Utenos apylinkės teismo sprendimas

2018-08-17 · Civilinė byla Nr. 2-4134-266/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-17
Bylos Nr.
2-4134-266/2018
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00534-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Ieškovas
N. I.
Atsakovas
V. J.
Advokatai
Darius Karvelis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-4134-266/2018Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00534-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.;2.3.5.2.1.;3.2.3.1.;3.2.6.1. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 17 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita Gavėnienė,sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,dalyvaujant ieškovei N. I., jos atstovui advokatui Dariui Karveliui,nedalyvaujant atsakovui V. J.,

dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vilmantui Jasiukoniui ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. I. ieškinį atsakovui V. J. dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo , išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė N. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. J., kuriuo prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus G. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja motina N. I.; priteisti iš V. J. išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. J. nuo 2018-06-14 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki sūnaus G. pilnametystės; priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018-02-01 iki 2018-06-14 po 130 Eur kas mėnesį, viso 470 eurų . Taip pat prašė nustatyti , jog atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nustatoma šalių susitarimu, įpareigojant atsakovą bendrauti su vaiku tik esant blaiviam. Posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė. Nurodė, kad su atsakovu niekada nebuvo sudariusi santuokos, tačiau gyveno kartu ir 2017 metais gegužės mėnesį susilaukė sūnaus G. Atsakovas tėvystę pripažino. Nuo 2018 metų vasario mėnesio ji negyvena su atsakovu, nes atsakovas besaikiai vartojo alkoholį, niekur nedirbo, todėl ji su juo nutraukė ryšius ir gyvena atskirai. Ji gyvena su sūnumi G. ir kitais dviems savo vaikais , gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas (duomenys neskelbtini). Ji dirba ir išlaiko vaikus. Atsakovas niekur oficialiai nedirba. Iki kreipiantis į teismą , jis atsiuntė 50 eurų, o kai gavo ieškinį du kartus atsiuntė po 50 eurų . Daugiau jokios paramos neteikia, su sūnumi nebendrauja. Sūnaus G. išlaikymui mėnesiui reikia maždaug 230 eurų, todėl prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį po 130 eurų. Taip pat prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 mėtų vasario mėnesio iki ieškinio padavimo dienos 470 eurų. Kadangi atsakovas nebendrauja su sūnumi, tai konkrečios bendravimo tvarkos nustatyti neprašė. Mano, jog tai galės padaryti bendru sutarimu, tik prašė nustatyti, jog atsakovas su sūnumi turi bendrauti tik blaivas. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas V. J. atsiliepimo teismui į ieškovės ieškinį nepateikė. Atsakovas neatvyko ir į teismo posėdį. Jam teismo posėdžio vieta ir data žinomi. Teismas negavo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl bylą išnagrinėja atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (nuo 2018-07-01 Valstybinė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės N. I. ieškinys dėl sūnaus G. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo turi būti tenkintinas, nes šalių sūnus gyvena su ieškove, ji viena išlaiko sūnų ir kitus savo vaikus. Jos pajamos , tai gaunama Sodros išmoka, atsakovė dirba.

Išvadą teikiančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ( nuo 2018-07-01 Valstybinė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) teismui pateikė išvadą ir prie jos dokumentus , kuriuose nurodė, jog atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) socialiniame būste su kitais giminaičiais, oficialiai nedirba, turi dar tris vaikus, kurių atžvilgiu atsakovui apribota tėvo valdžia ir yra priteistas išlaikymas. Susitikimo su socialiniais darbuotojais metu atsakovas ieškovės ieškinį pripažino. Teigė, jog vaiku domisi ir teikia jam išlaikymą, tik to patvirtinimui nepateikė jokių įrodymų. Išvadoje nurodyta, jog ieškovės ieškinys pagrįstas ir skyrius jį palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga, ieškovės, jo atstovo paaiškinimais nustatyta, jog šalys gyvendamas kartu (duomenys neskelbtini), susilaukė sūnaus G. J.. Nuo 2018 metų vasario mėnesio šalys gyvena atskirai. Ieškovė gyvena su sūnumi, jį išlaiko, juo rūpinasi. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), nedirba, išlaikymo neteikia , todėl ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo , išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo . Atsakovas atsiliepime ieškinį nepateikė. Teismas ,vertindamas tokią atsakovo poziciją dėl pareikšto ieškinio , bei Vilniaus rajono specialistų išvadoje pateiktus duomenis, sprendžia, jog atsakovas ieškovės ieškinį pripažįsta pilna apimtimi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys nuo 2018 metų vasario mėnesio gyvena atskirai. Jų mažametis sūnus G. gyvena su ieškove, kuriuo nuo pat gimimo rūpinasi jo motina N. I.. Ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Anykščių ir Vilniaus rajonų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriai išvadose nurodė, jog šalių sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. Posėdžio metu Anykščių skyriaus atstovas nurodė, kad vaikas yra tokio amžiaus, kai emocinis ryšys su mama ypač stiprus ir būtinas vaiko visapusiškam vystymuisi, todėl jo gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina . Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas yra mažo amžiaus , bei į tai, kad ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, konstatuoja, kad G. J. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina N. I. ir reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai.

CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnio 3 dalis nustato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose laikosi vieningos praktikos, kad teismas , priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui vaikui, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus : konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. ( Vaiko teisių konvencijos 3,27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7,8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai) Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama , atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamas vaikams išlaikyti. Byloje nustatyta, jog ieškovė dirba , jos uždarbis 293 eurai. Gauna išmoką iš Sodros 214 eurus. Atsakovas niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas , nekilnojamojo turto neturi, turi kitų išlaikytinių , kuriems privalo teikti išlaikymą. Šalių sūnus G. J., gim. (duomenys neskelbtini) yra sveikas. Jis auga, todėl jo poreikiai vis didėja. Jam kasmet reikia drabužių, įvairių priemonių lavinimuisi ir kita, kas būtina vaiko augimui ir vystymuisi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, ir rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.). Ieškovė prašo priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui po 130 Eur. Atsakovas V. J. su tokia suma sutinka. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, į abiejų tėvų turtinę padėtį ir į nepilnamečio vaiko poreikius, detalizuotus išlaikymo išlaidų sąmatoje, į mažą vaiko amžių bei vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu konstatuotina, kad 130 Eur per mėnesį suma iš kiekvieno iš tėvų yra pakankama suma nepilnamečio vaiko išlaikymui ir atitinka jo poreikius. Atsakovas yra jauno amžiaus darbingas, todėl turi stengtis dirbti, jog jo sūnus gautų tinkamą išlaikymą . Šioje dalyje reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas pilnai.

Vaikams priteistas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, CK 3.186 straipsnis, CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai jam dar neįsiteisėjus. Išlaikymas, priteistinas nuo 2017-05-01.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Taip pat ieškovė N. I. ieškinyje prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 metų vasario mėnesio, nuo kada jie gyvena atskirai , iki 2018 m. birželio 14d., t.y., iki ieškinio padavimo į teismą dienos, po 130 eurų , viso 470 eurų. Ieškovė nurodė, jog atsakovas iki paduodant ieškinį į teismą atsiuntė 50 eurų, o po ieškinio padavimo birželio ir liepos mėnesį atsiuntė po 50 eurų. Daugiau lėšų neskyrė. Atsakovas dėl šio reikalavimo nepasisakė ir jo neginčijo. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog toks ieškovės reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Iš atsakovo priteistina išlaikymo įsiskolinimas 470 eurų.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Byloje nustatyta, jog šalys gyvena atskirai. Šalių mažametis sūnus G. gyvena su ieškove. Dėl bendravimo su vaiku problemų šiai dienai nėra, tačiau ieškovė nurodė, jog atsakovas būdamas neblaivus skambina telefonu ir reiškia norą pabendrauti su sūnumi, todėl ieškovė prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, kad ji gali būti nustatoma šalių susitarimu, įpareigojant atsakovą bendrauti su vaiku tik esant blaiviam. Posėdžio metu vaikų teisių tarnybos atstovas palaikė tokią ieškovės poziciją, jog šiuo metu atsakovas nereiškia noro bendrauti su vaiku ir dėl to nėra ginčo, todėl pakanka nustatyti, jog šalys tai darys bendru sutarimu , įpareigojant atsakovą su sūnumi bendrauti blaiviam. Todėl ir šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas.

Ieškovei N. I. pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018-05-21 sprendimą Nr. 2.4.(NTP-2)-18-T-1163-929 (b. l. 8) suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, kurią sudaro 182 Eur. Sutinkamai su LR CPK 96 straipsnio nuostatomis, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos , tai 182 eurai.

Sutinkamai su LR CPK 96 straipsnio nuostatomis iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis už ieškinio padavimą 41 euras ir žyminis mokestis už išlaikymo vaikui priteisimą 46,80 eurai, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą , viso priteistina 87,80 eurų žyminio mokesčio . Taip pat priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą ir 9,07 eurai teismo turėtų pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti nepilnamečio G. J. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina N. I..

Priteisti iš V. J., a. k(duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. J. , gim., (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) kiekvieną mėnesį nuo 2018-06-14 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad išlaikymą, skirtą G. J., uzufrukto teise valdo ir tvarko motina N. I..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus G. J. , gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018-02-01 iki 2018-06-14 470 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt eurų).

Nustatyti, kad V. J. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. J. tvarka nustatoma šalių susitarimu, įpareigojant atsakovą bendrauti su vaiku tik esant blaiviam.

Priteisti iš V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 182 Eur (šimtą aštuoniasdešimt du eurus) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, juridinio asmens kodas – 188659752) bei 87,80 eurus žyminio mokesčio ir 9,07 eurus teismo turėtų pašto išlaidų ( įmokos kodas 5660) į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB , arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Zita Gavėnienė