- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-03
- Bylos Nr.
- e2-5833-541/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00270-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- A. Š.
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.10.5.2.17.; 3.1.7.8.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS U Ž AKIŲ
Lietuvos Respublikos vardu
2017 m. vasario 3 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei A. Š. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. Š. dėl 213,00 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog iš Kipro kompetentingos institucijos gavo sąskaitas, patvirtinančias, kad Kipre A. Š. buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pateiktos sąskaitos apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu atsakovė nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Kipro sveikatos priežiūros įstaigai. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui padaryta 213,00 Eur žala, todėl ieškovas įgijo regreso teisę reikalauti šios sumos iš atsakovės (e. b. l. 1-2).
Atsakovei A. Š. CPK 130 straipsnyje numatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu) buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, tačiau atsakovė nustatytu laiku atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, todėl atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnio 2 dalyje numatytos teisinės pasekmės – priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kipre A. Š. buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, kurių vertė 213,00 Eur (e. b. l. 6-7). Byloje esantis tarptautinis mokėjimo pavedimas patvirtina, jog Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos sumokėjo Kipro kompetentingai institucijai pagal pastarosios pateiktas sąskaitas (e. b. l. 8). Iš draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų matyti, kad atsakovė A. Š. asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2016 m. sausio 29 d.) nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje (e. b. l. 11). 2016 m. rugsėjo 26 d. ir 2016 m. spalio 25 d. pranešimais ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo (e. b. l. 9-10), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovui žalą
Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. Byloje nustatyta, jog atsakovė A. Š. asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu - 2016 m. sausio 29 d. - nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje (e. b. l. 11). Taigi, atsakovė neturėjo teisės pateikti ESDK Kipro sveikatos priežiūros įstaigai. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų pranešusi apie draudiminio statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą, todėl ji atsako teisės aktų nustatyta tvarka, nes asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Atsakovė, neįvykdydama Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindama PSDF biudžeto išlaidų (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovei, neturinčiai apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, Kipre suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos buvo kompensuotos iš PSDF biudžeto (atsakovės gauta nauda). Atsakovei suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina (213,00 Eur) sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovės naudos (Kipre suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos įstatyminių pareigų neįvykdymu - neteisėtais veiksmais. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis) ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 213,00 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, apie priimtą sprendimą už akių atsakovė papildomai informuotina viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-288, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 213,00 Eur (du šimtus trylika eurų 00 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (213,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į. k. 188783796, naudai.
Priteisti valstybei iš atsakovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina pateikti teismui.
Apie priimtą sprendimą už akių atsakovę papildomai informuoti viešo paskelbimo būdu.
Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.