Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-26-283/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-02-14
Bylos Nr.: I-26-283/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00219-2016-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dalia Pranckienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas: Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų
Atsakovas: Biržų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijos
Trečiasis asmuo: E. B.
Advokatai: Laimutis Zaukevičius

Administracinė byla Nr. I-26-283/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00219-2016-8

Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos:14.4.7; 55.1.3.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir DalytėsZlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Danei Gvildienei,

dalyvaujant pareiškėjo Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelio atstovams K. B. ir M. R.,

atsakovės Biržų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijos atstovui S. S.,

trečiojo suinteresuoto asmens E. B. atstovui advokatui Laimučiui Zaukevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelio skundą dėl administracinio akto panaikinimo atsakovei Biržų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelis (toliau – ir pareiškėjas, ir Nemunėlio MB) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti 2016 m. balandžio 22 d. (originale – 20 d.) Biržų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ (toliau - ir Sprendimas) ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, kad medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijos priimtas sprendimas yra individualus administracinis aktas, kurio turiniui taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio reikalavimai, teigė, jog ginčijamas Sprendimas šių reikalavimų neatitinka. Nemunėlio MB teigimu, Sprendime nėra nurodyta, koks subjektas jį parengė; Sprendimas formalus ir priimtas anksčiau nei įvyko Komisijos 2016 m. balandžio 22 d. posėdis; Sprendimas pareiškėjui įteiktas nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino; Sprendime nurodyti duomenys yra neteisingi, netikslūs arba kai kurių reikšmingų duomenų apskritai nėra nurodyta; Sprendime nėra nurodyta, kuo remiantis Nemunėlio MB priskiriama pareiga atlyginti gyvūnų padarytą žalą; Sprendimas nepatvirtintas subjekto antspaudu. Nemunėlio MB akcentavo, kad pasėlių savininkė E. B., 2015 m. rugsėjo 2 d. teikdama pareiškėjui pranešimą, jau žinojo apie šernų daromą žalą, tačiau į Biržų rajono savivaldybės Nemunėlio Radviliškio seniūniją prašymu sudaryti komisiją pasėliams padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir prašymas) kreipėsi tik 2015 m. spalio 9 d., t. y. praleidusi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas) 18 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą. Be to, pareiškėjas teigė, kad Komisija veikė šališkai ir nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo nustatytų objektyvumo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, kadangi dar iki E. B. pateikiant prašymą apskaičiuoti gyvūnų padarytą žalą, mažiausiai du Komisijos nariai (S. S. ir N. K.) kartu su E. B. įgaliotu asmeniu R. M. buvo nuvykę į pasėlių lauką jo apžiūrėti. Nemunėlio MB tvirtino, kad Komisija neįvertino, jog E. B. kukurūzus augino pažeisdamaagrotechninius reikalavimus, nes jie prastai sudygę, piktžolėti, užauginę tik po vieną burbuolę, be to, pasėlių savininkė ir jos įgaliotas asmuo R. M. neprisidėjo prie pasėlių apsaugos nuo gyvūnų. Pareiškėjas pabrėžė, kad Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir apžiūros aktas) nėra nurodyta, jog apžiūroje dalyvavo ne tik Nemunėlio MB pirmininkas K. B., bet dar ir kiti būrelio nariai, apžiūros aktas surašytas ne 2015 m. spalio 13 d. ir ne apžiūros vietoje, o Biržų rajono savivaldybės administracijoje, be to, pats dokumentas pareiškėjui įteiktas tik 2015 m. lapkričio 2 d. Teigė, kad apžiūros metu kaip gyvūnų pažeisti buvo apmatuoti ir sunykę, neišdygę, piktžolėti pasėlių plotai. Nemunėlio MB tvirtino, kad Komisija, apskaičiuodama žalos dydį, nesilaikė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 7.1 punkto reikalavimų (b. l. 2-6).

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė M. R., remdamasi skunde išdėstytais argumentais ir motyvais bei nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė tenkinti skundą. Nemunėlio MB atstovė pažymėjo, kad skundžiamas Sprendimas surašytas laisva forma, pažeidžiant teisės aktus, jis pareiškėjui įteiktas tik 2016 m. gegužės 3 d. Pareiškėjo atstovė tvirtino, kad Komisija palaikė ūkininkės E. B. poziciją. Akcentavo, kad ūkininkė nesiėmė priemonių pasėliams apsaugoti, be to, žinodama, kad daroma pasėliams žala, dėl jos apskaičiavimo kreipėsi daugiau nei po mėnesio. M. R. tvirtino, kad pareiškėjas apie pasėlių apžiūrą iš anksto nebuvo informuotas, apžiūroje dalyvavusieji būrelio nariai nenurodyti apžiūros akte. Pareiškėjo atstovė tvirtino, kad Komisija netiksliai nustatė pažeistų pasėlių plotų dydžius, kadangi kaip pažeisti buvo apskaičiuoti ir plotuose Nr. 1,8,9 neišdygę pasėliai, o ploto Nr. 9 pažeidimas nėra didesnis kaip 10 proc. Nurodė, kad Nemunėlio MB vadovas K. B. apžiūros aktą pasirašė be pastabų, kadangi 2015 m. spalio 13 d. buvo apžiūrėti du plotai. Be to, Nemunėlio MB vadovas nežinojo, kaip elgtis, pakluso Komisijos pirmininko nurodymui į apžiūros aktą datos ir pastabų neįrašyti. M. R. patvirtino, kad Nemunėlio MB vadovas buvo pakviestas atvykti pasirašyti ant apžiūros akto ir jį gavo su visais priedais. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad abejoja E. B. vedama dokumentacija ir jos pateiktais duomenimis apie kukurūzų derlingumą, nes tokio kukurūzų derlingumo apskritai nepasiekiama Lietuvoje. Tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė, jog apžiūrėti kukurūzai buvo piktžolėti, prie keliuko buvo neapsėtų plotų, ūkininkė nesudarė sąlygų saugiai medžioti, o pati nesiėmė jokių priemonių pasėliams apsaugoti.

