- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-02
- Bylos Nr.
- e2YT-421-1069/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00017-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Pareiškėjas
- T. T., J. P., V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Rimantas Šimkaitis, Valdas Andrijauskas
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
dalyvaujant pareiškėjai T. T. ir jos atstovui advokatui Rimantui Šimkaičiui, pareiškėjams (suinteresuotiems asmenims) V. V., J. P. ir jų atstovui advokatui Valdui Andrijauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. T. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu išdavimo, pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys suinteresuoti asmenys A. M. ir VĮ Turto bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja T. T. 2021-01-07 kreipėsi į teismą, prašydama :1) atnaujinti neveiksniai paveldėjimo teisių srityje A. M. praleistą įstatymo nustatytą terminą jos motinos E. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti: 2) išduoti leidimą globėjai ir turto administratorei T. T. priimti neveiksnios globotinės vardu palikimą atsiradusį po jos motinos mirties. Pareiškėja T. T. nurodė, kad suinteresuoti asmenys A. M. ir V. V. yra (duomenys neskelbtini) mirusios J., E., Š., vaikai. Palikėjos duktė E. P. mirė (duomenys neskelbtini), duomenys apie jos įpėdinius nežinomi. Pareiškėja T. T. yra paskirta Tauragės apylinkės teismo 2020-08-28 sprendimu pripažintos neveiksnia paveldėjimo teisinių santykių srityje A. M. globėja ir turto administratore. Palikėjos J.E. palikimą sudaro gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Palikėjos J. E. Š. palikimą yra priėmęs jos sūnus V. V., tačiau paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas nagrinėjamu atveju jam nėra išduotas. Suinteresuotas asmuo A. M. dėl psichinės ligos būdama neįgali yra praleidusi palikėjos J. E. Š. palikimo priėmimo terminą, kuri laikytina svarbia. A. M. yra jos kaimynė ir ją globoja. Su mirusiąja Š. jokių giminystės ryšių neturi. Santykiai su V. normalūs, su P. jokių santykių neturi. A. M. susitvarkyti palikimo negalėjo dėl ligos. Globėja pareiškėja pripažinta yra tik 2020 m. ir tik tada paaiškėjo, kad yra palikimas. Tame gyvenamajame name gyvena M. ir jos brolis. Nežino kodėl brolis neapsiėmė būti globėju. M. dabar jokio turto neturi, tik pretenduoja į palikimą.
2. Pareiškėja J. P. taip pat prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Nurodė, kad jos mama, E. P. (kurios mergautinė pavardė buvo V.), gimusi (duomenys neskelbtini) – J. E. V. ir V. (kurio pavardė gimimo liudijime nenurodyta) šeimoje, o suinteresuotas asmuo V. V., yra mamos brolis. Jos mama E. P. mirė (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio pradžioje apie 10 dieną išvyko į užsienį dirbti. Vyko į užsienį dėl skolų. Tuomet dar buvo nepilnamečių vaikų. Grįžo 2017 m. rugsėjo mėn. gale arba spalio mėn. pradžioje. Pas notarę nuvyko 2017-05-25, notarė užvedė bylą. Tačiau pareiškėja J. P. nežinojo, kad gali pretenduoti į palikimą. Močiutė turėjo 3 vaikus, viena iš jų buvo jos mama. Pareiškėja J. P. padėjo dokumentus tvarkyti V.. Nebebendrauja su M.. Yra palikti 3 žemės sklypai ir namas gyvenamasis. Ten gyvena M. ir V.. Jis ten visada gyveno. Ji gyvena su vyru ir pilnamečiu vaiku. Jos lėšomis buvo atlikta visa dokumentacija namo dėl pakilimo.
3. Pareiškėjas V. V. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. E. Š. mirties atsiradusį palikimą priėmė ir jį valdo, tačiau 2021-05-17 pareiškimu atsisakė pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, patvirtino, kad atsisakymo pasekmės yra aiškio ir suprantamos. Nurodo, kad neprieštarauja, jog neveiksniai paveldėjimo teisinių santykių srityje A. M., būtų atnaujintas praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po jos motinos J. E. Š., mirties (duomenys neskelbtini) priimti, nes tikriausiai reikėtų sutikti su tuo, kad asmens neveiksnumas ir psichinė liga, yra svarbios priežastys ir pagrindai prašomam praleisto termino atnaujinimui. Paaiškino, kad buvo nuvykęs pas notarą nuvykęs ir turi priėmęs palikimą bet paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Pas notarę buvo nuvykęs ir vienas ir su P., tačiau notarė neaiškino P. apie jos galimybė priimti palikimą. Taip pat prašo sugrąžinti žyminį mokestį.
4. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad skyrius šiuo metu neturi duomenų, jog globėjai T. T. priėmus palikimą globotinės A. M. vardu bus pažeisti jos interesai.
Šalies argumentai
5. L. S. R. nurodė, kad pažįsta J. P.. Pažinojo ir jos mamą E. P., jos mergautinė pavardė V., gim. (duomenys neskelbtini). mirusi (duomenys neskelbtini). J. E. Š. pažinojo P. močiutė, (duomenys neskelbtini). Jis prisidėjo piniginėmis lėšomis prie Š. laidotuvių. V. neturėjo lėšų. P. buvo išvykusi į Airiją todėl pas notarą nesikreipė. Išvyko 2017 m. birželio pabaigoje išvyko. Ji galvojo kad per pusę metų reikia kreiptis pas notarą. Paveldėjimo byla dar nesutvarkyta.
6. Liudytoja A. R. nurodė, kad pažįsta J. P., pažinojo jo mamą E. P., jos mergautinė pavardė V.. Ji buvo gimusi (duomenys neskelbtini) ji mirė (duomenys neskelbtini) m. J. E. Š. pažinojo kaimynė buvo. Ji mirė (duomenys neskelbtini) yra J. P. uošvienė. J. ir Š. laidojo ją. Mirusioji turėjo paveldėtą turtą iš vyro šeimos. Ji gyveno (duomenys neskelbtini) turėjo namą, žemės sklypus. Po močiutės mirties, buvo pasiskolinusi pinigų, išvyko į užsienį Airiją užsidirbti. Skola buvo skolinga už laidotuves. Ji išvažiavo po laidotuvių. Grįžo po kelių mėnesių. Grįžo maždaug rugsėjo mėn. gale. Ji nenuėjo pas notarą nes apsiriko dėl laikotarpio, anksčiau buvo 6 mėn. terminas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimai tinkintini.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
7. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. E. Š. (toliau ir – palikėja), kuri nuo 2001-04-21 buvo našlė. Palikėja turėjo tris vaikus – dukrą, E. P. (mirusią (duomenys neskelbtini)); dukrą A. M. (kuri 2020-09-28 teismo sprendimu pripažinta neveiksnia paveldėjimo teisinių santykių srityje) ir sūnų V. V..
8. Taip pat nustatyta, kad palikėjos sūnus, V. V., įstatymo nustatytu terminu (2017-06-21) kreipėsi į notarę dėl palikimo, atsiradusio po jo mamos, priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jam nėra išduotas. Tuo tarpu neveiksnios dukters, A. M. globėja ir turto administratorė – pareiškėja T. T. bei palikėjos mirusios dukters E. P. duktė – pareiškėja J. P. prašo joms atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą pareiškimų apie palikimo priėmimą pagal įstatymą pateikimui palikimo atsiradimo vietos notarui.
Dėl pareiškėjos T. T. pareiškimo
9. Lietuvos Respublikose Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y., apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
10. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Todėl įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y., įrodyti, kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.
11. Byloje neginčytinai nustatyta, kad mirusiosios J. E. Š. įstatyminė įpėdinė, dukra A. M., jau po palikėjos mirties dėl sveikatos sutrikimų teismo sprendimu pripažintas neveiksnia ir yra globojama teismo paskirtos globėjos ir turtu administratorės T. T. (Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-09-28 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2YT-2173-635/2020). Nustačius, kad susiklosčiusioje situacijoje neveiksnumas nustatytas ir globėja paskirta jau pasibaigus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo dienos palikimui priimti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) yra pagrindas pripažinti, kad terminas globotinės vardu priimti palikimą praleistas dėl svarbios ir objektyviai pateisinamos priežasties, ir tai sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą (CK 5.57 straipsnis).
12. Be to, CK 3.244 straipsnio 3 dalis numato, kad būtinas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės.
13. Kaip minėta pareiškėja T. T. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-09-28 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-2173-635/2020, paskirta A. M., pripažintos neveiksnia paveldėjimo teisinių santykių srityje, globėja bei jos turto administratore. Bylos svarstymui pateikta Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2021-04-20 pažyma Nr. S1-(17.2.31-785), kurioje teigiama, kad skyrius neturi duomenų apie tai, jog globėjai T. T. leidus globotinės A. M.) vardu priimti palikimą, atsiradusį po mamos J.E. Š., mirties (duomenys neskelbtini), būtų pažeisti globotinės interesai. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjai globėjai T. T. išduotinas teismo leidimas globotinės vardu priimti palikimą, atsiradusį po jos mirties (CPK 579, 582 straipsniai).
