Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Lino Šiukštos, Lino Žukausko,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. K. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 1 dalį tuo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 21 d., 21.00 val. iki 2016 m. vasario 22 d. 03 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė peiliu 2 kartus V. M., padarydamas pastarajam pjautinę žaizdą dešinėje plaštakoje su tiesiamosios sausgyslės pažeidimu - sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, durtinę-pjautinę kaklo-krūtinės žaizdą su skydliaukės kairės skilties, poraktinės arterijos ir krūtinplėvės pažeidimu -sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu ir sukėlė nukentėjusiojo mirtį, ir taip J. K. nužudė V. M..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka J. K. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartimi J. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi kaltinamajam J. K. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 1 d. Suėmimas taikomas vienu pagrindu, kad būdamas laisvėje kaltinamasis J. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo J. K. gynėjas advokatas Mindaugas Paukštė skunde nurodo, kad su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nesutinka, ir prašo ją panaikinti bei J. K. paskirti švelnesnę, su suėmimu nesusijusią kardomąją priemonę. Advokatas pažymi, kad kardomoji priemonė – suėmimas turi būti skiriama išimtiniais atvejais, toks sprendimas turi būti aiškiai motyvuotas bei argumentuotas. Gynėjo nuomone, skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti motyvai yra nepagrįsti.

Advokatas atkreipia dėmesį, jog skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad J. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau tokia teismo pozicija, bylos neišnagrinėjus teisiamajame posėdyje, leidžia spręsti apie nekaltumo prezumpcijos eliminavimą bei parodo išankstinę teismo nuomonę.

Gynėjas mano, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, pernelyg sureikšmino nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas J. K., sunkumą ir griežtą BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nors J. K. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo byloje esančių faktinių duomenų apie kaltinamojo asmenybę, gyvenamosios vietos turėjimą, darbą ir panašiai. Vien nusikaltimo, kurio padarymu asmuo kaltinamas, sunkumas negali būti pagrindu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos bylos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis yra pensinio amžiaus, turi sutuoktinę, su kuria gyvena jų bute Vilniuje arba sodyboje užmiestyje. Tai rodo, jog jis turi stabilius šeiminius ryšius, nuolatinę gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės pagrindžia pakankamai tvirtą kaltinamojo ryšį su Lietuvos Respublika, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Gynėjas nurodo, jog apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, kad J. K. trukdys procesui ir darys naujas nusikalstamas veikas. Nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog J. K. galėtų nedalyvauti teismo posėdžiuose, tiesiogiai ar per kitus asmenis bandyti paveikti nukentėjusiuosius ar liudytojus ar kitaip trukdyti procesui. Alkoholio vartojimas nėra sąlyga būtinai nusikalsti, tad teigti, kad J. K. darys naujus nusikaltimus, taip pat nėra pagrindo.

Advokatas pažymi, kad šiuo atveju griežčiausios kardomosios priemonės taikymas vertintinas kaip Konstitucijos 20 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatų pažeidimas. BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai galėtų būti pasiekti kaltinamajam taikant švelnesnes kardomąsias priemones - namų areštą, dokumentų paėmimą, užstatą.

Teismo posėdyje kaltinamojo J. K. gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo J. K. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundas netenkinamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam J. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, jog skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad J. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, leidžia spręsti apie nekaltumo prezumpcijos eliminavimą bei parodo išankstinę teismo nuomonę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Šiuo atveju teismas byloje esančius faktinius duomenis vertino tik tuo aspektu, kiek jie susiję su kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

Iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog J. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, specialisto išvados, liudytojų, iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju J. K. kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Vilniaus apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam J. K. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Minėta, kad J. K. kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų. Nors kaltinamojo gynėjas skunde pagrįstai nurodo, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis J. K. buvo ne kartą baustas administracine tvarka (už nedidelį chuliganizmą, alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose ar girto pasirodymą viešosiose vietose, smulkų svetimo turto pagrobimą) (t. 2, b. l. 98). Šios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina kaip asmenį, linkusį nepaisyti įstatymų reikalavimų, nenorintį laikytis visuotinai priimtų elgesio normų. Nors gynėjas skunde nurodo, jog kaltinamasis yra pensinio amžiaus, turi sutuoktinę, su kuria gyvena jų bute Vilniuje arba sodyboje užmiestyje, tačiau iš liudytojų V. M., M. K. parodymų matyti, kad J. K. sodyboje gyveno vienas, jį tik lankė artimieji. Skunde nurodytos aplinkybės šiuo atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Kitų duomenų, kurie patvirtintų tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius, byloje nėra. Pažymėtina, kad kaltinamojo turimi socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad J. K., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, jog apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, kad J. K. trukdys procesui ir darys naujas nusikalstamas veikas, t. y. gynėjas skunde ginčija ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus. Kaip matyti iš skundžiamosios nutarties turinio, šiuo atveju kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas tik vienu įstatyme numatytu pagrindu (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu), tai yra, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo spręsti klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo aukščiau nurodytais pagrindais.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už J. K. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas J. K., pobūdį, sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam J. K. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo J. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galimai padaryto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti J. K. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi kaltinamajam J. K. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.