Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės L. T. skundą dėl valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro specialistės V. S. (toliau – ir Instutucija) 2025-01-13 nutarimo Nr. RC-ANR_N-130-2025, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. VĮ Registrų centro 2025-01-13 nutarimu Nr. RC-ANR_N-130-2025 administracinio nusižengimo byloje S. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį, konstatavus, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „V.“ vadovu, per įstatyme nustatytą laikotarpį, t. y. iki 2024-06-01 nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalis. S. L. paskirta 615 Eur bauda.

5. Pareiškėjo atstovė advokatė L. T. teisme parodė, kad palaiko skunde išdėstytus argumentus. Ji yra šios įmonės akcininkė. Buhalterė nedirbo. Situacija nėra sudėtinga, tik susiklostė ganėtinai keistai. Daro prielaidą, dėl to, kad buvo pateikti skundai. Įmonė anksčiau priklausė K. T., kuris buvo įmonės vienintelis vadovas nuo pat įmonės įsteigimo. Šiuo metu su K. T. yra skyrybų procese ir akcijos yra perleistos jai. Tai vyko 2021 m., kai K. T. vis dar buvo bendrovės vadovas. Paaiškėjo, kad jis įmonės dokumentų, finansinių ataskaitų, pranešimų Registrų centrui neteikė ilgą laiką. Ji, kaip akcininkė, priėmė sprendimą dėl vadovo pakeitimo, nes reikėjo žiūrėti į įmonės veiklą. Įmonė aktyviai neveikė, bet ataskaitos nebuvo teiktos ilgą laiką. Vadovas buvo nušalintas ir paskirtas kitas asmuo. Dokumentai ir visa informacija, susijusi su įmonės steigimu, nebuvo perduodami piktybiškai. Kaip supranta, tai greičiausiai buvo paties K. T. pateiktas skundas ir dėl to taip suaktyvėjo institucijų veiksmai. Buvo atlikti ir VMI patikrinimai. Jie jai nebesuprato, iš ko pranešimai ateina, nes jų gaudavo labai daug ir vadovas bandė susiorientuoti. Buvęs vadovas ilgą laiką neatliko pareigų įmonėje, toliau kreipėsi į Registrų centrą, VMI, kad būtų atlikti įmonės patikrinimai. Taip prasidėjo institucijų susidomėjimas bendrove. Šiai dienai bendrovė labai aktyvios veiklos nevykdo, turi tam tikrą nekilnojamąjį turtą ir galbūt ateityje suaktyvins šios įmonės veiklą, nes vykdo mokestinius įsipareigojimus.

5.1. Iki šiol įmonei nėra perduoti jokie pirminiai dokumentai ir balansai nebuvo rengti. Vos ne už 44 metus reikėjo juos parengti atkuriant pirminius dokumentus. Tai užtruko. Su Registrų centro specialistais iš Kauno bendravo ir parengė ataskaitą už 2021 m., nes nurodė, kad pateikti bent už vienus metus ir tada galės susitvarkyti už kitus, nes ten buvo priimtas sprendimas dėl įmonės išregistravimo registro tvarkytojo iniciatyva. Jie skubos tvarka parengė vieną finansinės atskaitomybės rinkinį. Kalba apie pakankamai trumpą laikotarpį, viskas vyko per pusmetį. Tad negali sakyti, kad nekomunikavo ir nieko nedarė.

5.2. Buhalterė įmonėje nedirba. Buvo kreiptasi į ją dėl finansinių ataskaitų parengimo, kad padėtų susitvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, atkurti duomenis. Į ją buvo kreiptasi 2024 m. kovą ar balandį. Negali paaiškinti, kodėl užruko dokumentų pateikimas. Jai taip buhalterė nurodė, kad yra reikalų ar dėl užimtumo. Viskas užtuko. Jie taip pat ragino, bandė susigaudyti. Reikėjo dar ir įmonės sąskaitą perrimti, kai vadovu buvo paskirtas pareiškėjas.

5.3. Kaip supranta, skundžiamas nutarimas yra formuojamas automatiškai neatsižvelgiant į jokias konkrečias faktines aplinkybes. Pareiškėjui paskirta bauda dėl vėlavimo pateikti finansines atskaitomybės dokumentus. Įmonė neteikė atskaitomybės gal 4 metus ir ankstesnis vadovas tokių baudų negavo. Daug ko pasakyti negali, nes buvęs vadovas dokumentų nepateikė, įmonei skolingas dideles skolas. Prašo paskirtą nuobaudą panaikinti, nes finansinių atskaitomybių nepateikimas, kada įmonė neturi aktyvios veiklos, niekam nesukėlė žalos. Tai formalus reikalavimas, kurio jie neneigia, tačiau paskirta bauda nėra protinga, pagrįsta ir vertinant pačio pažeidimo formalų pobūdį. Asmens gaunamos mėnesinės pajamos net nesiekia paskirtos baudos dydžio.

