Kauno apygardos teismo sprendimas

2007-09-24 · Civilinė byla Nr. 2-779-260/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-09-24
Bylos Nr.
2-779-260/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „RIMI Lietuva“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Mano turtas“
Advokatai
Džiolana Tarvainytė, Jonas Platelis, Artūras Vaišvila, Nijolė Vaičiūnaitė
Kategorijos
  • 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-779-260/2007Procesinio sprendimo kategorijos:20.2; 21.4; 50.5; 116.1; 126.8 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 24 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis,sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovo atstovams advokatei Nijolei Vaičiūnaitei ir advokato padėjėjui Jonui Plateliui, atsakovo atstovams administratoriui Aronui Šerberiui ir advokatui Artūrui Vaišvilai, trečiojo asmens atstovei advokatei Džiolanai Tarvainytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-779-260/2007 dėl subnuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „RIMI Lietuva“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vegida“ , tretysis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Mano turtas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „RIMI Lietuva“ 2007 04 16 pateiktu ieškiniu (b.l. 2-4) prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2001-12-10 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. PC/00 l/V tarp UAB „Mano turtas", UAB „Vegida" ir UAB „RIMI Lietuva" nutraukimą bankrutuojančios UAB „Vegida" 2006-12-07 pranešimu dėl subnuomos sutarties Nr. PC/001/V nutraukimo. Ieškinyje nurodė, kad 2001-12-10 tarp atsakovo UAB „Vegida", ieškovo UAB „RIMI Lietuva", kurio ankstesnis pavadinimas –UAB „Ekovalda“, ir UAB „Transalfa" (tuometinio patalpų savininko) buvo sudaryta trišalė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis Nr. PC/001/V. Pagal šią subnuomos sutartį UAB „Vegida" išnuomojo bendrovei „RIMI Lietuva" patalpas, esančias Architektų g. 19, Vilniuje. Pastatas, esantis Architektų g. 19, Vilniuje, 2005-06-23 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleistas uždarajai akcinei bendrovei UAB „Mano turtas". 2006-10-25 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-5153-653/06, Vilniaus m. 3 apylinkės teismas iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - uždraudė UAB „Vegida" ir UAB „Mano turtas" atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su paminėtos Trišalės subnuomos sutarties nutraukimu bei jos išregistravimu iš viešo registro. Šios laikinosios apsaugos priemonės 2006-10-30 buvo įregistruotos viešame Nekilnojamojo turto registre. Kauno apygardos teismas 2006-11-20 nutartimi uždarajai akcinei bendrovei "Vegida" iškėlė bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė Aroną Šerberį. Teismo paskirtasis administratorius 2006-12-07 pranešimu dėl subnuomos sutarties Nr. PC/00 l/V nutraukimo pranešė ieškovui, kad nutraukia trišalę subnuomos sutartį, ir nurodė atlaisvinti Patalpas iki 2007-02-28. Kadangi iškėlus bankroto bylą UAB „Vegida" kaip juridinis asmuo išliko tas pats, jam ir toliau taikomos teismo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės. Paskirtasis bankroto administratorius tik perėmė UAB „Vegida" valdymo organo funkcijas, taip pat iš valdymo organų turėjo perimti visą UAB „Vegida" turtą ir visus dokumentus. Todėl administratoriui privaloma 2006-10-25 teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir jis negalėjo atlikti jokių veiksmų, susijusių su Trišalės subnuomos sutarties nutraukimu. Taigi, administratoriaus pranešimas apie tokį sutarties nutraukimą yra neteisėtas, prieštaraujantis pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Tokiu būdu bankrutuojanti UAB „Vegida" pažeidė LR CPK 18 straipsnį, kuriuo įtvirtintas teismo nutarties privalomumas visiems asmenims, tiek dalyvavusiems, tiek nedalyvavusiems nagrinėjant bylą. Bankrutuojanti UAB „Vegida", nepaisydama teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pažeidė teismų nepriklausomumą ir viešąją tvarką. Toks teismo nutarties nepaisymas LR BK pripažįstamas baudžiamuoju nusižengimu (LR BK 245 str.). Atitinkamai, bankrutuojančios UAB „Vegida" vienašalis sandoris, kuriuo siekiama terminuotos trišalės subnuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, yra negaliojantis kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai (LR CK 1.81 str. 1 d.). Be to, galiojant teismo uždraudimui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Trišalės subnuomos sutarties nutraukimu bei jos išregistravimu iš viešo registro, bankrutuojanti UAB „Vegida" neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai prieš terminą nutraukti terminuotą Trišalę subnuomos sutartį, tai yra, siekė neteisėtai ir nepagrįstai nutraukti sutartį.