Nemunėlio MB atstovas K. B. papildomų paaiškinimų nepateikė.

Atsiliepimas

Atsakovė Biržų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisija atsiliepimu prašė Nemunėlio MB skundą apmesti kaip nepagrįstą. Komisija nurodė, kad ji savo veikloje, t. y. parengdama 2015 m. spalio 13 d. apžiūros aktą ir priimdama 2016 m. balandžio 22 d. Sprendimą, vadovavosi Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. A-554 (su 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. A-680 ir 2016 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. A-135 pakeitimais) patvirtintais Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijos nuostatais (toliau – ir Nuostatai) ir Metodika. Komisija tvirtino, kad E. B. kukurūzų pasėliams padaryta žala buvo apskaičiuota remiantis faktiniais duomenimis, užfiksuotais 2015 m. spalio 13 d. apžiūros akte, kurį pasirašė ir Nemunėlio MB vadovas K. B. Komisija teigė, kad iš Sprendimoteksto aišku, jog E. B. laukiniai gyvūnai padarė 2 085,60 Eur dydžio žalą ir kad ją privalo atlyginti Nemunėlio MB. Nurodė, kad Sprendimas priimtas 2016 m. balandžio 22 d., tačiau nurodant jo priėmimo datą, padaryta rašymo apsirikimo klaida (b. l. 42-44).

Teismo posėdyje atsakovės Komisijos atstovas S. S. prašė atmesti Nemunėlio MB skundą atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais. S. S. nurodė, kad apžiūroje dalyvavo keletas Nemunėlio MB narių, tarp jų – ir būrelio vadovas K. B., kuris apžiūros akte buvo nurodytas kaip įgaliotas Nemunėlio MB atstovas. Kiti medžiotojai įgaliojimų nepateikė, tačiau jiems buvo leista dalyvauti apžiūroje. Komisijos atstovas tvirtino, kad apžiūrėti kukurūzai atrodė gerai, buvo gražūs, jų piktžolėtumas buvo įvertintas 5 proc. Pažeisti pasėliai, atsižvelgus į nedidelius plotus, buvo išmatuoti rulete, sunumeruoti. Buvo nustatyta 12 pažeistų plotelių, tačiau E. B. atstovo R. M. nurodymu, du pažeisti plotai buvo neįtraukti, todėl buvo vertinami 10 plotelių. Komisijos atstovas S. S. nurodė, kad pasėlių lauke buvo atlikti matavimai, surašytas apžiūros akto juodraštis, o pats aktas surašytas vėliau. S. S. tvirtino, kad Nemunėlio MB vadovui nebuvo draudžiama rašyti pastabas dėl apžiūros rezultatų. Apžiūros metu buvo matyti, kad naudojamos apsauginės juostelės, tai buvo užfiksuota akte, tačiau nebuvo išsiaiškinta, kas šias atbaidymo priemones panaudojo. Komisijos atstovas nurodė, kad plotelių pakenkimas buvo nustatomas vizualiai, teigė, kad pasėlių lauke paliktos neužsėtos juostos į pažeistą plotą nebuvo įskaičiuojamos. Komisija kvietė Nemunėlio MB vadovą atvykti susipažinti su parengtu apžiūros aktu, tačiau jis atvyko tik 2015 m. lapkričio 2 d. S. S. nurodė, kad Komisijos posėdžiai neprotokoluojami, priimami tik sprendimai, kurie registruojami registre. Tvirtino, kad padaryta klaida nurodant skundžiamame Sprendime jo priėmimo datą. Pasėliams padaryta žala buvo apskaičiuota, gavus reikalingus duomenis, tarp jų – ir duomenis iš E. B. apie kukurūzų derlingumą. Komisijos atstovas pripažino, kad pareiškėjui Sprendimas buvo įteiktas pavėluotai, paštu nebuvo išsiųstas, o telefonu kviečiamas Nemunėlio MB vadovas ilgai neatvyko.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B. atstovaujantis advokatas L. Zaukevičius atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. E. B. atstovas nurodė, kad ginčijamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir taip neįvykdė pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis remdamasis, jis tvirtina, jog Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Trečiajam suinteresuotam asmeniui atstovaujantis advokatas tvirtino, kad E. B. ėmėsi priemonių, skirtų pasėliams apsaugoti nuo laukinių žvėrių ( b. l. 69-70).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje E. B. atstovaujantis advokatas L. Zaukevičius prašė atmesti Nemunėlio MB skundą. Akcentavo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi tik dėl konfliktinių santykių su R. M. šeima, tvirtino, kad skunde išdėstyti deklaratyvūs teiginiai, nurodyti Sprendimo trūkumai yra neesminiai ir smulkmeniški. Tvirtino, kad E. B. žvėrių atbaidymui naudojo repelentus, įsigytus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, medžiotojų patogumui lauke nupjovė juostas, leido pastatyti bokštelį. Nurodė, kad E. B. raštą pareiškėjui Nemunėlio MB teikė prevenciškai, o dėl žalos apskaičiavimo į seniūniją kreipėsi, kai tik ją nustatė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. pagal 2012 m. gegužės 5 d. sudarytą panaudos sutartį Biržų rajono savivaldybėje, Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje, Totorkalnės kaime naudojasi 19,0332 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu V. M. ( b. l. 91-93, 96-98). Tarp bylos proceso dalyvių ginčo dėl aplinkybės, kad nurodytas žemės sklypas patenka į Nemunėlio MB medžioklės plotus, nekilo.E. B. pagal notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą savo reikalų tvarkymą yra pavedusi A. M. ir/ar R. M. (b. l. 56-57). E. B. įgaliotas atstovas R. M. 2015 m. spalio 8 d. prašymu kreipėsi į Biržų rajono savivaldybės Nemunėlio Radviliškio seniūniją ir prašė sudaryti komisiją, kuri įvertintų Totorkalnės kaime esančiame 19,00 ha ploto lauke (kontrolinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) augantiems E. B. ūkio kukurūzų pasėliams laukinių žvėrių padarytą žalą (b. l. 55). Tiriant nurodytą prašymą, 2015 m. spalio 13 d. buvo organizuota vietos apžiūra, jos metu nustatyti duomenys užfiksuoti 2015 m. spalio 13 d. apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priede (b. l. 58-61). Komisija 2016 m. balandžio 22 d. posėdyje, įvertinusi apžiūros aktą, 2016 m. balandžio 18 d. pateiktus duomenis apie kukurūzų derlingumą 2015 metais, priėmė Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, jog E. B. jos naudojamame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje, Totorkalnėskaime, dėl kukurūzų pasėlių pakenkimo medžiojamieji gyvūnai padarė 2 085,60 Eur dydžio žalą (b. l. 20-21).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl vietos savivaldybėje sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo komisijos sprendimo, kuriuo apskaičiuota žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėlių savininkui, piniginė išraiška.

Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklypuose, kuriuose nėra uždrausta medžioti, atvejus ir tvarką, taip pat atsakingų subjektų ratą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – Įstatymas) ketvirtajame skirsnyje įtvirtintos teisės normos. Įstatymo 18 straipsnis numato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų (1 dalis); laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (2 dalis). Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti taikoma Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359. Ginčo teisiniams santykiams taikoma nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 7 d. galiojusi nurodytos metodikos redakcija, išdėstyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. D1-69/3D-36.

Biržų rajono savivaldybėje medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui vertina ir nuostolius apskaičiuoja Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaroma Komisija. Ginčo laikotarpiu veikė ir ginčijamą Sprendimą priėmė Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta Komisija (b. l. 45). Komisijos veiklą reglamentavo minėtu įsakymu patvirtinti Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijos nuostatai (toliau – Nuostatai), pakeisti 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. A-133 (toliau – Nuostatai) (b. l. 45-54).

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, Komisijos 2016 m. balandžio 22 d. priimtas Sprendimas yra individualus administracinis aktas. Sprendžiant dėl pareiškėjo Nemunėlio MB argumentų, jog ginčijamas Sprendimas priimtas atgaline data, atsižvelgiama į Komisijos atsiliepime ir jos atstovo S. S. posėdyje pateiktus paaiškinimus, jog Sprendimas buvo priimtas 2016 m. balandžio 22 d. vykusiame Komisijos posėdyje, tačiau nurodant jo priėmimo datą, buvo padaryta klaida. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių netikėti šiais atsakovės ir jos atstovo pateiktais paaiškinimais ir sprendžia, kad Nemunėlio MB skundžiamas Sprendimas priimtas 2016 m. balandžio 22 d. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir Biržų rajono savivaldybės administracijoje vedamo Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės sūkio pasėliams dokumentų (prašymų, komisijos protokolų, žalos apskaičiavimo ir kt. registro (MG) duomenys. Šiame registre dokumentai įregistruoti eilės tvarka pagal jų gavimo ar sudarymo datas, 2016 m. balandžio 22 d. numeriu (duomenys neskelbtini) įregistruotas sprendimas dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos E. B. (b. l. 64-65).