6. Institucijos atstovė A. S. teisme atkreipė dėmesį, kad paprastai nėra reikalingas toks ilgas laiko tarpas. Jeigu taip jau atsitinka, kad ankstesnis vadovas neperduoda dokumentų, tai paprastai siunčiami suderinimo aktai. Susitikrinama, kokių sąskaitų trūksta. Tai yra realiai savaitės darbas. Tačiau akivaizdu, kad ar nežinojo ar nedarė dėl tam tikrų priežasčių, kurių vadovas negali įvardinti. Byloje nėra duomenų, kurie nurodo, kokie konkrečiai veiksmai buvo atlikti paskyrus vadovu. Iš esmės dokumentai pateikti po protokolo surašymo. Turint omenyje, kad įmonė nedidelė, darbuotojų nėra, apie kažkokią intensyvią veiklą taip pat duomenų nėra, tai akivaizdu, kad jei vadovas būtų laiku pradėjęs rinkti dokumentus, tai to laiko būtų buvę pakankamai, kad finansinės atskaitomybės būtų paruoštos ir pateiktos laiku. dėl buhalterės, tai pateiktuose finansinėse ataskaitose nurodomi tik du asmenys, t. y. vadovas ir finansinę apskaitą vedantis asmuo ir ten buhalterė nėra nurodyta. Abejuose grafuose nurodytas vadovas.

6.1. Advokatas minėjo, kad nepadaryta žala. Tai tokio pobūdžio nusižengime konkreti žala nėra būtinasis požymis. Pateikti praktikos išaiškinimai, kad žala iš esmės pasireiškia tuo, kad suinteresuoti subjektai neturi galimybės susipažinti su finansinėmis ataskaitomis ir remiantis šia informacija priimti reikalingus sprendimus. Žala ar bent jau žalos grėsmė akivaizdžiai yra vien tuo, kad finansinės ataskaitos laiku nėra pareiktos ir suinteresuoti subjektai neturi galimybių gauti informacijos apie šios konkrečios įmonės finansinę būklę. Baudos dydis įvertinamas minimumui. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatytas minimalus dydis, nėra. dokumentų, pagrindžiančių argumentus, kad tokios aplinkybės irgi nepateikta. Neturi pagrindo vertinti, kad tokios aplinkybės būtų. Mano, kad pagrindo mažinti baudos dydį, nėra.

6.2. Registrų centras neturi pareigos pasikeitus vadovui nurodyti, kokios ataskaitos nepateiktos, kokių dokumentų trūksta. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neprivalo siųsti nei pranešimo, nei įspėjimo vėlavimo atveju, nes pareiga numatyta įstatyme ir asmuo tapdamas vadovu, privalo išmanyti įstatymų reikalavimus ir laiku vykdyti savo pareigas. Vadovas gali pamatyti Registro centro savitarną ir visą informaciją, kas pateikta, o kas ne. Jeigu yra liūtys, tai vadovas turi galimybę rašyti iš anksto paaiškinimą, kad laiku negalės pateikti dokumentų dėl tam tikrų kliūčių. Dabar girdėjo, kad užtruko dėl buhalterės darbo krūvio, tai turbūt tai nebuvo laikoma pateisinama priežastimi. Taip pat nėra duomenų, kad dėl įmonės buvo gauti skundai. Protokolai surašomi automatizuotai, t. y. kompiuterinė programa atrenka įmones, kurioms rašomi protokolai, o po to nutarimus priima specialistai.

6.3. Bauda nėra skiriama automatiškai. Specialistas išnagrinėja visą medžiagą ir priima sprendimą dėl baudos dydžio atsižvelgiant š žinomas aplinkybes. Šiuo atveju nustatyta atsakomybė lengvinanti aplinkybė, kad pareiškėjas yra vyresnis nei 65 metai. Bauda buvo pakankamai individualizuota. Paskirta bauda yra artima sankcijoje numatytam baudos minimumui. Nepagrįsta teigti, kad bauda neproporcinga padarytam nusižengimui ar pareiškėjo asmenybei. Tokias baudos ribas numatė įstatymų leidėjas ir jomis privalo vadovautis nutarimą priimanti institucija.