Atsiliepimas

Atsiliepimą į ieškinį ( b.l.52-58) pateikęs atsakovas bankrutuojanti UAB „Vegida“ nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka, prašo jį palikti nenagrinėtu, o nesant galimybės palikti ieškinį nenagrinėtu, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad UAB „Vegida“, būdama patalpų, esančių Architektų g. 19, Vilniuje, nuomininku, pagal 2001 12 01 subnuomos sutartį subnuomavo šias patalpas dabartiniam ieškovui. 2006 06 23 pirkimo – pardavimo sutartimi patalpų savininkas UAB „Transalfa“ perleido patalpas naujam savininkui UAB „Mano turtas“. Nuo 2006 m. birželio mėnesio UAB „Vegida“ nesugebėjo sumokėti patalpų savininkui nuomos mokesčio , taip pat mokėjimų už komunalinius patarnavimus bei telefoninio ryšio paslaugas. Patalpų savininkas UAB „Mano turtas“ 2006 09 18 įspėjo nuomininką, kad, šiam nemokant nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų, vienašališkai nuo 2006 10 31 nutraukia nuomos sutartį ir reikalauja atlaisvinti patalpas. Subnuomininko UAB „RIMI Lietuva“ prašymu Vilniaus 3 apylinkės teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė UAB „Vegida“ ir UAB „Mano turtas“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su nuomos bei subnuomos sutarčių nutraukimu. Taikydamas tokias laikinąsias apsaugos priemones teismas neįvertino, kad UAB Vegida“ neturi galimybių mokėti nuomos mokestį, nuomos sutarties galiojimas tik didina šios įmonės įsiskolinimus. Atsakovui UAB „Vegida“ negalint vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, Kauno apygardos teismas 2006 11 20 iškėlė bankroto bylą šiai uždarajai akcinei bendrovei. BUAB „Vegida“ administratorius, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo, kaip specialaus įstatymo, 1 str. 3 d., 10 str. 7 d. 4 p. ir 11 str. 3 d. 13 p. normomis nustatytą imperatyvią pareigą informuoti suinteresuotus asmenis dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių vykdymo ar pasibaigimo, 2006 m. gruodžio 7 d. pranešimu ieškovui UAB "RIMI Lietuva“ pranešė, kad subnuomos sutartis Nr. PC/00 l/V nutraukiama pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 13 p. Toks bankrutuojančios įmonės administratoriaus pranešimas dėl subnuomos sutarties nutraukimo yra teisėtas ir pagrįstas, nes atitinka Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 4 p. ir 11 str. 3 d. 13 p. imperatyvių normų reikalavimus, kurių tikslas užtikrinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, o tuo pačiu ir viešąjį interesą dėl imperatyvių įstatymo normų vykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas pripažinti šio pranešimo pagrindu Subnuomos sutarties nutraukimą neteisėtu yra visiškai nepagrįstas. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Vegida“, administratorius pradėjo vykdyti Įmonių bankroto įstatymo jam numatytas pareigas, viena iš kurių yra ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Siekdamas išvengti atsakovo UAB „Vegida" įsipareigojimų didėjimo ir gindamas viešąjį interesą bei įmonės kreditorius, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 4 p. ir 11 str. 3 d. 13 p., kurie numato, kad „Jei administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad Įmonės sudarytų sutarčių kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos) (...) laikomos pasibaigusiomis“ , bankroto administratorius pranešė, kad Subnuomos sutartis nebus vykdoma. Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 4 p. ir 11 str. 3 d. 13 p. numato, jog administratoriui pranešus, kad bankrutuojanti įmonė nevykdys sutarties, tokia sutartis pasibaigia savaime pagal Įmonių bankroto įstatymą. Bankrutuojančiai įmonei nereikia atskirai tokios sutarties nutraukti LR CK numatyta tvarka ir sutarties pasibaigimui netaikomi sutarties nutraukimo tvarkai keliami reikalavimai. Todėl negalima vertinti, kad administratoriaus veiksmai neteisėti, nes buvo teismo draudimas atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su nuomos ir subnuomos sutarties nutraukimu. Taip pat atsakovas atsiliepime nurodė, kad UAB „RIMI Lietuva“ 2006 11 08 Vilniaus komercinio arbitražo teisme pareiškė ieškinį dėl Subnuomos sutarties pripažinimo nuomos sutartimi. Šiuo ieškiniu UAB „RIMI Lietuva“ be kita ko prašo pripažinti atsakovų UAB „Mano turtas“ ir UAB „Vegida“ veiksmus, nutraukiant sunuomos sutartį Nr. PC/001/V neteisėtais. Tai yra tapatus reikalavimas šioje byloje pareikštam reikalavimui, todėl vėliau pareikštas reikalavimas pagal CPK 296 str. 1 d. 4 p. turi būti paliktas nenagrinėtu.