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės - motyvuotos. Išanalizavus Sprendimo turinį, daroma išvada, kad Komisija, priimdama jos kompetencijai priskirtą administracinį aktą, nurodė tinkamas teisės normas (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalis), kuriomis remdamasi priėmė Sprendimą. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis gali būti išdėstyta ir nustatyta tvarka parengtame atskirame dokumente, kuris privalo būti nurodytas administraciniame sprendime ir laikomas jo sudedamąja dalimi (2009 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-426/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-651/2011). Komisija Sprendime įvardino atskirai parengtą dokumentą, t. y. 2015 m. spalio 13 d. parengtą apžiūros aktą, kuriame nurodytais faktiniais duomenimis rėmėsi apskaičiuodama medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams piniginę išraišką. Nurodytą aplinkybę patvirtina Komisijos narės S. J. 2016 m. balandžio 20 d. parengtas Medžiojamųjų gyvūnų E. B. augintiems kukurūzams padarytos žalos apskaičiavimas (b. l. 63) bei teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta S. J.

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad Sprendimas pagrįstas apžiūros akte nurodytais faktiniais duomenimis ir teisės aktų normomis.

Nustatyta, kad Sprendime nėra nurodyta, jog šį administracinį aktą priėmė Biržų rajono savivaldybėje veikianti Komisija; nenurodytas žemės sklypo, kuriame augo kukurūzai, kadastrinis ar unikalus numeris, nenurodytas jo plotas ir buvimo vieta; pareiškėjo teigimu, Komisija nenurodė duomenų, patvirtinančių, kad sklypo naudotoja yra E. B.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A556-336-2011, išaiškinta, kad individualaus administracinio akto turinio trūkumai savaime nesudaro pagrindo pripažinti jį visiškai nemotyvuotu. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, turinčio turinio trūkumų individualaus administracinio akto atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams vertinimas atliktinas asmens, kuriam jis buvo skirtas ir turinčio teisę žinoti bei suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, požiūriu, įvertinant pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, nulėmusias minėto sprendimo priėmimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, tai reiškia, kad sprendžiant klausimą, ar toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, būtina nustatyti, ar teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos trūkumai yra esminiai bei sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Išanalizavus Sprendime išdėstytus duomenis apie tai, dėl kokio asmens prašymo priimamas administracinis aktas, dėl kokiems pasėliams, kokiame plote ir kokioje vietovėje augusiems padarytos žalos buvo sprendžiama, taip pat atsižvelgus į tai, kad Sprendime įvardintas 2015 m. spalio 13 d. apžiūros aktas, kuriame kaip atstovas įrašytas Nemunėlio MB vadovas K. B. ir kuriam šis aktas buvo įteiktas, bei kitus faktinius duomenis, daroma išvada, kad pareiškėjui turėjo būti visiškai aišku ir suprantama, kad Sprendimą priėmė Biržų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisija, kad yra sprendžiama dėl medžiojamųjų gyvūnų E. B. auginamiems kukurūzams padarytos žalos atlyginimo ir kad šis administracinis aktas nustato Nemunėlio MB, kaip medžioklės plotų naudotojo, pareigą atlyginti E. B. žalą už jai priklausančių pasėlių suniokojimą. Byloje proceso dalyviai nekėlė ginčo dėl Nekilnojamojo turto registro duomenimis patvirtintų aplinkybių, jog E. B. teisėtu pagrindu naudojasi Biržų rajono savivaldybėje, Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje, Totorkalnės kaime esančiu 19,0332 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad būtent šiame sklype augantys kukurūzai buvo apžiūrėti 2015 m. spalio 13 d. ir kad jie priklausė E. B.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, nustatyta, kad Sprendimą pasirašė jį priėmusios Komisijos nariai, tačiau jis nepatvirtintas antspaudu. Teismas, spręsdamas dėl šio Sprendimo trūkumo, vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią, administracinio akto nepatvirtinimas antspaudu neturi esminės įtakos jo teisėtumui, o pati aplinkybė yra formalaus pobūdžio (2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1211/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-286/2014). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybės, teismas kaip nepagrįstą vertina Nemunėlio MB teiginį, kad antspaudu nepatvirtintas Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų bendrųjų reikalavimų ir tai yra vienas iš pagrindų pripažinti šį aktą neteisėtu.

Sprendžiant, ar Sprendimą pagrindžiantys duomenys (faktai) yra objektyvūs, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, daromos šios išvados.

Komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais principais, tarp jų – ir objektyvumo, lygiateisiškumo, skaidrumo. Reikalavimą Komisijai laikytis šių principų įtvirtina ir Nuostatų 4 punktas. Pareiškėjas skunde ir jo atstovė teismo posėdyje teigė, kad Komisija savo veikloje šiuos principus pažeidė, kadangi savo veiksmais akivaizdžiai demonstravo savo palankumą E. B.: Biržų rajono savivaldybės administracija neatsakė į Nemunėlio MB 2015 m. spalio 12 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), Komisijos nariai S. S. ir N. K. dar iki seniūnijoje gaunant E. B. prašymą įvertinti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą kartu su R. M. buvo nuvykę apžiūrėti kukurūzų lauko.