6.4. Dėl bylinėjimo išlaidų nori pažymėti, kad šiuo atveju institucija laikėsi teisės aktų, priėmė nutarimą laikantis teisės aktų reikalavimų ir teismų praktikos išaiškinimų. Institucijai nebuvo pateiktas paaiškinimas ne tik laiku nepateikus finansinių ataskaitų, bet ir protokolą gavęs pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl negalėjo laiku pateikti finansinių ataskaitų. Todėl situacija susidarė dėl paties pareiškėjo kaltės. Taip pat nesutinka su tuo, kad yra pagrindas apskritai netaikyti pareiškėjui administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

8. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

9. Teismas, susipažinęs su skundžiamu institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės skundu, institucijos pateiktu atsiliepimu į skundą, atstovų duotais paaiškinimais teisme, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad institucija tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad būtent pareiškėjas kaip įmonės vadovas, yra atsakingas už tai, kad UAB „V.“ Valstybės įmonei Registrų centrui laiku (iki 2024-06-01) nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2023 metus, kuris turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2024-06-01.

10. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims.

11. Nagrinėjamoje byloje neginčijama, kad už finansinių metų ataskaitų rinkinių pateikimą UAB „V.“ buvo atsakingas būtent vadovas S. L.. Ši vadovo pareiga yra nustatyta ir teisės aktuose. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenustato kitaip. CK 2.67 straipsnyje numatyta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos Juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punkto 2 punkte nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir vadovybės ataskaitos parengimą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas yra privalomas pagal įstatymus, pateikimą tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui. Pagal 37 straipsnio 12 dalies 12 punktą – bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su vadovybės ataskaita ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407, patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau - Juridinių asmenų registro nuostatai) 38.2 punkte numatyta, kad duomenis, informaciją ir dokumentus apie registro objektus registro tvarkytojui teikia juridinio asmens valdymo organas arba kitas asmuo, kai taip nustatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose. Minėtų nuostatų 41 punktas numato, kad dokumentų ir duomenų teikėjai teisės aktų ir nuostatų nustatyta tvarka pateikia dokumentus ir duomenis Registro tvarkytojui.

13. Sistemiškai aiškinant minėtas teises normas, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su Bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris turi įvykti ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 30 d. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį, ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), nagrinėjamu atveju bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl šiuo atveju metinių finansinių atskaitų rinkinys turėjo būti pateiktas iki 2024-06-01.

14. Byloje neginčitinai nustatyta, kad per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip iki 2024-06-01, bendrovės „V.“ vadovu buvo būtent pareiškėjas S. L. (Pagrindas. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija (b. l. 6-7)). Taip pat byloje nėra ginčijama ir nustatyta, kad 2023 m. finansinių atskaitų rinkinys buvo pateiktas, tačiau pateiktas praėjus įstatyme numatytam laikotarpiui, t. y. pateiktas 2024-12-02.

15. Pareiškėjo atstovų nuomone, pareiškėjui neturėtų būti taikoma atsakomybė ir dėl to, nes nenustatyta S. L. kaltė. Pasak pareiškėjų atstovų, buvęs vadovas ilgą laiką netvarkė įmonės apskaitos, o panaikinus vadovo įgaliojimus naujam vadovui (pareiškėjui) neperdavė jokių įmonės dokumentų, finansinės atskaitomybės. Tad pareiškėjui teko visus dokumentus rinkti nuo pradžių, kas užtruko pakankamai laiko. Pareiškėjo atstovų manymu, pareiškėjas kaip tik elgėsi atsakingai ir rūpestingai, t. y. rinko duomenis, teikė ataskaitas.