Atsiliepimą į ieškinį ( b.l.96-98) pateikęs tretysis asmuo UAB „Mano turtas“ nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Jo nuomone, atsakovas 2006 12 07 pranešimą ieškovui apie subnuomos sutarties nutraukimą išsiuntė pagrįstai, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 13 p., t.y. taikydamas šio įstatymo nuostatas, kurios numato administratoriaus teisę nutraukti bankrutuojančios įmonės sandorius. Ieškovas nurodo, kad 2006 12 07 pranešimas yra vienašalis sandoris, tačiau toks teiginys laikytinas nepagrįstu. 2001 12 10 subnuomos sutartis jau yra nutraukta, nes atsakovas ieškovui apie tai pranešimą nusiuntė dar 2006 09 18. Trečiojo asmens nuomone, ieškovas netiksliai subnuomos sutartį įvardija kaip trišalę, tuo netiksliai perteikia subnuomos sutarties prasmę. Nuomotojas yra tik davęs sutikimą sudaryti subnuomos sutartį, įsipareigojąs informuoti subnuomininką apie ketinimą parduoti patalpas bei tam tikrais atvejais atlyginti subnuomininko atlikto remonto kainą. Jokios kitos tiesioginės teisės bei pareigos UAB „Mano turtas“ ir ieškovo, tame tarpe ir teisė nutraukti subnuomos sutartį, nesieja. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 10 25 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pažeista, nes administratorius, pranešdamas ieškovui apie subnuomos sutarties tolimesnį nevykdymą rėmėsi Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis. Be to, tretysis asmuo pareiškė nuomonę, kad ši byla turėtų būti sujungta Vilniaus komercinio arbitražo teismo nagrinėjama civiline byla Nr. 104, kurioje ieškovas UAB „RIMI Lietuva“ yra pareiškęs ieškinį atsakovams UAB „Vegida“ ir UAB „Mano turtas“ . Šio ieškinio vienas iš reikalavimų yra pripažinti atsakovų UAB „Vegida“ ir UAB „Mano turtas“ veiksmus siekiant nutraukti subnuomos sutartį su UAB „RIMI Lietuva“ neteisėtais. Taigi šie reikalavimai ir reikalavimai pareikšti šioje byloje yra susiję, kilę iš tos pačios subnuomos sutarties. Jie turėtų būti išspręsti vienu metu.

