Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. K., M. K., J. K., I. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankas dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad jo tėvai dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje, todėl gavo butą. Prasidėjus privatizavimo procesams, turėjo investicinius čekius, kuriuos pardavė. Po to, kaip darbuotojas turėjo pajus, už kuriuos nusprendė nupirkti butą, kuriame gyveno su šeima. Kadangi turimų pajų neužteko, tai dapirko iš kitų žmonių už 1 500 Lt. Pajus nuvežė į Žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją ir atidavė buhalterei, kuri liepė ieškoti namo, kuriame norėjo išpirkti butą, dokumentus. Jis dokumentų nerado, kreipėsi į archyvą, kol laukė atsakymų, ŽŪB praniko su visais jo pinigais. Buhalterė jam jokio pakvitavimo nedavė, visus dokumentus laikė pas save namuose ir jie dingo.

Liudytojas V. L. parodė, kad jis savo laiku buvo (duomenys neskelbtini) kolūkio pirmininkas. Pareiškėjas su tėvais atvyko į kolūkį (duomenys neskelbtini) metais ir buvo apgyvendinti bute, priklausančiame kolūkiui, pareiškėjo tėvai dirbo ūkyje. Po to visą kolūkio turtą perėmė Žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Buto privatizavimo procedūrą pradėjo pareiškėjo tėvas, bet nespėjo pabaigti, nes mirė. Jis tikrai atsimena, kad nuo (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl privatizavimo buvo. Visas ŽŪB turtas buvo įkainuotas pajais, jo žiniomis K. turėjo užtekti pajų, kad išpirkti butą.

Liudytojas G. L. parodė, kad namas, kuriame yra butas, statytas kolūkio 1970-1974 metais. K. atvyko dirbti į (duomenys neskelbtini) kolūkį ir gavo butą, kuriame šeima gyvena iki šiol. Po kolūkio buvo žemės ūkio bendrovė, kuri visą turtą išdalino darbuotojams už pajus. Visi darbuotojai turėjo pajus, buhalterijoje skaičiuodavo išdirbtus metus ir pagal tai nustatinėdavo pajus. Bendrovės buhalterė visus dokumentus laikė pas save namuose, niekam nieko neduodavo, o pati sirgo. Jis savo dokumentų jai nenešė, nes žino, kad visi jai atiduoti dokumentai dingo, dokumentus nunešė žmonės jų nebeturi ir rasti nieko negali iki šiol.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje surinktais įrodymais – pareiškėjo A. K. ir jo atstovo paaiškinimais, liudytojų V. L. ir G. L. parodymais, bylos medžiaga - nustatyta, kad numanomai (nes patvirtinantys dokumentai nepateikti, kas vertinama neturint esminės įtakos sprendimo byloje priėmimui) (duomenys neskelbtini) kolūkio 1970-1974 metais pastatytą (kadastrinių matavimų bylos duomenys) pastatą – gyvenamąjį namą, kurį sudaro 4 butai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kaip savininkė valdė kolūkio teisių perėmėja - 1991 m. lapkričio 1 d. įkurta ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ (Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialo 2018 m. rugpjūčio 28 d. raštas Nr. (8.12) v5-2022). 2002 m. vasario 7 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi ŽŪB-firmai „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas V. S.. 2002 m. lapkričio 26 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimu pripažinta, kad ŽŪB-firma „(duomenys neskelbtini)“ pasibaigė dėl bankroto.

Pareiškėjo ir liudytojų parodymais nustatyta, kad A. K. ir jo tėvai dirbo ŽŪB ir priėmus sprendimą ją likviduoti gavo tam tikrą kiekį pajų, už kuriuos ketino pirkti butą, kuriame gyveno nuo (duomenys neskelbtini) metų. Nėra pagrindo netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis reikiamą kiekį pajų atidavė firmos buhalterei tikslu nupirkti butą gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtino liudytojai, nurodydami, jog visi dokumentai buvo saugomi pas firmos buhalterę, o po to dingo, be to jas netiesiogiai patvirtina ta aplinkybė, kad archyvuose nėra išlikę jokie dokumentai, susiję su gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (t.y. dokumentai nustatyta tvarka nebuvo perduoti į archyvą). Tuo tarpu 2002 m. rugsėjo 10 d. BŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ administravimo ataskaitoje nurodyta, kad visas bendrovės turtas yra realizuotas, išskyrus 2 butus, kurie neturi paklausos dėl jų ypač blogo stovio. Taip pat byloje yra 2002 m. rugsėjo 26 d. Be varžytinių parduodamo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria A. K. nupirko nekilnojamąjį turtą – 3 ir 4 kambarių butus su ūkiniu pastatu, kurie yra name, esančiame (duomenys neskelbtini) (butų unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). 2017 m. liepos 13 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas (duomenys neskelbtini).

