- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-19
- Bylos Nr.
- 1S-1233-81/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00105-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Cemnolonskienė
- Pareiškėjas
- M. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
M. K. su privataus kaltinimo skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kaltindamas M. K. padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 155 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir prašydamas atlyginti patirtą neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal M. K. skundą kaltinant M. K. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. , nes nagrinėjamoje medžiagoje nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad M. K. išsakyti žodžiai turi būti vertinami kaip LR BK 155 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika. Paduotame skunde yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), todėl baudžiamasis procesas negali būti pradedamas.
Šalies argumentai
Skunde M. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismui. Skunde teigiama, jog nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes skundas atitinka visus LR BPK 412 str. keliamus reikalavimus. Skunde teigiama, kad M. K. veika turi aiškius LR BK 155 str. 1 d. požymius. Atsakomybė pagal LR BK 155 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas viešai žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas žodžiu ar raštu baudžiamojo įstatymo prasme - tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai , užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Pareiškėjas mano, kad M. K. aiškiai peržengė visuomenės moralės normas viešai (virš 30 000 žmonių skaitė jos komentarą) vadindama jį - „padaru", „menkysta", „pabaisa", „š..malėju", taip pat peržengė ribas vertindama jo veiksmus, t. y. liudijimus rezonansinėje byloje, norint padėti LR teisėsaugai ir teisingumui. Tai jis darė ne siekdamas kokios nors asmeninės, politinės, finansinės naudos, o su tikslu padėti LR teisėsaugai išaiškinti rezonansinius įvykius. Į teismo posėdį, kurį filmavo žurnalistai, jis atvyko kaip liudytojas pagal teismo šaukimą, o ne kaip viešas asmuo, kurio vieša kritika gali būti aršesnė. LR teismo posėdžiai yra vieši, o joje parodymus duodantis liudytojai negali būti vertinami kaip vieši asmenys, todėl pareiškėjo nuomone, nutarties argumentai, jog jis turėjo būti pasiruošęs emocingam nuomonių reiškimui yra atmestini, nes M. K. jį įžeidinėja būtent dėl liudijimų teismo posėdyje. Pareiškėjas taip pat mano, kad šias ir kitas aplinkybės galima išsiaiškinti tik teismo procesui prasidėjus, o ne skundo priėmimo klausimo metu.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad M. K. skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis yra pagrįsta, todėl teisėta.
Teismas šiuo atveju pripažino, kad pareiškėjo skundas atitiko formalius LR BPK 412 str. privataus kaltinimo skundo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, kadangi jo nuomone, nėra pagrindo daryti išvados, kad M. K. išsakyti žodžiai turi būti vertinami kaip LR BK 155 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika. Skunde yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), todėl baudžiamasis procesas negali būti pradedamas.
Aukštesnysis teismas pritaria šiai apylinkės teismo nuomonei. Pabrėžtina, kad ne kiekvienas teisės pažeidimas patenka į baudžiamosios teisės taikymo sritį ir gali būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Baudžiamoji atsakomybė – tai griežčiausia valstybės teisinės atsakomybės rūšis, dėl ko gali būti skiriamos bausmės. Teismas, vertindamas, ar konkretus teisės pažeidimas yra baudžiamosios teisės dalykas, turi atsargiai vertinti faktines veikos aplinkybes, kad be pakankamo pagrindo nebūtų suvaržytos asmenų teisės ir laisvės. Šiuo atveju apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį, nes byloje vertinant ar M. K. veika atitinka LR BK 155 str. sudėtį, nenustatyti būtini šiame straipsnyje numatyti nusikaltimo požymiai. Teismas teisingai įvertino, kad M. K. komentare išsakyti žodžiai turi būti vertinami kritiškai, tačiau ne kaip veika tyčia įžeisti, t. y. ne kaip keliantys baudžiamąją atsakomybę.
Baudžiamojo proceso kodeksas suteikia teisę teismui nepradėti privataus kaltinimo proceso – LR BPK 412¹ str. numatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą, ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, kurioms esant procesas negali būti pradedamas. LR BK 412 str. 2 d. nurodo, kad atsisakydamas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, teisėjas priima nutartį. Šio straipsnio 3 d. pasakyta, kad nutarties atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą nuorašas siunčiamas skundą ar pareiškimą padavusiam asmeniui. Kaip matyti iš LR BPK 412¹ str. reglamentavimo, jis suteikia teisę teismui nutartį priimti rašytinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, kad išsiaiškinti, jog pagal skunde nurodytas aplinkybes negali būti pradėtas baudžiamasis procesas, galima tik teisminio nagrinėjimo metu, yra nepagrįstas. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad privataus kaltinimo skundo turiniui keliami tokie aukšti reikalavimai, jog byla teisme galėtų būti nagrinėjama be ikiteisminio tyrimo, ir teismas net nagrinėjant skundo priėmimo klausimą galėtų įvertinti ar nurodytose kaltinamo asmens veikose yra nusikalstamų veikų požymiai.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai nemažai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai apginti savo interesus ir nebūtinai kaskart pasinaudodamas baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis. Baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso normos tėra tik viena iš teisės sistemos sudedamųjų dalių, tačiau nebūtinai jos yra veiksmingiausios ir vienintelės siekiant apginti pažeistas teises. Teisės teorijoje minėtosios normos yra traktuojamos kaip „ultima ratio“, t. y. kaip paskutinė priemonė, kuria asmuo gali ginti, jo įsitikinimu, pažeistas teises. Sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis (ap)ginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami. Ir šiuo atveju, apygardos teismo nuomone, M. K., jo manymu, pažeistas teises gali efektyviai apginti pasinaudodamas, pavyzdžiui, civilinės teisės numatomomis galimybėmis. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tuo vadovavosi ir apylinkės teismas.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta, ją naikinti apelianto skundo motyvais nėra teisėto pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį, palikti galioti.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.