Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,

sekretoriaujant Laimai Avižienytei,

dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui,

Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo atstovui Pavelui Urliukui (Pavel Urliuk),

nuteistajam T. A.,

gynėjai advokatei Annai Grinevič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracijos teikimą dėl nuteistajam T. A, gimusiam (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos piliečiui, nurodžiusiam gyvenamąją vietą Prienų rajono (duomenys neskelbtini) kaime, skirtos laisvės atėmimo bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) normomis bei pataisos įstaigos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. nuteistas Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – ir Jungtinės Karalystės) Karūnos teismo Kembridže (The Crown Court at Cambridge) 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu už nužudymą pagal 1965 m. Nužudymo (Mirties bausmės panaikinimo) įstatymą [Murder (Abolition of Death Penalty) Act 1965] laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, rekomenduojant kalinimo laikotarpį laisvės atėmimo vietose ne trumpesnį kaip 16 metų.

Pagal 1983 m. Europos Konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1995 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. I-885 (toliau – ir Konvencija), nuteistasis T. A. buvo perduotas iš Jungtinės Karalystės atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje, todėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo administracija, vadovaudamasi Konvencijos 10 straipsniu, prašo nustatyti nuteistajam T. A. laisvės atėmimo bausmės laiką pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius ir pataisos įstaigos rūšį. Teikime taip pat nurodoma, kad nuteistasis T. A. Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikytas 2010 m. birželio 24 d., o nuo 2013 m. kovo 5 d. bausmę atlieka Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimas tenkintinas.

Sutinkamai su Konvencijos 9 straipsnio 3 dalies reikalavimais, nuteistąjį T. A. iš Jungtinės Karalystės perdavus Lietuvos Respublikai vykdyti bausmę, paskirtą Jungtinės Karalystės Karūnos teismo Kembridže, bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymai, todėl sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės termino ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsnio ir Konvencijos, pagal kurią nuteistasis T. A. perduotas Lietuvos Respublikai, reikalavimais, o derinant Jungtinės Karalystės teismo nuosprendžiu T. A. paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais, nuteistojo atžvilgiu turi būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos.

Konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojami valstybės, kurioje atliekama bausmė, kompetentingų valdžios institucijų veiksmai bausmės vykdymo atvejais, t. y. arba jos pačios gali tęsti bausmės atlikimą, remdamosi teisminiais arba administraciniais sprendimais pagal Konvencijos 10 straipsnyje numatytas sąlygas, arba teisminiu ar administraciniu sprendimu pakeisti bausmę, pakeičiant nuteistosios valstybės paskirtas sankcijas į valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose už tokį patį nusikaltimą numatytomis sankcijomis pagal Konvencijos 11 straipsnyje (bausmės pakeitimas) išdėstytas sąlygas. Taigi, Konvencijos 10 ir 11 straipsniuose yra įtvirtintas bausmės atlikimo tęstinumo principas, įpareigojantis valstybę, kurioje bus atliekama bausmė, suderinus su vykdančios valstybės įstatymais, nustatyti tokią bausmę ar priemonę, kuri savo esme kiek įmanoma atitiktų nuteisimo metu teismo paskirtą bausmę. Tačiau Konvencijos normos draudžia pabloginti nuteistojo teisinę padėtį, taip pat nustatyta bausmės trukmė negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto bausmės maksimalaus dydžio (BK 8 straipsnio 1 dalis).

Kaip minėta, T. A. buvo nuteistas Jungtinės Karalystės Karūnos teismo Kembridže 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu už nužudymą pagal 1965 m. Nužudymo (Mirties bausmės panaikinimo) įstatymą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Jungtinės Karalystės Karūnos teismas Kembridže (toliau – ir užsienio valstybės teismas), tuo pačiu nuosprendžiu, nuteisdamas T. A. kalėti iki gyvos galvos už nužudymą, nurodė minimalų 16 metų laisvės atėmimo terminą, kurį rekomendavo Jungtinės Karalystės Valstybės sekretoriui, kaip minimalų laiką, kuris teismo nuomone, turėtų praeiti iki Jungtinės Karalystės Valstybės sekretorius priims įsakymą dėl nuteistojo T. A. lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų. Taigi, užsienio valstybės teismas, paskirdamas nuteistajam T. A. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nustatė ir minimalų 16 metų laisvės atėmimo terminą, kurį faktiškai atlikęs, nuteistasis galėtų būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų.

Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali teisminiu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą, o pritaikyta bausmė ar priemonės savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę.

T. A. yra nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų rūšiai (BK 11 straipsnio 6 dalis), todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimais, jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų tik faktiškai atlikęs tris ketvirtadalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kadangi užsienio valstybės teismo nuosprendžiu nuteistajam T. A. yra nustatytas minimalus 16 metų laisvės atėmimo terminas, kurį faktiškai atlikęs, nuteistasis galėtų būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų, teismas mano, kad nuteistajam T. A. tikslinga pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto sankcijoje numatytą maksimalią terminuoto laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą dvidešimčiai metų, kuri savo esme kiek įmanoma atitinka nuteisimo metu paskirtąją bausmę, ir kuri taip pat atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamuosius ir bausmių vykdymo įstatymus bei Konvencijos reikalavimus.

Kadangi nuteistajam T. A. tikslinga paskirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas, nustatydamas jam pataisos įstaigos rūšį, vadovaujasi BK 50 straipsnio 3 dalyje numatytais kriterijais ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgdamas į tai, kad T. A. yra nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, taip pat atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, mano, kad tikslinga nuteistajam T. A. nustatyti pirmus penkerius laisvės atėmimo metus bausmę atlikti kalėjime, o likusią bausmės dalį atlikti pataisos namuose.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalies reikalavimais, kardomasis kalinimas (suėmimas) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę. Tačiau nustatyti tikslų nuteistojo T. A. kardomojo kalinimo laiką iš teismui pateiktų užsienio valstybės teismo dokumentų nėra galimybės. Nuteistojo T. A. asmens byloje yra duomenų, kad 2010 m. birželio 24 d. jis buvo suimtas (I d., b.l. 16, 24), bet taip pat yra duomenų, kad po apklausos jis buvo paleistas už užstatą (I d., b.l. 17, 25). Tačiau iš teismo posėdžio registracijos lapo (II d., b.l. 16) matyti, kad T. A. bylą pradėjus nagrinėti teisme 2010 m. rugpjūčio 9 d. jis buvo suimtasis. Pateiktoje teismui medžiagoje taip pat nėra duomenų, nuo kada nuteistajam T. A. turi būti skaičiuojama bausmės pradžia, todėl teismas, nustatydamas bausmės atlikimo pradžią, vadovaujasi Jungtinės Karalystės Karūnos teismo Kembridže 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžio data ir teismo nuosprendyje nurodytu teismo reikalavimu į paskirtąją bausmę įskaityti 203 kardomojo kalinimo dienas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 1983 m. Europos Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo 9-11 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsnio 3 bei 4 dalimis, ir 362 bei 364 straipsniais,

nutaria:

Nuteistajam T. A. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Karūnos teismo Kembridže 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu už nužudymą pagal 1965 m. Nužudymo (Mirties bausmės panaikinimo) įstatymą paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, rekomenduojant kalinimo laikotarpį laisvės atėmimo vietose ne trumpesnį kaip 16 metų, suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto sankcijoje numatyta bausme, ir pakeisti Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Karūnos teismo Kembridže 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu T. A. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į laisvės atėmimą dvidešimčiai metų, pirmus penkerius laisvės atėmimo metus bausmę atliekant kalėjime, o likusią bausmės dalį atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Karūnos teismo Kembridže 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžio priėmimo dienos, t.y. 2011 m. vasario 25 d.

Į paskirtosios bausmės laiką įskaityti 203 (du šimtus tris) kardomojo kalinimo dienas, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nutartis per penkias dienas, nuteistajam T. A. nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims nuo nutarties priėmimo dienos, gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.