Dublike ( b.l. 116-121) ieškovas nurodė, kad jo pareikštas ieškinys turėtų būti patenkintas. Jo nuomone, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštas argumentas, jog trišalė subnuomos sutartis buvo nutraukta 2006 10 31 yra nepagrįstas. Tuo metu galiojo teismo paskirtos laikinosios apsaugos priemonės, kurios privalomos visiems asmenims. Be to Įmonių bankroto įstatyme nėra įtvirtinta imperatyvi įstatymo norma, kad , iškėlus bankroto bylą, turi būti nutraukti visi sudaryti sandoriai. Šio įstatymo 10 str. 7 d. 4p. , 11 str. 3 d. 13 p. tik suteikia teisę administratoriui nutraukti sudarytus sandorius, bet nenumato tokios pareigos. Be to , nutraukti sandorius, naudingus bankrutuojančiai įmonei, būtų priešinga bankroto procedūrų esmei. Atsakovas bankrutuojanti UAB „Vegida“ pagal trišalę subnuomos sutartį kas mėnesį gauna pajamų, todėl tokios sutarties nutraukimas reikštų įmonės, jos kreditorių ir akcininkų interesų pažeidimą. Taip pat atsakovas remiasi teisiškai nepagrįstu argumentu, kad trišalė nuomos sutartis pasibaigė savaime pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas , kai administratorius pranešė, kad atsakovas nebevykdys sutarties. Tam, kad bankrutuojančios įmonės sutartis pasibaigtų, administratorius turėtų priimti atitinkamą sprendimą ir pateikti pranešimą kontrahentui. Tokie veiksmai yra vienašalis administratoriaus sandoris nutraukti sutartį prieš terminą. Neatlikus tokių veiksmų, negalima teigti apie savaiminį sutarties pasibaigimą įstatymo pagrindu. Tačiau laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo draudžiama atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su trišalės subnuomos sutarties nutraukimu, o todėl administratorius neturėjo teisės atlikti Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 13 p. numatytus veiksmus. Atsakovo teiginys, kad ieškovas UAB „RIMI Lietuva" prisiėmė riziką dėl trišalės subnuomos sutarties pasibaigimo, sąlygoto nuomos sutarties pasibaigimu, nėra teisiškai reikšmingas jau vien dėl to, kad trišalė subnuomos sutartis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra nei pasibaigusi, nei nutraukta. Dėl atsakovo teiginių apie ieškovo prisidėjimą prie UAB „Vegida" bankroto ir trišalės subnuomos sutarties pasibaigimo pasakytina, kad klausimą dėl UAB „Vegida" vėlavimo mokėti nuomos mokestį ieškovas bandė geranoriškai derinti ir reguliuoti tiek su UAB „Vegida", tiek su UAB „Mano turtas", o dėl bankroto bylos UAB „Vegida" iškėlimo kreipėsi ji pati. Taip pat pažymėtina, kad trišalės subnuomos sutarties pagrindu susiklostę faktiniai ir teisiniai santykiai tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pasižymi tam tikra specifika. Ieškovo įsitikinimu, šie santykiai atitinka tiesioginius nuomos santykius, susiklosčiusius tarp ieškovo ir dabartinio patalpų savininko - trečiojo asmens UAB „Mano turtas". ICA (dabar - RIMI) grupei etapais investavus į UAB „Ekovalda" (po investavimo pavadinimas pakeistas į UAB „RIMI Lietuva") akcijas, Trišalės subnuomos sutarties pagrindu susiklostę santykiai buvo perimti iš pirminių tarpusavyje susijusių sutarties šalių, t.y. UAB „Transalfa" (iki UAB „Mano turtas" buvusio patalpų savininko), UAB „Vegida" ir UAB „Ekovalda", kaip fragmentas verslo schemos, kuri buvo sukurta susijusių subjektų grupės viduje, nors iš esmės šie santykiai atitinka tiesioginius nuomos santykius. Kadangi atsakovas ir tretysis asmuo ėmėsi ieškovo atžvilgiu nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, šiais pagrindais ieškovas 2006-11-08 pareiškė neturtinį reikalavimą arbitražo teisme dėl tiesioginės nuomos su turto savininku (t.y., trečiuoju asmeniu) pripažinimo. Kartu pasakytina, kad, priešingai nei teigia tretysis asmuo, trišalės subnuomos sutarties toks įvardinimas būtent išreiškia specifinį sutartinį reguliavimą ir tai, kad pareigos ir teisės sieja ne tik ieškovą ir atsakovą, bet ir ieškovą bei UAB „Mano turtas". Ieškovas taip pat nurodė, kad trečiojo asmens prašymu sujungti bylas, t.y. šią bylą, nagrinėjamą Kauno apygardos teisme, ir bylą, nagrinėjamą Vilniaus komercinio arbitražo teisme, negalima. Jo nuomone, ieškiniai šiose bylose netapatūs, skirtinga byloje dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis abiejose bylose. Tai, kad bylose pareikšti reikalavimai susiję, dar nėra pagrindas bylas sujungti, o ir įstatymas nenumato pagrindų teismo ir arbitražo byloms sujungti.