Teismo vertinimu, pagrindą spręsti, kad Komisijos nariai, atlikdami jiems priskirtas funkcijas, buvo šališki ir neobjektyvūs, sudarytų byloje nustatyti objektyviais ir nustatytais įrodymais pagrįstos aplinkybės apie šių asmenų asmeninius ir artimus ryšius su E. B. ir (ar) R. M. ar kad Komisijos narius su Nemunėlio MB ar jo atskirais nariais sietų konfliktiški ir priešiški ryšiai. Teismo posėdyje Komisijos atstovas S. S., teikdamas paaiškinimus dėl šio pareiškėjo argumento, nurodė, kad jokių bičiuliškų ryšių su E. B. atstovu R. M. nepalaiko; pro kukurūzų lauką, kuris buvo apžiūrėtas 2015 m. spalio 13 d., su kitu Žemės ūkio skyriaus specialistu pravažiavo atsitiktinai, važiuodami kitais darbo reikalais; kad šie pasėliai priklauso E.B., jiems nebuvo žinoma. Teismas neturi pagrindo netikėti nurodytais Komisijos pirmininko paaiškinimais. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginį, kad Komisijos nariai S. S. ir N. K. kartu su R. M. dar iki 2015 m. spalio 8 d. buvo nuvykę apžiūrėti E. B. kukurūzų lauko. Aplinkybė, kad Komisijos nariai S. S., N. K., S. J., V. M. yra Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus darbuotojai, kurie savo darbe susiduria ar gali susidurti su E. B. ir R. M., kaip Biržų rajono savivaldybės ūkininkais, taip pat nesudaro pagrindo jų veiklos vertinti kaip šališkos ir neskaidrios. Vertinant pareiškėjo teiginį, kad nebuvo atsakyta į Nemunėlio MB 2015 m. spalio 12 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiama į tai, kad šis raštas Biržų rajono savivaldybės administracijos Kanceliarijos skyriuje buvo gautas 2015 m. spalio 12 d. ( b. l. 32), o pasėlių apžiūra vyko kitą dieną, be to, jame išdėstyti Nemunėlio MB argumentai dėl E.B. kukurūzams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo Komisijai nėra privalomi.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėjant bylą, nenustatyta, kad Komisija, parengdama apžiūros aktą ir priimdama Sprendimą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus objektyvumo, lygiateisiškumo, skaidrumo principus.

Metodikos 6.1 punktas apibrėžia, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams ? žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, kultūrinėms pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami. Taigi, pagal Įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Metodikos 6.1 ir 7 punktus, Komisija, nagrinėdama prašymą, privalėjo nustatyti, ar kukurūzų pasėliams žalą juos suniokojant padarė medžiojamieji kanopiniai žvėrys; koks pasėlių plotas pakenktas ir koks šio pakenkimo intensyvumas; koka yra žala pinigine išraiška.

Vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas (Metodikos 2 punktas). Nustatyta, kad Komisija, nagrinėdama prašymą, E. B. auginamus kukurūzus apžiūrėjo 2015 m. spalio 13 d. Pasėlių apžiūroje dalyvavo Biržų rajono savivaldybėje veikiančios Komisijos 7 nariai, tarp jų – ir Nemunėlio Radviliškio seniūnijos seniūnas G. K., E. B. įgaliotas asmuo R. M. ir Nemunėlio MB vadovas K. B.

Pareiškėjo ir atsakovės atstovų paaiškinimai patvirtina, kad pasėlių apžiūroje be K. B. dalyvavo ir keli Nemunėlio MB nariai, kurie apžiūros akte kaip dalyvavę asmenys nenurodyti. Nemunėlio MB skunde ir jo atstovė teismo posėdyje šią aplinkybę vertino kaip teisės aktų reikalavimų pažeidimą, tačiau konkrečių teisės normų nenurodė. Teismas tokį pareiškėjo argumentą vertina kaip nepagrįstą ir juo nesiremia. Darant šią išvadą, visų pirma, atsižvelgiama į tai, kad Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos nuostolių skaičiavimo komisijos darbą reguliuojančių normų nėra įtvirtinta. Vadovaujantis Nuostatų 10, 21 punktais, daroma išvada, kad apžiūros aktą pasirašo medžioklės plotų naudotojo atsakingas asmuo. Pagal Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelio įstatų 18, 19, 36, 38 punktus, būtent Nemunėlio MB pirmininkas, konkrečiu atveju - K.B., kaip vienasmenis valdymo organas, veikia šio būrelio vardu santykiuose su kitais asmenimis arba organizacijomis, o Nuostatų 13 punktas tokios teisės atskiriems Nemunėlio MB nariams nesuteikia. Komisijos atstovas teismo posėdyje nurodė, jog atvykusiems Nemunėlio MB nariams buvo leista stebėti kukurūzų lauko apžiūros procedūrą, netrukdant Komisijos darbui.

Pareiškėjas skunde ir jo atstovė teismo posėdyje kaip vieną iš Sprendimo neteisėtumą pagrindžiančių aplinkybių nurodė tai, kad apžiūros aktas buvo surašytas ne vietoje, o po tam tikro laiko. Nurodytą aplinkybę patvirtino ir kaip liudytoja apklausta Komisijos narė S. J., nurodžiusi, kad apžiūros aktas buvo surašytas po dviejų dienų.

