- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-23
- Bylos Nr.
- 2A-286-492/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- P., P. E., R. D.
- Atsakovas
- S. T., S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių P. E. ir R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-410-603/2009 pagal ieškovių P. E. ir R. D. ieškinį atsakovei S. T. dėl paveldėto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo bei iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, ir atsakovės S. T. priešieškinį ieškovėms P. E. ir R. D. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovės P. E. ir R. D. prašė padalinti paveldėtą turtą tokia tvarka: P. E. ir R. D. priteisti 1/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), S. T. priteisti ½ dalį piniginių indėlių su priklausančiomis palūkanomis, kitomis išmokomis ir atkuriamosiomis santaupomis, esančių AB banke ,,Hansa bankas“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , nebalansinė atkuriamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) – 1275,34 eurų ir 5122,62 Lt; S. T. priteisti ½ dalį lengvojo automobilio Opel Kadett, v/n (duomenys neskelbtini) 7/8 dalis metalinio garažo, ,,Kibirkšties“ gamybos, esančio 32-oje garažų statybos bendrijoje, (duomenys neskelbtini), eilė (duomenys neskelbtini), vieta (duomenys neskelbtini); priteisti iš P. E. bei R. D. S. T. naudai 26 582,63 Lt kompensaciją; iškeldinti atsakovę S. T. su visais bute esančiais daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės P. E. ir R. D. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovių tėvas D. Š. 1993-04-06 velionis surašė testamentą, kuriuo visą turtą paliko dukroms ieškovėms P. E. ir R. D. (Kanados pilietės). Atsakovė S. T. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti jos teisę į privalomąją palikimo dalį, nepaisant testamento turinio - į pusę tos dalies, kuri kiekvienam paveldėtojui tektų paveldint pagal įstatymą. 2008-02-12 sprendimu teismas S. T. pareiškimą patenkino. 2008-03-26 S. T. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas dėl 1/8 dalies buto su rūsiu, paskirtis gyvenamoji, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 63,66 kv. m. bendro ploto, esančio A. V. g. (duomenys neskelbtini), kurio dalies vertė - 39 625 Lt bei 1/8 dalies metalinio garažo, „Kibirkšties“ gamybos, esančio 32-oje garažų statybos bendrijoje, (duomenys neskelbtini), eilė (duomenys neskelbtini), vieta (duomenys neskelbtini), kurio dalies vertė - 41 Lt. Nors butas, esantis, (duomenys neskelbtini), yra trijų kambarių, tačiau nėra nei vieno kambario, atitinkančio S. T. tenkantį plotą, todėl paveldėto buto padalinti natūra neįmanoma. Taigi ieškovėms turi būti priteista 1/8 dalis buto, o atsakovei S. T. - kompensacija. Ieškovės yra pagyvenusios moterys, kurios gyvena Kanadoje, todėl objektyviai negali naudotis kitu paveldėtu turtu, t.y. automobiliu, garažu bei piniginėmis lėšomis banke. Būtų teisinga visus pinigus, garažą ir automobilį palikti atsakovei, ir sumažinti jai priteistinos kompensacijos už buto dalį dydį. Ieškovės paveldėjo 9 522,50 Lt, 7/8 dalis garažo, kurios vertė 252,87 Lt ir 1/2 dalis automobilio, kurios vertė - 267 Lt. Prašė atsakovei S. T. priteistinos kompensacijos sumą mažinti 10 042,37 Lt (9522,50 + 267 + 252,87) ir priteisti 29 582,63 Lt. Paveldėjimo teisės liudijimas į paveldėtą butą ieškovėms išduotas 2007-10-16. Nuo paminėtos datos ieškovės turi teisę gauti nuompinigius, todėl reikalaus priteisti iš atsakovės S. T. po 500 Lt per mėnesį už naudojimąsi 7/8 buto dalimis., t.y. 3 000 Lt (500 Lt x 6 = 3 000 Lt). Šia suma taip pat mažintina kompensacija 29 582,63 - 3000 = 26 582,63 Lt