Triplike (b.l.133-137) atsakovas UAB „Vegida nurodė, kad ieškovo argumentas , jog bet koks subnuomos sutarties nutraukimas yra niekinis sandoris dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo (LR CPK, LR CK ir LR ĮBĮ) normoms ir viešajai tvarkai yra visiškai nepagrįstas. Tai jis grindžia tokiais argumentais.

Pirma. Įmonių bankroto įstatymo 1 str. 3 d. nustato, kad „kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms". Taigi, Įmonių bankroto įstatymas yra specialusis įstatymas ir turi aukštesnę galią prieš Civilinį kodeksą. Todėl bankrutuojančios įmonės administratorius privalo vykdyti Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, kurių nesaisto iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo kitų teismų priimtos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Antra. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, atsiranda Įmonių bankroto įsta­tymo 10 str. 7 d. 1-7 punktuose išvardytos pasekmės. O būtent, LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p. nustato bankroto administratoriaus teisę per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pranešti suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, ir tokios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos) laikomos pasibaigusiomis. Tokios bankroto administratoriaus teisės negali riboti jokie kiti įstatymai ar kito, ne bankroto bylą nagrinėjančių, teismo nutartys. Priešingu atveju, būtų visiškas teisinis absurdas, kai iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo kito teismo priimta nutartis galėtų uždrausti bankroto administratoriui vykdyti Įmonių bankroto įstatymo imperatyvias normas.

Trečia. Vadovaudamasis LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p. ir 11 str. 3 d. 13 p., kurie numato, kad „Jei administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos) (...) laikomos pasibaigusiomis", BUAB „Vegida" administratorius pranešė ieškovui, kad subnuomos sutartis nebus vykdoma.

Ketvirta. Bankrutuojančiai įmonei nereikia sutarčių nutraukti LR CK numatyta tvarka. O ir sutarties pasibaigimui netaikomi LR CK keliami reikalavimai sutarties nutraukimo tvarkai.

Žemesnės instancijos teismas

Penkta. Net žinodamas apie Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. spalio 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo BUAB „Vegida" administratorius po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo privalėjo vadovautis ir vykdyti Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, kad būtų apgintos tiek bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių, tarp kurių yra ir Valstybinė mokesčių inspekcija, vadinasi, ir viešąjį interesą , teisės.

Šešta. Administratoriaus veiksmų apribojimai turi būti numatyti specialiai ir negali būti išplečiami pagal tai, kad buvo uždrausta vykdyti bankrutuojančiai įmonei ar šios įmonės valdymo organams iki bankroto bylos iškėlimo. Tokią poziciją patvirtina ir Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 6 p. nuostata, kuri numato, kad „įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, teismas kreditorių prašymu gali nustatyti įmonės ūkinės komercinės veiklos ir disponavimo įmonės turtu, kurį be teismo leidimo draudžiama parduoti, išnuomoti, įkeisti, juo laiduoti, garantuoti kitų subjektų prievolių įvykdymą ar kitaip jį perleisti (perduoti), apribojimus". Taigi, nesant specialaus bankroto bylą nagrinėjančio teismo ribojimo uždrausti bankroto administratoriui nutraukti sutartis, bankroto administratorius tokią teisę turi pagal įstatymą. O kreditoriai gali kreiptis į teismą su pagrįstu prašymu teismo prašydami uždrausti ar apriboti Įmonių bankroto įstatymo suteiktas bankroto administratoriaus teises. Tokio apribojimo iš bankroto bylą nagrinėjančio teismo nebuvo.

