- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-01-04
- Bylos Nr.
- e1-509-737/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44356-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- D. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės I. Z. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-44356-20 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
D. K., gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedeklaravusi gyvenamosios vietos, teista, teistumas išnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. K. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020 m. lapkričio 6 d. apie 20:20 val. buto, adresu (duomenys neskelbtini) virtuvėje, panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinio A. N. atžvilgiu, tai yra sudavė vieną smūgį ranka jam į galvą bei vieną smūgį ranka jam į lūpas, padarydama jam galvos sumušimą, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė A. N. sveikatą.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji D. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad A. N. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. 2020 m. lapkričio 6 d. apie 19:50 val. ji su sugyventiniu grįžo namo. Kadangi jis jai nieko nepadeda ir niekur nedirba, o ji nori susigrąžinti jų vaikus, ji paprašė sugyventinio išsikelti iš jos nuomojamo buto. Dėl to tarp jų virtuvėje kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji nesusivaldė ir ranka sudavė jam vieną smūgį į galvą, o kitą smūgį ranka sudavė jam į lūpas ir prakirto jam lūpą, tačiau ji sudavė jam ranka, o ne telefonu. Ji kitoje rankoje turėjo savo mobilaus ryšio telefoną, todėl mano, kad dėl to jis ir pagalvojo, kad ji jam sudavė mobilaus ryšio telefonu. Šiuo metu jie su sugyventiniu yra susitaikę ir toliau gyvena kartu. Tą vakarą buvo gėrusi sidro, su sugyventinio mama išgėrė du butelius sidro, tačiau nebuvo girta, net nesijautė apsvaigusi. Dėl padarytos veikos gailisi (b. l. 62-63, 67).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:
apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. N. parodė, kad 2020 m. lapkričio 6 d. apie 19.50 val. jis kartu su savo neblaivia sugyventine D. K. sugrįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose be jokios priežasties ji jam liepė išeiti iš namų, įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ji pradėjo prieš jį smurtauti. Ji sudavė jam vieną kartą į galvą bei vieną kartą sudavė į lūpas, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Jokių pretenzijų sugyventinei neturi, jai atleidžia ir jie susitaikė, todėl prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti jiems susitaikius (b. l. 21-22, 25);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2692/2020 (02) nustatyta, kad A. N. konstatuotas galvos sumušimas. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 34-35);
įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra bute, adresu (duomenys neskelbtini) esančioje virtuvėje. Įvykio vietos apžiūros metu, ant šaldytuvo už vazono maišelyje rastas peilis, kuris paimtas prie tyrimo medžiagos (b. l. 9-12);
daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas įvykio vietoje rastas ir paimtas peilis (b. l. 36-39);
tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad smurtą patyręs asmuo yra A. N. Smurtas pasireiškė telefonu suduodant į galvą ir į lūpas. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai – patinimas pakaušyje (b. l. 13-14);
bendrajame pagalbos centre registruoto skambučio apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas skambučio garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad A. N. pokalbio metu nurodė, kad jo sugyventinė šoko į jį su peiliu ir pradėjo jam daužyti su peiliu (b. l. 46-47).
Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamosios veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad D. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, kadangi ji būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – sugyventiniu A. N., sudavė vieną smūgį ranka jam į galvą bei vieną smūgį ranka jam į lūpas, padarydama jam galvos sumušimą, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė A. N. sveikatą. Kaltinamosios kaltę be jos pačios prisipažinimo patvirtina nukentėjusiojo parodymai, tarnybiniame pranešime ir apžiūros protokoluose užfiksuota informacija bei kita bylos medžiaga.
Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. K. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – areštu, jos terminu sutinka. Nukentėjusysis informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamosios D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.
Kaltinamoji padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Ji baustas administracine tvarka (b. l. 82-87), teista, Psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai D. K. skirtina prokurorės siūloma arešto bausmė, kurios dydis, įvertinus jos asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatytinas vidutinis sankcijoje už padarytą nusikaltimą (BK 49 straipsnio 3 dalis, 54 straipsnis).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajai mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 69-70), paliktina galioti iki baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, po to – panaikintina.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti savininkui A. N.
Civilinio ieškinio nepareiškė.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. K. pripažinti kalta, padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti ją 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai, savanoriškai prisistačiusi, D. K. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę arba nuo faktinio D. K. sulaikymo pagal įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.
Išaiškinti D. K., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, ji privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Panevėžio pataisos namus (P. P. g. 12, Panevėžyje, tel. +370 45 461431) atlikti arešto bausmę.
Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti savininkui A. N.
1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.