Teismas, spręsdamas dėl aukščiau nurodyto pareiškėjo teiginio, pirmiausia, atsižvelgia į tai, kad bylos proceso dalyviai neginčija aplinkybės, jog 2015 m. spalio 13 d. apžiūrint kukurūzų pasėlius, faktiniai duomenys, reikalingi Komisijai nustatant plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumą, buvo surinkti ir užfiksuoti vietoje parengtame juodraštyje. Tarp bylos proceso dalyvių nėra ginčo ir dėl aplinkybės, kad remiantis šiais duomenimis parengtą apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Nemunėlio MB būrelio vadovas pasirašė ir šis dokumentas su priedu jam buvo įteiktas, kaip nustatyta Nuostatų 11 punkte. Išanalizavus apžiūros akto priede nurodytus pakenktų laukelių numerius, laukelių ir pažeidimo plotus, intensyvumo rodiklius, daroma išvada, kad jie atitinka nurodytus apžiūros akte ir teismo posėdyje kaip rašytiniai paaiškinimai pateiktame priede Komisijos narės S. J. atliktus vidutinio svertinio pasėlio pakenkimo intensyvumo matematinius skaičiavimus pagal Metodikos 7.2 punkte nurodytą formulę. Nustatyta, kad Nemunėlio MB vadovas apžiūros aktą pasirašė be pastabų. Pareiškėjo atstovė teigė, kad dokumento gavimo datos ir pastabų dėl apžiūros akto Nemunėlio MB vadovas K. B. neparašė Komisijos pirmininko nurodymu ir dėl nežinojimo, kaip elgtis. Teismas tokius pareiškėjo ir jo atstovės argumentus vertina kaip nepagrįstus. Teismas, darydamas šią išvadą, atsižvelgia į tai, jog K. B. 2015 m. lapkričio 2 d. pasirašė kitą apžiūros aktą (2015 m. spalio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodė ir dokumento pasirašymo datą, ir išsamias pastabas dėl jame užfiksuotų duomenų (b. l. 86-87).Tai leidžia teigti, kad K. B. tinkamai suprato pareigas, kurias jis, veikdamas kaip Nemunėlio MB vadovas, privalėjo atlikti šio būrelio interesais dalyvaudamas kiekvieno medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktų surašyme, ir jas įgyvendino savo nuožiūra.

Žemesnės instancijos teismas

Nustačius, kad parengtas apžiūros aktas buvo įteiktas K. B., jį Nemunėlio MB vadovas pasirašė be pastabų, aplinkybė, jog nurodytas dokumentas buvo parengtas ne vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, vertinama kaip neesminis procedūrinis pažeidimas, nesuvaržęs pareiškėjo teisių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto surašymo procedūroje.

Komisija nustatė tokius faktinius duomenis: 1) apžiūros metu kukurūzų pasėlių plotas nebuvo užmirkęs, jame kenkėjų nerasta; 2) vertinamas 10 laukelių nustatytas pasėlių pažeidimas; 3) nustatytas pažeidimas 3,51 ha plote, kuriame sunaikinta 30,97 proc. pasėlių ir tai sudaro 1,087 ha; 4) dėl piktžolėtumo kukurūzų derlingumas mažintinas 5 proc., 5) pasėliams apsaugoti buvo naudojami repelentai (b. l. 55-56).

Įvertinęs byloje nustatytus duomenis, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti Komisijos nustatytais ir apžiūros akte užfiksuotais faktiniais duomenimis. Atsižvelgus į Komisijos pateiktą papildomą rašytinį paaiškinimą(b. l. 85), daroma išvada, jog pakenktų pasėlių plotas ir pasėlių pakenkimo intensyvumas buvo apskaičiuotas, laikantis Metodikos 7 punkte nustatytų reikalavimų. Kaip liudytojai apklausti Komisijos nariai S. J. ir V. Dž. patvirtino, kad buvo apžiūrėtas visas kukurūzų laukas ir išmatuoti medžiojamųjų gyvūnų labiausiai nuniokoti 10 laukelių, kurie buvo skirtingų dydžių ir pakenkimo intensyvumo, daugiausia išsidėstę lauko pakraščiuose. Liudytojai nurodė, kad pakenktuose ploteliuose kukurūzai buvo išlaužyti, burbuolės susmukusios ant žemės, apgraužtos, iš paliktų pėdsakų matėsi, kad kukurūzus niokojo šernai. Šie liudytojų parodymai patvirtina apžiūros akte išdėstytus faktinius duomenis.