Atsakovas be to pareiškė nuomonę, kad ieškovas, pateikdamas teismui prašymą patvirtinti jo finansinį reikalavimą 1545044,20 Lt sumai, pripažįsta administratoriaus veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Tokį prašymą ieškovas pateikė UAB „Vegida“ bankroto byloje Nr. B2-447-260/2007. Dėl ieškinių, nagrinėjamų bankroto bylą nagrinėjančiame teisme ir Vilniaus komercinio arbitražo teisme, atsakovas nurodė, jog jų tapatumas ir vienarūšiškumas pasireiškia tuo, jog abiem ieškiniais yra prašoma pripažinti tos pačios subnuomos sutarties nutraukimą neteisėtu. Vadinasi, abiejų bylų sprendimo pasekmės bus vienodos: arba Subnuomos sutartis nutraukta neteisėtai, arba teisėtai. Tačiau pagal vieną ieškinį pripažinus Subnuomos sutarties nutraukimą teisėtu, nebeturės jokios svarbos ir įtakos kitos bylos išsprendimas. O jei dar paaiškėtų, kad arbitražas ir teismas priėmė skirtingus sprendimus, iškils dar daugiau klausimų, kuris vis tik sprendimas yra aukštesnis ir turi būti vykdomas: ar arbitražo, ar bendros kompetencijos teismo. Todėl, vadovaujantis LR Komercinio arbitražo įstatymo 11 str. 1 d. bei protingumo ir teisingumo principais, minėti ieškiniai turėtų būti nagrinėjami kartu, kadangi jų nagrinėjimas atskirai prives šią situaciją prie absurdiškos situacijos, kai vienu atveju bus nustatyta, jog subnuomos sutarties nutraukimas teisėtas ir ji pasibaigusi, o kitu atveju, kad neteisėtas ir ji galiojanti. Atsakovo vertinimu, būtent dėl tokių situacijų ir yra numatyta LR Komercinio arbitražo įstatymo 11 str. 1 d. išlyga dėl ginčų, susijusių su bankrotu, nearbitruotinumo. Būtent dėl to, kad bankroto procedūrai taikomas specialusis įstatymas, kuris yra viršesnis prieš kitus įstatymus. Todėl atsakovas vertina, kad ieškovo reikalavimai, yra nepagrįsti.

Triplike ( b.l.139-142) tretysis asmuo UAB „Mano turtas“ pakartojo argumentus, pareikštus ir atsiliepime, kad atsakovo administratoriaus veiksmai, informuojant ieškovą apie subnuomos sutarties nutraukimą , buvo teisėti, nes jis rėmėsi Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis. Be to tretysis asmuo pareiškė prašymą sujungti bylas, nagrinėjamas Kauno apygardos teisme bei Vilniaus komercinio arbitražo teisme, nes ieškovas reiškia tapačius reikalavimus. Nustačius, kad vienas iš sujungtinų reikalavimų yra priskirtinas teismui, o kitas arbitražui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovo atstovai prašė ieškinį patenkinti, o atsakovo atstovai ir trečiojo asmens atstovė – ieškinį atmesti. Prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidų šalys nepalaikė, įrodymų apie turėtas tokias išlaidas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pagal byloje pareikštą ieškinį spręsdamas, ar teisėtas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vegida“ administratoriaus 2006 m. gruodžio 7 d. pranešimas apie subnuomos sutarties nutraukimą, teismas iš esmės sutinka su byloje atsakovo ir trečiojo asmens pareikštomis nuomonėmis.