Dėl pareiškėjos J. P. pareiškimo
14. Jau minėta, kad pareiškėjos J. P. mama, E. P., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo J. E. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. CK 5.12 straipsniu palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Taigi CK 5.12 straipsnyje nustatyta vaikaičio ir provaikaičio teisė paveldėti atstovavimo teise, t. y. vaikaičiai ir provaikaičiai pagal įstatymą paveldėjimo santykiuose atstovauja mirusiam savo tėvui ar motinai.
15. Ir nors vaikaičiai pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldi kaip antros eilės įpėdiniai, bet atstovavimo teise jie gali paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniais, jeigu nėra gyvų jų tėvų, kurie būdami gyvi tokią teisę turėtų. Tai reiškia, kad vaikaičiui, paveldinčiam atstovavimo teise, trijų mėnesių terminas palikimui priimti skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo momento, šiuo atveju mirties (CK 5.3 str. 1 d., 5.12 str., 5.50 str.).
16. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja patvirtino ir byloje nekilo ginčo, kad apie palikimo atsiradimą (močiutės mirtį) pareiškėjai J. P. buvo žinoma. Pareiškėja paaiškino, kad būtent ji rūpinosi močiutės laidotuvėmis, taip pat padėjo dėdei (V. V.) tvarkytis paveldėjimo dokumentus, lydėjo jį pas notarą, tačiau dėl teisinio išprusimo stokos, ji nežinojo apie pačios teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su paveldinčiu dėde nebesant gyvai jos mamai, apie tai jai nebuvo paaiškinta ir notarės biure, o grįžus iš užsienio ir sužinojus apie šią teisę įstatymo numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti jau buvo praleistas.
17. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja J. P. buvo nerūpestinga ar aplaidi dėl ko jai turėti kilti neigiami palikimo priėmimo termino praleidimo teisiniai padariniais. Priešingai, vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti į tai, kad ji domėjosi atsiradusiu palikimu, dėjo pastangas, kad jį priimtų kiti įpėdiniai. Taigi pagal savo galimybes buvo pakankamai atidi ir sąžininga. Tokios aplinkybės laikytinos svarbiomis ir praleistas įstatymu nustatytas terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsnis).
Dėl pareiškėjo V. V. pareiškimo
18. Pareiškėjas V. V. 2021-03-04 pateiktu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mamos J. E. Š. mirties atsiradusį palikimą priėmė ir jį valdo. Tačiau 2021-05-17 pareiškimu atsisakė pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, patvirtindamas, kad pareiškimo atsisakymo pasekmės jam yra aiškio ir suprantamos.
19. Šalys turi teisę atsisakyti pareikštų reikalavimų bet kurioje proceso stadijoje. Pareiškėjui yra žinomos pareiškimo atsisakymo pasekmės. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo atsisakymas nuo pareiškimo prieštarauja įstatymams. Priešingai, bylos svarstymui notarės pateikta J. E. Š. paveldėjimo bylos kopija leidžia nustatyti, kad pareiškėjas V. V. įstatymo nustatytu terminu (2017-06-21) jau kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, o pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, kaip pareiškėjas V. V. paaiškino teismo posėdžio metu, teikė suklaidintas susiklosčiusios teisinės situacijos. Vadovaujantis dispozityvumo principu yra pagrindas priimti pareiškėjo atsisakymą nuo pareiškimo (CPK 13 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis) ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
20. Sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas ir tuo atveju, kai ieškinys / prašymas / skundas grąžinami be sprendimo (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaip minėta, pareiškėjas V. V. pareiškimą pateikė teismui suklaidintas susiklosčiusios teisinės situacijos, o vėliau jo atsisakė. Tokiu atveju teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjui grąžinti visą jo sumokėtą 38 Eur žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjų T. T. ir J. P. pareiškimus tenkinti.
Atnaujinti neveiksniai paveldėjimo teisinių santykių srityje A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą pareiškimo apie palikimo priėmimą pagal įstatymą po mamos J. E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pateikimui palikimo atsiradimo vietos notarui.
Leisti globėjai ir turto administratorei T. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) globotinės A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po mamos J. E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Atnaujinti pareiškėjai J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą pareiškimo apie palikimo priėmimą pagal įstatymą po močiutės J. E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pateikimui palikimo atsiradimo vietos notarui.
Priimti pareiškėjo V. V. atsisakymą nuo pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir civilinę bylą Nr. e2YT-421-1069/2021 šioje dalyje nutraukti.
Grąžinti pareiškėjui V. V. (mokėtojo asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2021-03-03, per PERLAS GO programą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.