Atsakovė S. T. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismą nustatyti buto, esančio, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką - S. T. paskirti naudotis 13,40 kv.m. kambariu bei 1,36 kv.m. spinta, Garažo, buto, namo techninės apskaitos byloje (Inv. Nr. 12203) esančiame plane pažymėtais indeksu 6-3, 6-3a, didesne nei 1/8 buto dalimi, o papildomais ieškovėms nuosavybės teise priklausančiais 6,80 kv.m. leidžiant atsakovei naudotis panaudos sutarties pagrindu; nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką - ieškovėms P. E. , gim. (duomenys neskelbtini), ir I. D. , gim. (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis kambariais Garažo, buto, namo techninės apskaitos byloje (Inv. Nr. 12203) esančiame plane pažymėtais indeksais 6-1 ir 6-2 (bendras plotas 38,93 kv.m.) ir 1991-09-04 patalpų eksplikacijoje, esančioje Garažo, buto, namo techninės apskaitos byloje (inv. Nr. 12203), indeksu R-100 pažymėtu 2,98 kv.m. sandėliu; nustatyti ieškovėms P. E. , I. D. ir atsakovei S. T. buto, esančio, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką - patalpas Garažo, buto, namo techninės apskaitos byloje (Inv. Nr. 12203) esančiame plane pažymėtas indeksais 6-4, 6-5, 6-6, 6-7 bendro naudojimosi patalpomis, taip pat prašė netenkinti ieškovių ieškinio dėl paveldėto turto padalinimo ir iškeldinimo iš buto bei priteisti iš ieškovių atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė S. T. nurodė, kad ginčo bute gyvena nuo 1967 m., po santuokos su D. Š. sudarymo 1994 m. ten deklaruota jos gyvenamojio vieta, ir jokio kito nekilnojamojo turto neturi (VĮ Registrų centro 2008-09-22 raštas Nr. RA(5.1.32.)-35406), o ieškovės neketina naudotis butu Lietuvoje. Kadangi susitarimo su ieškovėmis pasiekti nebus galima, tikslinga nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką (LR CK 4.81 str.). Mažesnė nei kitų bendraturčių nuosavybės teisės dalis neapriboja jos teisės disponuoti, tuo labiau valdyti bei naudotis savo dalimi. Ieškovių teiginys, kad butas yra nedalus, visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Remiantis pateiktu buto planu, esančiu Garažo, buto, namo techninės apskaitos byloje (inv. Nr. 12203), aiškiai matyti, kad bute yra trys izoliuoti kambariai, turintys atskirus įėjimus į bendro naudojimo patalpas. Atsakovė šiuo metu gyvena kambaryje, kurio bendras plotas yra 13,40 kv.m. bei naudojasi tame gyvenamajame kambaryje esančia 1,36 kv. m. spinta. Ieškovės ja negali naudotis, nes kito įėjimo į šią spintą, išskyrus atsakovės gyvenamą kambarį, nėra. Šis kambarys (13,40 kv.m.) yra visiškai izoliuotas nuo kitų, turi atskirą įėjimą į bendro naudojimo patalpas. Juo naudodamasi atsakovė nesudaro kliūčių ieškovėms naudotis kitais kambariais. Kadangi bute yra trys izoliuotos patalpos, tikslinga būtų vieną jų, tai yra mažiausią kambarį paskirti naudotis atsakovei, ieškovėms paliekant teisę naudotis likusia buto dalimi. Tuo tarpu virtuvę, vonios kambarį, tualetą bei koridorių nustatyti bendraturčiams kaip bendro naudojimosi patalpas. Atkreipė dėmesys, kad atsakovė yra pensininkė, per mėnesį gauna vos 500 Lt pensiją, turi sveikatos problemų, dėl ko tenka nemažą dalį pensijos išleisti vaistams. Atsakovei priklausančio turto dalis vertintina 39 625 Lt., o šios sumos nepakanka norint įsigyti kitą gyvenamą būstą, atsakovė daugiau jokių santaupų bei kito nekilnojamo turto, kur galėtų gyventi, neturi. Taigi naudojimosi butu tvarkos nustatymas atsakovei turi ypatingą reikšmę, nes šiuo atveju sprendžiasi, ar atsakovė ateityje apskritai turės kur gyventi. Atsakovė sutinka mokėti ieškovių nustatytą rinkos kainas atitinkantį nuomos mokestį už naudojimąsi jų nuosavybės teisės dalimi, taip pat sutinka mokėti už tą dalį mokesčius už komunalines paslaugas. Pažymėjo, kad iki sutuoktinio mirties bei po jo mirties atsakovė gyveno ginčo bute, ieškovės nereiškė pretenzijų dėl to. Atsakovė nuolat rūpinosi butu, jį prižiūrėjo bei mokėjo mokesčius. Tai akivaizdžiai rodo tarp šalių susiklosčiusius panaudos teisinius santykius (CK 6.629 str.). Nesutiko su ieškovių reikalavimu priteisti atsakovei 1/8 metalinio garažo bei 1/2 automobilio, nes automobilio neturi galimybės vairuoti, garažas yra mažos vertės turtas, taigi šio turto priteisimas atsakovei sukeltų papildomų rūpesčių, kuriuos senyvo amžiaus moteriai išspręsti yra labai sunku. Dėl 5 122,62 Lt indėlių priteisimo nesutiko, nes AB banko „Hansabankas" pateiktoje pažymoje nurodyta, kad atkuriamosios sąskaitos likutis yra 0,00 Lt (AB bankas „Hansabankas" 2007-07-04 pažyma apie D. Š. atkurtas santaupas).