Byloje dalyvaujančių joje asmenų paaiškinimais bei pateiktais rašytiniais įrodymais nustatytos šios reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės.

2001 m. gruodžio 10 d. tarp UAB“Vegida“ (Subnuomotojo), UAB „Ekovalda“ (Subnuomininko) ir UAB“Transalfa“ (Savininko) buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų, esančių Architektų g. 19, Vilniuje, subnuomos sutartis Nr.PC/001/V (b.l.6-13). UAB „Ekovalda“ teises vėliau perėmė UAB „RIMI Lietuva“, o UAB „Transalfa“ teises perėmė UAB „Mano turtas“. 2006 m. spalio 25 d. nutartimi Vilniaus miesto trečiasis apylinkės teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždarosios akcinės bendrovės „RIMI Lietuva“ būsimų reikalavimų užtikrinimui uždraudė bendrovėms „Mano turtas“ ir „Vegida“ atlikti bet kokius veiksmus , susijusius su 2001 m. gruodžio 10 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr.PC/001/V nutraukimu bei jų išregistravimu iš viešo registro (b.l.22-23). Apie šį draudimą 2006-10-30 padarytas įrašas Nekilnojamojo turto registro duomenyse (b.l.24-27). 2006 m. lapkričio 20 d. Kauno apygardos teismas iškėlė uždarajai akcinei bendrovei „Vegida“ bankroto bylą (b.l.33-34). 2006 m. gruodžio 7d. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vegida“ administratorius pranešė ieškovui UAB „RIMI Lietuva“, kad vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 str.3 d. 13 p. subnuomos sutartis, sudaryta tarp UAB „Vegida“ ir UAB“RIM Lietuva“ 2001-12-10, nutraukiama (b.l.35).

Ieškovo teiginiai, kad BUAB „Vegida“ administratorius negalėjo nutraukti 2001 12 10 subnuomos sutarties, nes Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su paminėtos subnuomos sutarties nutraukimu bei jų išregistravimu iš viešo registro, teismo vertinimu yra nepagrįsti.Tokią išvadą teismas daro remdamasis šiais motyvais.

Nepagrįstai ieškovas teigia, kad , iškėlus bankroto bylą,UAB „Vegida“ išliko tas pats juridinis asmuo, kuriam ir toliau taikomos teismo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės. Iškėlus bankroto bylą, UAB „Vegida“ tapo bankrutuojančia įmone. Jos statusas, kurį apibrėžia Lietuvos Respublikos teisės aktai, iš esmės pasikeitė. Taip vertinti leidžia Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalis, kuri numato, kad kitų ( t.y. ne Įmonių bankroto įstatymo) įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 dalis aiškiai reglamentuoja, kad „ jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys , šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis...“.

Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte ir 11 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytą veiksmą, remdamasis, kaip jis pats paaiškino bylos nagrinėjimo metu, būtent pastarąja įstatymine norma, atliko BUAB „Vegida“ administratorius, kada pranešė subnuomininkui UAB „RIMI Lietuva“, kad 2001 12 10 subnuomos sutarties bankrutuojančia tapusi UAB „Vegida“ nevykdys. Kadangi tokį veiksmą atlikęs administratorius rėmėsi Įmonių bankroto įstatymo aukščiau paminėtomis nuostatomis, negalima jo veiksmų pripažinti neteisėtais. Taip teismas vertina, nes ieškovas nenurodė, kokioms Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms prieštaravo BUAB „Vegida‘ administratoriaus veiksmai. Argumentą, kad BUAB „Vegida“ administratoriui atlikti veiksmus, kuriais nutraukiama 2001 12 10 subnuomos sutartis , draudė Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2006 10 25 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismas atmeta kaip nepagrįstą. Taip vertintina, nes 2006 11 20 uždarajai akcinei bendrovei „Vegida“ buvo iškelta bankroto byla, o po to šios įmonės ir jos administratoriaus veiksmus jau reglamentavo Įmonių bankroto įstatymo nuostatos. Šio įstatymo aukščiau paminėtos nuostatos ( 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas) ir numatė atvejį, kada pasibaigia bankrutuojančia tapusios įmonės sutartys. Be to administratorius neatliko veiksmų , kuriais būtų nutraukta subnuomos sutartis, jis atliko veiksmus, reglamentuotus specialaus Įmonių bankroto įstatymo, po kurių sutartis laikoma pasibaigusia.