16. Teismas atmeta šiuos pareiškėjo atstovų argumentus kaip nepagrįstus. Kaip teisingai atsiliepime į skundą nurodė institucijos atstovė, bendrovės 2023 m. finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinys registro tvarkytojui buvo pateiktas praėjus pusei metų nuo įstatyme numatyto termino (pateikti 2024-12-02) ir daugiau nei 10 mėnesiu po to, kai pareiškėjas pradėjo eiti bendrovės vadovo pareigas (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, pareiškėjo įgaliojimų pradžia – 2024-01-31, o registre įregistruota nuo 2024-04-09). Skundo pagrindinį argumentą, kad daug laiko užtruko surinkti duomenis iš naujo, paneigia ir byloje pateiktas aiškinamasis raštas bei 2022-01-01 – 2022-12-31 ir 2023-01-01 – 2023-12-31 ataskaitinių laikotarpių metinės finansinių ataskaitų teikimai, kurių duomenimis UAB „V.“ bendrovė priskiriama mažoms ir labai mažoms įmonėms, vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius yra 0, bei pareiškėjo atstovės advokatės L. T., kuri yra ir šios įmonės vienintelė akcininkė, teiginys, kad bylai reikšmingu laikotarpiu ir dabar įmonė nevykdė veiklos, kad ji, būdama akcininkė dar prieš S. L. paskyrimą vadovu žinojo, kad prieš tai buvęs vadovas, jos sutuoktinės, pasak jos, neperdavė bendrovės dokumentų, dėl ko direktoriaus pareigas atsisakė eiti prieš S. L. paskirtas vadovas. Atstovė teismui nenurodė, kad šios informacijos nebuvo perdavusi naujam vadovui S. L. ar, kad S. L. nebūtų žinojęs apie susidariusią situaciją. Šios aplinkybės leidžia sutikti su institucija, nes iš esmės nėra aišku, dėl ko pareiškėjui reikėjo tiek daug laiko reikalingų duomenų gavimui ir dėl ko bendrovės vadovas su institucija nesusisiekė, nes paprastai, kai ankstesnis vadovas neperduoda dokumentų, tai paprastai siunčiami suderinimo aktai. Susitikrinama, kokių sąskaitų trūksta. Tai yra realiai savaitės darbas. Institucijos atstovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad bendrovės vadovas 2023 m. UAB „V.“ metinių finansinių ataskaitų rinkinį pateikė po kelių dienų, kai jam buvo išsiųstas 2024-11-29 administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriame taip pat buvo nurodyta ir bylos nagrinėjimo data neįvykdžius administracinio nurodymo, tačiau paaiškinimų dėl vėlavimo nepateikė. Teismui tokie duomenys taip pat nebuvo pateikti. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjo atstovė, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būdamas UAB V.“ vadovu, buvo aktyvus ir išnaudojo visas turimas galimybes pasiekti, kad jo vadovaujamos bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinio dokumentai būtų laiku pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Visa tai rodo, kad S. L. veiksmai neatitinka atidaus, rūpestingo ir apdairaus vadovo standartų ir, kad finansinių rinkinių nepateikimą laiku lėmė S. L. neteisėtas neveikimas, o ne visiškai nuo jo nepriklausančios objektyvios aplinkybės.

17. Taip pat pareiškėjo atstovė tiek skunde, tiek teisme akcentavo, kad niekam nebuvo padaryta žala. Tačiau ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas įtvirtintas formalia sudėtimi, todėl neigiamų padarinių atsiradimas ar neatsiradimas jo pavojingumo vertinimui esminės reikšmės neturi. Tai, kad įstatymų leidėjas tokio pobūdžio pažeidimą įtvirtino formalia sudėtimi, suponuoja, kad tokia veika savaime yra laikoma pavojinga. Tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį nusižengimą numatyta griežta administracinė nuobauda – bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Paminėtos aplinkybės, taip pat tai, kad savo pareigą S. L. įvykdė tik po to, kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, paneigia pareiškėjo atstovės argumentus dėl S. L. padaryto nusižengimo, kaip mažiau pavojingo, vertinimo.

18. ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Pareiškėjui S. L. paskirta 615 Eur bauda. T. y. bauda artima sankcijoje nustatytam baudos minimumui. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad institucijos specialistė, skirdama nuobaudą, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad yra viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, ir nėra jo atsakomybę sunkinančių. Institucijos atstovė, skirdama baudą, atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas turi galiojančių nuobaudų, iš kurių ir už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, susijusius su finansų sistema ir prekyba. Visi šie duomenys rodo, kad S. L. paskirta nuobauda buvo individualizuota, atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus, nuobaudai keliamus tikslus, nėra per giežta ar neteisinga.

19. Apibendrinus konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. L. padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė institucija, todėl aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, vadovaudamasi įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad S. L. veikoje yra nustatyti ir įrodyti visi ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, o nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nėra jokio pagrindo institucijos nutarimo naikinti ar keisti.

20. Skunde taip pat prašoma pareiškėjui priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje nėra pateikti jokie duomenys apie patirtų bylinėjimosi išlaidų sumas. Atstovė jų nepateikė ir teisminio nagrinėjimo metu. Todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

21. Taip pat byloje yra pateiktas 23 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis 2025-02-03 mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad L. T. sumokėjo VMI 23 Eur dydžio žyminį mokestį, pinigai buvo pervesti į VMI sąskaitą AB Swedbank (duomenys neskelbtini), 2025-02-05. Nurodyta, kad pagrindinis mokėtojas S. L.. Kadangi ANK nėra numatyta, kad už skundo padavimą ir nagrinėjimą teisme yra mokamas žyminis mokestis, jis grąžintinas. Pareiškėjui ir jo atstovei išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina VMI.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

VĮ Registrų centro specialistės 2025-01-13 nutarimą Nr. RC-ANR_N-130-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 24260727565) palikti nepakeistą ir S. L. atstovės advokatės L. T. skundo netenkinti.

Grąžinti pareiškėjui S. L., jo atstovės advokatės L. T. sumokėtą 23 (dvidešimt trijų) Eur žyminį mokestį, 2025-02-05 sumokėtą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą AB Swedbank (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, grąžinimą pavedant atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.