Ieškovės P. E. ir R. D. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė teismą netenkinti atsakovės S. T. priešieškinio.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. liepos 10 d. sprendimu ieškovių P. E. ir R. D. ieškinio atsakovei S. T. dėl paveldėto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo ir iškeldinimo iš buto netenkino. Atsakovės S. T. priešieškinį ieškovėms P. E. ir R. D. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo patenkinto visiškai ir nustatė buto, esančio, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: ieškovėms P. E. ir R. D. paskyrė naudotis 19,64 kv.m. ir 19,29 kv.m. kambariais Garažo, buto, namo techninės apskaitos byloje (Inv. Nr. 12203) esančiame plane pažymėtais indeksais 6-1 ir 6-2 bei 1991-09-04 patalpų eksplikacijoje, esančioje garažo, buto, namo techninės apskaitos byloje (Inv. Nr. 12203), indeksu R-100 pažymėtu 2,98 kv.m. sandėliu; atsakovei S. T. paskyrė naudotis 13,40 kv.m. kambariu ir 1,36 kv.m. spinta Garažo, buto, namo techninės apskaitos byloje (Inv. Nr. 12203) esančiame plane pažymėtais indeksais 6-3 ir 6-3 (a); ieškovėms P. E. ir R. D. ir atsakovei S. T. paskyrė naudotis 6,41 kv.m. virtuve, 1,90 kv.m. vonia, 0,78 kv.m. tualetu ir 4,88 kv.m. koridoriumi Garažo, buto, namo techninės apskaitos byloje (Inv. Nr. 12203) esančiame plane pažymėtais indeksais 6-4, 6-5, 6-6, 6-7 bendrai. Priteisė iš ieškovių P. E. ir R. D. lygiomis dalimis: atsakovei S. T. 1936,48 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai - 22,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, kad ieškovės turi teisę valdyti nuosavybės teisėmis ginčo būstą, tačiau ši teisė negali būti absoliutinama, ja turi būti naudojamasi nevaržant be pagrindo ar neproporcingai kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė S. T. ginčo bute gyveno ilgą laiką, t.y. nuo 1967 metų (b.l. 43 – 46), 1994-06-13 šiame bute deklaravo savo gyvenamąją vietą (b.l. 111), tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovė ginčo bute nuo įsikėlimo iki pat sutuoktinio D. Š. mirties gyveno de facto, o po santuokos sudarymo de jure - kaip šeimos narė - panaudos pagrindais, todėl padarė išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovė ginčo bute, išskyrus jai šiuo metu nuosavybės teise priklausančioje dalyje, gyvena neteisėtai. Teismas įvertino tai, kad atsakovė rūpinasi gyvenamųjų patalpų perbūviu, t.y. pakeitė langus, moka už šiame bute suteiktas komunalines paslaugas ir šiuo metu įsiskolinimų nėra (b.l. 23 - 25), atsakovė yra pakankamai senyvo amžiaus (69 metai), prastos sveikatos (b.l. 47 – 48), jos mėnesinės pajamos nėra didelės (b.l. 49), naudojimosi butu tvarkos nustatymas jai turi ypatingą reikšmę, nes šiuo atveju sprendžiasi, ar atsakovė ateityje apskritai turės kur gyventi, ieškovės įrodymų apie savo materialinę padėtį nepateikė. Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad paveldėto turto padalijimas pagal ieškovių pareikštą ieškinį iš esmės pažeistų atsakovės interesus, kurie tokioje situacijoje nusveria galimus teisėtus ieškovių tikslus. Tuo labiau, kad ieškovės neįrodė nenuginčijamo būtinumo dėl vienokių ir kitokių priežasčių vienoms valdyti ginčo butą nuosavybės teise, ir tokiu būdu sudaryti tokią teisinę situaciją, kuomet gali būti paneigta atsakovės teisė gyventi ginčo bute. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl bendraturčių teisių civilinėse bylose Nr. 3K-3-1583/2002, 3K-3-272/2007, pagal kurią nuosavybės teisių pažeidimas, nustatant teisę naudotis didesne nei priklauso butu dalimi ir atitinkamai kitai šaliai - mažesne, proporcingumo ir teisingumo principų požiūriu yra mažesnis, negu būtų visiškai paneigtos bendraturčio nuosavybės teisės. Tokiu atveju mažiausiai nukrypstama nuo bendraturčiams priklausomų dalių. Atsakovei paskyrus naudotis didesne nei priklauso nuosavybės dalimi, yra apribojamos ieškovių nuosavybės teisės naudotis joms priklausoma buto dalimi, tačiau ieškovės gali prašyti nuompinigių ar kitokio kompensavimo už naudojimąsi didesne bendro turto dalimi nei priklauso nuosavybės teise.
Teismas, nustatydamas buto dalį, kuria gali naudotis atsakovė, atsižvelgė į atsakovei S. T. nuosavybės teise priklausančią dalį (1/8 buto dalis), į tai, kad ginčo bute yra trys izoliuoti kambariai, turintys atskirus įėjimus į bendro naudojimo patalpas, atsakovė šiuo metu naudojasi bute pačiu mažiausiu kambariu, kurio bendras plotas yra 13,40 kv.m. bei naudojasi tame gyvenamajame kambaryje esančia 1,36 kv.m. spinta, esančia gyvenamajame kambaryje. Kito įėjimo į šią spintą, išskyrus atsakovės gyvenamąjį kambarį, nėra. Šis kambarys (13,40 kv.m.) yra visiškai izoliuotas nuo kitų, turi atskirą įėjimą į bendro naudojimo patalpas. Ieškovės jokių prieštaravimų dėl tokios butu naudojimosi tvarkos nustatymo nenurodė, tai ieškovėms neturi esminės reikšmės, kadangi jos nesinaudoja ginčo butu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės P. E. ir R. D. prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti, o priešieškinio netenkinti. Nurodė, kad teismas pažeidė LR CK 5.70 str., LR CPK 259 str., 260 str., 265 str. 2 d., nes iš esmės neišsprendė ginčo, nepadalino paveldėto turto, automobiliui, garažui ir indėliams paliko bendrą nuosavybę ir dėl to ieškovės negali disponuoti paveldėtu turtu. Teismas atsakovei S. T. perdavė naudotis žymiai didesnį plotą (21,33 m²), negu jai priklauso pagal paveldėjimo teisės liudijimą (7,95 m²). Teismas net nesprendė kompensacijos klausimo, nepagrįstai dėstė apie panaudos santykius, kurių pagrindu atsakovė gyvena ginčo bute, nors tokių santykių nėra buvę: 1) byloje nėra nuomos santykius patvirtinančių įrodymų, 2) ieškovių tėvas, surašęs testamentą, visą butą paliko ieškovėms, nenumatęs galimybės atsakovei net naudotis butu, 3) pati atsakovė nėra nurodžiusi, kad ją su ieškovių tėvu D. Š. siejo panaudos teisiniai santykiai. Taigi teismas nepagrindė savo išvadų dėl panaudos teisinių santykių. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai atsižvelgė tik į atsakovės amžių, nors ieškovių amžius mažai skiriasi nuo atsakovės amžiaus; neįvertino, kad palikus atsakovei 1/8 dalį buto su rūsiu, paskyrus naudotis vienu kambariu, iššaukiamas konfliktas tarp bendrasavininkių tiek dėl nuomos mokesčio, į kurį ieškovės turi teisę, tiek dėl komunalinių mokesčių; nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartimi civ. b. Nr. 3K-3-85/2006 suformuota praktika dėl kompensacijos bendraturčiui priteisimo kai jo dalis bendrojoje nuosavybėje yra nedidelė, palyginus ją su kitų bendraturčių dalimi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė S. T. prašė ieškovių P. E. ir R. D. apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą; priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantės nenuginčijo fakto, o atsakovė įrodė, jog ginčo bute gyvena nuo 1967 m. jame deklaravo gyvenamąją vietą nuo 1994-06-13, kad nuo įsikėlimo gyventi į ginčo butą iki pat sutuoktinio D. Š. mirties gyveno bute de facto, o po santuokos sudarymo de jure – kaip šeimos narė – panaudos pagrindais, rūpinosi