Nors administratorius 2006 12 07 pranešime ieškovui ir nurodė, kad remiantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytais pagrindais „yra nutraukiama“, teismas, vertina, jog administratorius pranešė apie tai, kad sutarties bankrutuojanti įmonė nebevykdys, ji pasibaigs. Taip vertinti leidžia Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas ir 11 straipsnio 3 dalies 13 punktas, kuriuose nenumatyta, kad administratorius sutartis gali nutraukti. Šios specialaus Įmonių bankroto įstatymo nuostatos numato, kad sutartis pasibaigia.

Teismo draudimas atlikti veiksmus, kuriais būtų nutraukta sutartis, priimtas iki bankroto bylos iškėlimo įmonei remiantis CPK normomis, siekiant užtikrinti ieškovo reikalavimą, kylantį iš civilinių santykių, reglamentuotų civilinės teisės normomis, įmonei tapus bankrutuojančia, nepasinaudojus Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 6 p. numatyta galimybe, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas apribotų bankrutuojančios įmonės veiklą, teismo nuomone, nelaikytinas privalomu bankrutuojančios įmonės administratoriui, kada šis priima sprendimą dėl bankrutuojančios įmonės tolimesnio sutarties vykdymo. Vertintina, kad administratorius nesiima priemonių sutarčiai nutraukti, bet įvertinęs susidariusią situaciją, atlieka veiksmą, po kurio sutartis pasibaigia. Nuspręsti, ar bus toliau vykdoma sutartis, teisė suteikta administratoriui, jis, atsižvelgdamas konkrečią situaciją, ir priima sprendimą. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad BUAB „Vegida“ administratorius pažeidė teismo draudimą atlikti veiksmus, kuriais būtų nutraukta sutartis, o taip pat pripažinti, kad administratoriaus 2006 12 07 pranešimas ieškovui dėl subnuomos sutarties nutraukimo yra neteisėtas, nes pažeidžia viešąją tvarką. Ieškovo argumentus, jog bankrutuojančios įmonės „Vegida“ administratorius neprivalėjo nuspręsti dėl subnuomos sutarties su ieškovu tolimesnio nevykdymo, kadangi ieškovas pastoviai moka nuomos ir kitus mokesčius, teismas pripažįsta nepagrįstais. Įmonių bankroto įstatymas teisę nuspręsti , kaip elgtis svarstomu klausimu, suteikia administratoriui. Administratoriui nutarus sutartis vykdyti, praktiškai labai dažnai gali būti dirbtinai užtęstas procesas bankroto byloje. Kaip matyti iš administratoriaus paaiškinimų, ginčų tarp UAB „RIMI Lietuva“ ir BUAB „Vegida“ nagrinėjimas tik trukdo greičiau spręsti klausimus UAB „Vegida‘ bankroto byloje, tuo pažeidžiami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai.

Dėl paminėtų priežasčių ieškovo reikalavimas, kad teismas pripažintų, jog BUAB „Vegida“ administratoriaus 2006 m. gruodžio 7 d. pranešimas apie subnuomos sutarties nutraukimą yra neteisėtas, laikytinas nepagrįstu, o ieškinys atmestinas.

Atmetus ieškinį iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistino procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidos ( CPK 93 str.). Kitokių bylinėjimosi išlaidų šalys, nagrinėjant bylą teismo posėdyje, neprašė ir tokių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „RIMI Lietuva“ (a/k 123715317, buveinė: Savanorių pr. 16, Vilnius; a/s (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus bankas) 28,20 Lt (dvidešimt aštuonis litus ir 20 centų) pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Raimondas Buzelis