Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės savivaldybės įmonės Vilniaus miesto būstas“ atstovui teisininkui A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pastebėtina, kad teismas 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi byloje priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą A. Č. atžvilgiu ir civilinę bylą dalyje dėl A. Č. nutraukė.

Atsakovė J. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu atsakovė J. K. paaiškino, kad nesutinka su nuo 2023 m. skaičiuojama jai skola, nes jos deklaracija 2023 m. rugpjūčio mėn. nebuvo priimta, o dukra deklaravusi pas ją gyvenamąją vietą, nors negyvena, su dukra nebendrauja nuo 2016 m., iki tol skolos jau yra priteistos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas nuosavybės teise priklauso savivaldybei (el. b. t. I, l. 5–6); sutarties pagrindu butas buvo išnuomotas atsakovei (el. b. t. I, l. 28–31) ir perduotas 2010 m. vasario 1 d. buto perdavimo priėmimo aktu Nr. N-5.22-1052 (el. b. t. I, l. 32); atsakovė nuo 2010 m. vasario 1 d. bute deklaravo savo gyvenamąją vietą (el. b. t. I, l. 14); pagal pažymą apie įsiskolinimą už buto nuomą skola 2023 m. lapkričio 15 d. sudaro 5 936,20 Eur ir 88,39 Eur delspinigiai (el. b. t. I, l. 9–13); 2023 m. lapkričio 27 d. surašytas buto patikrinimo aktas (nepatekimo) Nr. 5870 (el. b. t. I, l. 15–17).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.576 straipsnis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.583 straipsnio 1 dalį, už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Pagal CK 6.583 straipsnio 2 dalį, gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad butas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovei patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, įskaitant ir butą. Ieškovė sutarties pagrindu butą išnuomojo ir 2010 m. vasario 1 d. buto perdavimo priėmimo aktu Nr. N-5.22-1052 butą perdavė atsakovei. Nuo 2010 m. vasario 1 d. atsakovė bute deklaravo savo gyvenamąją vietą. Sutarties 11 punktu atsakovė įsipareigojo laiku mokėti sutartyje numatytus mokesčius, kitus sutartimi nustatytus mokėjimus. Pagal sutarties 29 punktą atsakovė įsipareigojo laiku mokėti buto nuomos mokestį, kas mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos (sutarties 31 punktas). Tačiau atsakovė savo pareigos laiku mokėti buto nuomos mokestį nevykdė ir skola nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. už buto nuomą nuolat didėjo. Ieškovė paskaičiavo butui 5 936,20 Eur skolą nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Nuomos mokestis apskaičiuotas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2015 m. liepos 29 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-130 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“. Ieškovės atsakingas darbuotojas 2022 m. liepos 28 d., 2023 m. rugpjūčio 29 d., 2023 m. rugsėjo 12 d., 2023 m. lapkričio 21 d. ir 2023 m. lapkričio 27 d. bandė fiziškai nuvykti pas atsakovę, tačiau patekti į butą nepavykdavo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove už ginčo laikotarpį. Taip pat pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, už nurodytą laikotarpį nėra priteista skola iš atsakovės. Atsakovė savo teismo posėdyje išsakytų teiginių jokiais įrodymais nepagrindė. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 5 936,20 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės 88,39 Eur delspinigius. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Ieškovė, taikydama 0,05 procento delspinigių normą, už kiekvieną praleistą dieną nuo nesumokėtos sumos paskaičiavo atsakovei 88,39 Eur delspinigius. Vadovaujantis sutarties 35 punktu, nuomininkui nesumokėjus sutartyje nustatyto nuomos mokesčio, jis privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 88,39 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Ieškovė taipogi prašo priteisti jai iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (6 024,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovės priteisiama 5 936,20 Eur skola, 88,39 Eur delspinigiai ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 6 024,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.

Ieškovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 136 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 7 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 49,15 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 49 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ (į. k. 124568293) iš atsakovės J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 5 936,20 Eur (penkių tūkstančių devynių šimtų trisdešimt šešių eurų ir dvidešimties centų) skolą, 88,39 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir trisdešimt devynių centų) delspinigius ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 024,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 136 Eur (vieno šimto trisdešimt šešių eurų) žyminį mokestį ir 49 Eur (keturiasdešimt devynių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.