butu, mokėjo komunalinius mokesčius, šiuo metu jai priklausančioje buto dalyje gyvena teisėtai. Patenkinus atsakovės priešieškinį, ieškinyje pareikštų reikalavimų dėl turto padalinimo bei atsakovės iškeldinimo iš ginčo buto nagrinėjimas neteko prasmės, todėl argumentai, jog teismas nepasisakęs dėl minėtų reikalavimų, pažeidė teisės normas, nepagrįsti. Nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 str. 1 d., pagal CK 4.39 str. 1 d., nuosavybės teisė gali būti apribota teismo sprendimu, atsakovė naudojasi mažiausio ploto kambariu (13,40 kv.m.) bei tame kambaryje esančia spinta (1,36 kv.m., kuria galima naudotis tik iš šio kambario, įrodė, jog jos materialinė padėtis sunki, serga, yra senyvo amžiaus, todėl pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir teisės normas, išsprendė ginčą tokiu būdu, kuris mažiausiai pažeidžia bendraturčių interesus. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kuri konkrečiai teismo išvada nepagrįsta, kuri teisės norma aiškinta ir taikyta netinkami, kodėl teismo sprendime nurodyta teismų praktika neaktuali.
Ieškovių P. E. ir R. D. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Po D. Š. mirties (duomenys neskelbtini) jo turtą paveldėjo pagal 1993-04-06 sudarytą testamentą (b.l. 12) ieškovės – jo dukros, ir pagal įstatymą sutuoktinė – atsakovė. Paveldėjimo pagal testamentą liudijimas, išduotas 2007-10-16, patvirtina, kad ieškovės lygiomis dalimis paveldėjo: po 7/8 dalis buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso turinčio 63,66 kv.m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini); 7/8 dalis metalinio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), eilė (duomenys neskelbtini), vieta (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, išduotas 2008-03-26, patvirtina, kad atsakovė paveldėjo 1/8 dalį buto, esančio, (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalį metalinio garažo, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 15, 16). Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, išduotas 2007-10-16, patvirtina, kad ieškovės lygiomis dalimis paveldėjo ½ dalį lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį piniginių indėlių, esančių AB banke „Hansabankas“; į ½ dalį nurodyto turto išduotas nuosavybės teisės liudijimas mirusiojo sutuoktinei - atsakovei (b.l. 83, 144). Palikėjas D. Š. butą, (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įgijo 1992-01-28 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi. Nekilnojamojo turto registre paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu ieškovėms įregistruotos nuosavybės teisės į butą(duomenys neskelbtini), po 7/16 dalis, ir atsakovei - į 1/8 dalį (b.l. 8, 52).
Civilinio kodekso 5.70 str. numato, kad įpėdiniai paveldėtą turtą gali pasidalyti bendru susitarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre. Kadangi teisės į paveldėtą turtą jau yra įregistruotos viešame registre, ieškovės neturi galimybės reikalauti jį padalinti. Jų pareikšto ieškinio dalykas savo esme yra bendraturčių teisės atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimas. Civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai jo nėra, valdymo naudojimo ir disponavimo tvarką nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kiekvienas bendraturčis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės; jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str.). Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčei turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CG 4.81 str.).