Be to, teismas, spręsdamas dėl apžiūros akte atsižvelgia į tai, kad Nemunėlio MB, iškėlęs abejones dėl Sprendimą pagrindžiančių faktinių duomenų teisingumo, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog 2015 m. spalio 15 d. pasėlių lauke buvo nustatyti ir juodraštiniame variante užfiksuoti kitokie, nei yra nurodyta teismui pateiktame apžiūros akte ir jo priede, duomenys apie pakenktus laukelius, jų ir pažeidimo plotus ir intensyvumo rodiklius, piktžolėtumą. Nemunėlio MB, susipažinęs su 2015 m. lapkričio 2 d. įteiktu apžiūros aktu ir nesutikdamas su jame nurodytais duomenimis, turėjo teisę ir pakankamai laiko atskiru dokumentu Komisijai pateikti motyvuotas ir tinkamai duomenimis pagrįstas pastabas dėl apžiūros akto. Nuostatų 24 punktas Komisiją įpareigoja gautus skundus ir prašymus išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjant bylą, duomenų apie tai, kad pareiškėjas teikė tokį skundą, nenustatyta. Vertinant pareiškėjo teiginį, kad Komisijos nustatyti faktiniai duomenys kelia abejonių dėl tos aplinkybės, nes apžiūros metu buvo nustatyta, kad medžiojamieji žvėrys žalą padarė 12, o ne 10 laukelių, atsižvelgiama į Komisijos atstovo S. S. paaiškinimą, kad žala už 10 laukelių padarytą pasėlių pakenkimą buvo skaičiuojama E.B. atstovo nurodymu. Teismo vertinimu, Komisija pagrįstai atsižvelgė į pasėlių savininko atstovo nuomonę, kadangi turtosavininkas turi teisę apsispręsti, kokia apimtimi jis gins savo pažeistas interesus.

Nustatyta, kad Sprendime apskaičiuojant pasėliams padarytą žalą, buvo remiamasi Komisijos narės S. J. 2016 m. balandžio 20 d. matematiniais skaičiavimais, parengtais 2016 m. balandžio 18 d. E. B. įgaliotam atstovui R. M. pateikus duomenis apie kukurūzų derlingumą ir atliktais pagal Metodikos 8-10 punktuose įtvirtintus reikalavimus (b. l. 62-63). Komisijos atstovas S. S. ir liudytoja S. J. nurodė, kad buvo vadovaujamasi šiais duomenimis, kadangi E. B. ūkyje tvarkoma dvejybinė apskaita. Pareiškėjas skunde ir jo atstovai teismo posėdyje nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai abejoti E. B. augintų kukurūzų vidutinio derlingumo apskaičiavimu. Pareiškėjas jo atstovės nurodytai aplinkybei, kad E. B. nurodytas kukurūzų 1 ha derlingumas apskritai negalimas, nepateikė jokių įrodymų. Advokatas L. Zaukevičius patvirtino, kad R. M., kuris rūpinasi E. B. ūkio reikalais, yra stiprus ūkininkas, žemės ūkio veikloje naudojantis pažangias technologijos, sėklas ir trąšas.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad nagrinėjant bylą, aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti duomenimis apie E. B. ūkio grūdams augintų kukurūzų derlingumą 2015 metais, nenustatyta.

Pareiškėjas skunde ir jos atstovė teismo posėdyje teigė, kad E. B. žala už pasėlių pakenkimą apskritai negalėjo būti skaičiuojama, kadangi pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones taikė tik Nemunėlio MB, o pati ūkininkė šių priemonių nevykdė; E. B. kukurūzus augino pažeisdama agrotechninius reikalavimus, todėl dalį pasėtos sėklos sulesė nemedžiojamieji paukščiai, kukurūzai užaugo piktžolėti, užaugino po vieną burbuolę.

Byloje nustatyti duomenys patvirtina, jog kukurūzų pasėlių apsaugai nuo laukinių gyvūnų priemones (repelentus) naudojo ir Nemunėlio MB, ir ūkininkė E. B. Tokia išvada daroma, įvertinus Apžiūros akte nurodytus duomenis (b. l. 58), pareiškėjo atstovės, Komisijos atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimus, liudytojų S. J. ir V. Dž. parodymus, PVM sąskaitas-faktūras apie repelentųįsigijimą (b. l. 36, 94-95). Teismas vertina, kad repelentų įgijimo dokumentai leidžia spręsti, kad E. B. įsigytą repelentą naudojo nuo 2015 m. birželio 10 d., o pareiškėjas – tik nuo 2015 m. rugsėjo 23 d., t. y. po to, kai 2015 m. rugsėjo 11 d. gavo E. B. atstovo pranešimą apie šernų kukurūzams daromą žalą (b. l. 29). Pastarąją išvadą patvirtina ir Nemunėlio MB revizijos komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. protokolo duomenys (b. l. 31). Be to, teismas kaip nepagrįstus vertina pareiškėjo skundo ir jo atstovės teiginius apie kukurūzų auginimą pažeidžiant agrotechninius reikalavimus. Tokia išvada daroma atsižvelgus į tai, kad teismui pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad E. B. kukurūzus pasėjo per vėlai, juos tręšė ir chemines priemones piktžolių ir kenkėjų naikinimui naudojo netinkamu laiku. Minėta, kad Apžiūros akte nurodyta, jog apžiūrėti kukurūzai neužmirkę, jų piktžolėtumas nedidelis (b. l. 58). Teismo posėdyje Komisijos atstovas S. S. nurodė, kad žemė, kurioje augo pasėliai, tinkama jų auginimui,apžiūrėti kukurūzai vizualiai atrodė neblogai, o advokatas L. Zaukevičius patvirtino, kad R. M., kuris rūpinosi E. B. ūkio reikalais, yra stiprus ūkininkas, žemės ūkio veiklos naudojantis pažangias technologijos, sėklas ir trąšas.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kadMedžioklės įstatymo 18 straipsnyje nustatytų aplinkybių, šalinančių Nemunėlio MB atsakomybę atlyginti E. B. medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, nenustatyta.

