiką (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Minėtas nekilnojamasis daiktas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jis nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad byloje nėra pateikta neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškime nurodytas nekilnojamasis daiktas būtų įgytas pareiškėjų sąžiningai, kad jis pareiškėjų buvo nepertraukiamai valdomas daugiau kaip dešimt metų. Teismas su šiais teiginiais nesutinka, kadangi dalis pareiškėjų, kaip nustatyta byloje, patys pasistatė nurodytus garažus pagal tuo metu jiems suteiktą leidimą. Kita dalis pareiškėjų garažus įgijo vėliau, t. y. juos paveldėjo arba nusipirko. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino patys pareiškėjai. Ginčo dėl garažų valdymo ir naudojimosi tvarkos tarp jų nėra, todėl teismas neturi pagrindo netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėjai valdė garažų kompleksą (12 vietų garažą), į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjų pareiškime nurodyti faktai, kad daugiau kaip dešimt metų (taikant CK 4.71 straipsnio 2 dalį) pareiškėjai nepertraukiamai naudojosi daiktu, jį turi ir valdo kaip savo turtą, juo rūpinasi, prižiūri, remontuoja ir saugoja. Todėl byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėjai Ž. Č., M. S., Ž. J., S. R., A. L., E. S., A. R., V. S., M. B., M. L., G. S., D. Č., A. C., pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į statinį - garažų kompleksą (duomenys neskelbtini).: Ž. Č., boksas Nr. l, 85/1000, M. S., boksas Nr. 2, 83/1000, Ž. J., boksas Nr. 3, 83/1000, S. R., boksas Nr. 4, 83/1000, A. L., boksas Nr. 5, 83/1000, E. S., boksas Nr. 6, 84/1000, A. R., boksas Nr. 7, 84/1000, V. S., boksas Nr. 8, 83/1000, M. B., boksas Nr. 9, 84/1000, M. L., boksas Nr. 10, 82/1000, G. S., boksas Nr. 11, 82/1000, D. Č. ir A. C., po ½ dalį bokso Nr. 12, 84/1000 (CPK 185, 533 straipsniai).

Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur, todėl teismas šios sumos iš pareiškėjų nepriteisia (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265 straipsniais, 268 straipsnio 3 dalimi, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjai Ž. Č., M. S., Ž. J., S. R., A. L., E. S., A. R., V. S., M. B., M. L., G. S., D. Č., A. C., pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į statinį - garažų kompleksą (duomenys neskelbtini), Ž. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) boksas Nr. l, 85/1000, M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) boksas Nr. 2, 83/1000, Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) boksas Nr. 3, 83/1000, S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) boksas Nr. 4, 83/1000, A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) boksas Nr. 5, 83/1000, E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) boksas Nr. 6, 84/1000, A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) boksas Nr. 7, 84/1000, V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) boksas Nr. 8, 83/1000, M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) boksas Nr. 9, 84/1000, M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) boksas Nr. 10, 82/1000, G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) boksas Nr. 11, 82/1000, D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) po ½ dalį bokso Nr. 12, 84/1000.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.