Ieškovių – bendraturčių teisė atsidalyti su atsakove iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto – buto, (duomenys neskelbtini), nėra absoliuti. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės S. T. priešieškinį dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad šis butas atsakovei ilgą laiką buvo nuolatinė gyvenamoji vieta. Atsakovė nurodė, kad su ieškovių tėvu šiame bute gyveno nuo 1967 m., (duomenys neskelbtini) susituokė ir nuo 1994-08-12 šiame bute deklaravo savo gyvenamąją vietą (b.l. 14, 132). Atsakovės teisė į butą neatsiejama nuo šio buto kaip šeimos turto statuso. Neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šeimos gyvenamoji patalpa, jis yra pripažįstamas šeimos turtu (CK 3.84 str.). Laikytina, kad atsakovės teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa išliko ir po sutuoktinio mirties, kito gyvenamojo būsto atsakovė neturi, todėl ieškovių reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo negali būti tenkinamas (CK 3.86 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovių teisė reikalauti atidalyti atsakovę iš bendrosios dalinės nuosavybės – buto (duomenys neskelbtini) – vien dėl tos aplinkybės, kad jos dalis daikte yra nedidelė (1/8), nėra absoliuti, turi būti išsaugota šalių interesų pusiausvyra. Atsakovė S. T. yra tampriai ir ilgą laiką susijusi su gyvenamąja vieta, butu rūpinasi, remontuoja, apmoka komunalines paslaugas; be to, yra senyvo amžiaus, serganti, gauna nedidelę pensiją ir pasirūpinti kitu būstu jai būtų sudėtinga, taigi atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės sukeltų atsakovei neproporcingai sunkias pasekmes. Pačios ieškovės butu neketina naudotis, įrodymų, kurie pagrįstų jų interesą vienoms disponuoti turtu, teismui nepateikė, todėl atsakovės interesą išsaugoti savo teises į vienintelį būstą pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino svarbesniu; tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (2000-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2000, 2006-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2006).
Apeliančių argumentas, kad pažeidžiant jų teises, atsakovei buvo paskirta naudotis didesne buto dalimi, negu sudaro jos dalis nuosavybėje, atmestina ir nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti. Atsakovei buvo nustatyta teisė naudotis mažesniu izoliuotu kambariu bute – 13,40 kv.m., tame kambaryje esančia sienine spinta – 1,36 kv.m., bei bendrojo naudojimosi patalpomis (virtuve, vonios kambariu, tualetu ir koridoriumi). Ieškovių nuosavybės teisių pažeidimas, nustatant teisę naudotis didesne negu priklauso buto dalimi ir atitinkamai kitai šaliai mažesne, proporcingumo ir teisingumo prasme yra mažesnis, negu būtų konkrečiu atveju visiškai paneigta atsakovės teisė į būstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 2008-12-18 civilinėje byloje Nr. 3K-3-1583/2002, 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2007). Apeliančių argumentas, kad toks naudojimosi tvarkos nustatymas neatitinka formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006), kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, priteisti kompensaciją bendraturčiui be šio sutikimo galima, jeigu jo dalis bendroje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, atmestinas. Pirmosios instancijos teismas įvertino galimybę bendratučiams naudotis turtu atsižvelgdamas į individualias reikšmingas šios bylos aplinkybes, į tai, kad bute yra trys izoliuoti kambariai, į atsakovės padėtį, ir jai paskyrė mažiausią kambarį, jos interesą realiai naudotis nuosavybės dalimi pagrįstai pripažino labai svarbiu.
Apeliančių argumentai, kad buvo palikti neišspręsti reikalavimai dėl kito turto padalijimo – automobilio, garažo – vertintini atsižvelgiant į pareikšto ieškinio kompleksišką pobūdį; ieškovės prašė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės tam tikru būdu – sau siekė įgyti nuosavybės teisę į visą butą, (duomenys neskelbtini), atsakovei išmokėti kompensaciją ir perduoti nuosavybės teises į kitą turtą (automobilį, garažą, lėšas). Kai teismas netenkino ieškovių reikalavimo dėl nuosavybės teisių į visą butą perdavimo, ieškinyje nurodytais pagrindais tapo negalimas atidalijimas ir iš kito turto. Jei šalys neras kompromiso dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kitame turte, šis teismo sprendimas neužkerta kelio ateityje vėl kreiptis į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių teises naudotis savo nuosavybės dalimi, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, iš ieškovių atsakovei priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos ir į valstybės biudžetą teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 str., 98 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei S. T. iš ieškovių P. E. ir R. D. 1 210 Lt (po 605 Lt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovių P. E. ir R. D. 5,60 Lt (po 2,80 Lt) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.