Pareiškėjas skunde ir jo atstovė teismo posėdyje teigė, kad Komisija nepagrįstai skaičiavo pasėliams padarytą žalą, kadangi E. B. atstovas prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo pateikė, pažeidęs Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalies reikalavimą.

Byloje nustatyta, kad Nemunėlio MB 2015 m. liepos 9 d. gavo E. B. pranešimą imtis priemonių, skirtų apsaugoti nuo laukinių žvėrių kukurūzus, pasėtus Biržų rajone, Totorkalnio kaime esančiame 19 ha ploto žemės sklype, kuriame apie laukinių žvėrių daromą žalą nenurodė (b. l. 26). Pranešimas, dalyvaujant R. M., buvo apsvarstytas 2015 m. rugpjūčio 8 d. vykusiame Nemunėlio MB valdybos posėdyje (b. l. 27-28). Nemunėlio MB 2015 m. rugsėjo 11 d. gavo naują pranešimą, kuriuo E. B. atstovas prašė imtis priemonių šernų daromai žalai nustabdyti ir kuriame nurodė, kokių priemonių ėmėsi pati ūkininkė (b. l. 29). R. M. 2015 m. spalio 9 d. Nemunėlio Radviliškio seniūnijai pateikė prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo (b. l. 29, 55). Advokatas L. Zaukevičius nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. pranešimas pareiškėjui buvo pateiktas prevenciniu tikslu. Teismas šį E. B. atstovo argumentą vertina kaip pagrįstą, atsižvelgęs į Nemunėlio MB revizijos komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. susirinkimo protokolą, patvirtinantį, kad Nemunėlio MB tik šiame susirinkime, apsvarstęs pranešimą ir R. M. paaiškinimų, nutarė užsakyti repelentus ir nedelsiant juos panaudoti. Be to, teismas vertina, kad nei Medžioklės įstatyme, nei Metodikoje nėra įtvirtinta nuostatų, reikalaujančių prašyme nurodyti konkrečią žalos padarymo datą. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalis nustato, kad žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą atitinkamai seniūnijai privalo pranešti nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje 2015 m. spalio 9 d. gautas E. B. įgalioto asmens prašymas pateiktas Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Įvertinus tai, kad kukurūzams padarytos žalos vertinimas ir apskaičiavimas įvyko 2015 m. spalio 13 d., sprendžiama, kad Medžioklės įstatymo 5 straipsnyje ir Metodikos 2 straipsnyje nustatyti terminai nebuvo pažeisti.

Nustatyta, kad ginčijamas Sprendimas Nemunėlio MB vadovui buvo įteiktas 2016 m. gegužės 3 d. Pareiškėjas skunde ir jo atstovė teismo posėdyje tvirtino, kad taip Komisija pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies reikalavimą. Teismas vertina, kad Komisija pažeidė šioje teisės normoje įtvirtintą reikalavimą, tačiau, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 33 straipsnio 1 dalį, šis pažeidimaspareiškėjo teisės kreiptis teisminės gynybos nesuvaržė ir nedaro Sprendimo neteisėtu.

Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, sprendžiama, kad skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas; Sprendimas aukštesnės galios teisės aktams neprieštarauja; pagrindinių procedūrinių taisyklių, skirtų užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimų nenustatyta. Remiantis tuo, kas nurodyta, pagrindo naikinti Sprendimą nėra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. atsiliepimu prašė priteisti turėtas atstovo darbo apmokėjimo išlaidas ( b. l. 70).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927redakcija) 44 straipsnio 6 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Turėtoms advokato darbo apmokėjimo 200,00 Eur dydžio išlaidoms pagrįsti E. B. atstovas pateikė 20107 m. sausio 5 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 00001-17 ir išrašą ir banko įstaigos sąskaitos (b. l. 89-90). Atsižvelgus į tai, kad E. B. atstovavęs advokatas L. Zaukevičius parengė atsiliepimą (b. l. 69-70), dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, daroma išvada, kad aukščiau nurodytos advokato darbo apmokėjimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2, 8.19 punktuose nustatytų rekomenduojamų dydžių.

Atmetus Nemunėlio MB reikalavimą panaikinti individualų administracinį aktą, yra apgintos E. B. teisės, todėl sprendimas priimtas jos naudai. Dėl šios priežasties trečiojo suinteresuoto asmens prašymas priteisti turėtas advokato darbo apmokėjimo išlaidas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelio skundą dėl administracinio akto panaikinimo atsakovei Biržų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalios nuostolių skaičiavimo komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B. atmesti.

Priteisti E. B. 200,00 (du šimtus eurų 00 euro centų) eurų iš Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelio turėtoms advokato darbo apmokėjimo išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos: Nijolė ČekanauskienėDalia PranckienėDalytėZlatkuvienė