Taigi nustatyta, kad baigiant ŽŪB-firmos „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo procedūrą, bendrovė savo balanse jokio turto, išskyrus 2 butus, nebeturėjo, ir minėtus butus perleido (duomenys neskelbtini). Be varžytinių parduodamo turto pirkimo-pardavimo sutartimi sutartimi, kas leidžia daryti išvadą, kad bendrovės administracija turėjo informaciją apie tai, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjo įgytas už pajus. Tačiau dėl tam tikrų darbuotojų kaltės dokumentai nebuvo įforminti iki galo, taip pat nebuvo perduoti į archyvą, nors realiai pinigai (pajai) buvo sumokėti.

Rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad A. K. nuo (duomenys neskelbtini) metų lapkričio mėnesio moka komunalinius mokesčius už pastatą. Utenos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2018 m. rugsėjo 26 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vadovaujantis 1991 metų namų ūkio knygos Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis įrašytas įrašas – 1991 m. sausio 1 d. A. K. su tėvais gyveno (duomenys neskelbtini), žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bute. VĮ Registrų centro duomenimis Nekilnojamasis daiktas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (2018 m. rugpjūčio 21 d. pažyma Nr. (11.5.9)UTS-289).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Jei per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito pereina keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis). Aptarti įrodymai patvirtina, kad daikto faktinis valdymas prasidėjo 1987 metais ir keičiantis valdytojams tęsiasi iki šiol. Teismas laiko visuotinai žinoma aplinkybe (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 punktas), kad privatizavimo laikotarpiu kolūkiams ir tarybiniams ūkiams priklausantys nekilnojamieji daiktai neretai buvo privatizuojami (o vėliau perduodami pajininkams ir t. t.) pažeidžiant tuometinę įstatymų nustatytą tvarką (t. y. neįregistravus pačių daiktų, ne notariškai patvirtintais ar jiems prilygintais sandoriais ir t. t. ), ką patvirtina šios bylos duomenys (duomenų apie turtą archyvuose nebuvimas, ta aplinkybė, kad pastatas iki 2002 metų apskritai nebuvo registruotas registre ir t.t.) ir daugybė kitų teismuose išnagrinėtų bylų.

Pastatas nuo jo pastatymo (duomenys neskelbtini) metais įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas iki 2002 m. rugsėjo 26 d. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis), todėl visi iki tol atlikti jo perleidimo sandoriai (iš kolūkio bendrovei, vėliau pajininkams) nebuvo ir negalėjo būti sudaryti, dėl ko nuosavybės teisės į pastate esantį butą Nr. 2 negali būti įregistruotos administracine tvarka.

Suinteresuoti asmenys L. K., M. K., J. K., I. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kiti asmenys buto valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčija. Duomenų apie tai, kad pastatas priklausytų valstybei ar savivaldybei arba būtų registruotas kito asmens vardu, nėra (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Atskirai dėl VĮ Turto banko atsiliepimo argumento (jog byloje turi būti įrodyta, kad butas nepriklauso valstybei ar savivaldybei) teismas konstatuoja esant pakankamai įrodymų, jog namą, kuriame yra butas, valdė žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, vėliau – pajininkai, o po to – fiziniai asmenys; valstybė ar savivaldybė su jo valdymu niekaip nesusijusi. Taip pat pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2002 m. lapkričio 26 d. sprendime nurodyta, kad VĮ Turto bankas (tuo metu – AB „Turto bankas“) buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą ŽŪB-firmos „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, taigi turėjo informaciją apie likvidacijos eigą ir realizuojamą turtą bei galėjo realizuoti savo teisę perimti butą valstybės nuosavybėn. Be to, kaip nustatyta byloje, pareiškėjas už butą sumokėjo turėtais ir iš kitų asmenų nupirktais pajais, bet procedūra nebuvo įforminta dėl ŽŪB darbuotojų netinkamai atliktų pareigų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjas byloje leistinais ir pakankamais įrodymais įrodė visas būtinas nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimui sąlygas, nustatytas CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, t.y. pareiškėjas praeityje ir šiuo metu nebuvo ir nėra įgijęs iki galo nuosavybės teisės į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu (nors pareiškėjas butą įgijo už pajus, tačiau tai nebuvo įforminta teisės aktų nustatyta tvarka); pareiškėjas butą įgijo sąžiningai ir iki šiol jas valdo bei naudoja sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai (duomenų, kad butas būtų užvaldytas per prievartą ar kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, byloje nėra); pareiškėjas buvo ir yra įsitikinęs, kad butą įgijo teisėtai ir niekas kitas į jį nepretenduoja; nuo pat įsigijimo momento pareiškėjas pradėjo atvirai, nesislapstydamas valdyti butą, juo naudojosi ir nepertraukiamai naudojasi iki šiol; tas faktas, jog butas nėra įregistruotas pareiškėjo vardu, taip pat nėra kliūtis teismui konstatuoti daikto atviro valdymo sąlygos buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011)); daiktinės teisės į minėtą butą nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjo, nei jokių kitų asmenų vardu; pareiškėjas butą valdė ir valdo kaip savo, elgiasi kaip šio daikto savininkas (naudoja, prižiūri, remontuoja, saugo); pareiškėjas butą teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo daugiau nei 10 metų.

Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijęs nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl buto įregistravimo nuosavybės teise VĮ Registrų centre (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl patalpos (buto) įregistravimo nuosavybės teise VĮ Registrų centre.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.