- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-20
- Bylos Nr.
- A2.13.-1915-795/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03452-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Kategorijos
- 2.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-25 nutarimu V. A. paskirtos administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-25 nutarimu V. A. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 289,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Nutarimas įsiteisėjo 2015-10-16.
Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2016-03-31 gautas V. A. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimo. Prašymą motyvuoja tuo, kad teisės atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė, teismo skirtą baudą sumokėjo, mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą, yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą.
Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2016-04-19 gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atsiliepimas į V. A. prašymą, kuriame nurodo, jog V. A. prašymas nepagrįstas ir turi būti netenkintinas, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turi būti įvykdytas iki galo, nes kitu atveju nebus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti tikslai.
V. A. prašymas netenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje numatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Administracinės bylos medžiaga nustatyta, jog praėjo pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, V. A. teismo skirtą baudą sumokėjo (b. l. 23, 29), atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (b. l. 24), pagal sveikatos būklę be apribojimų gali vairuoti 1 grupės B kategorijos transporto priemones (b. l. 25), nėra įtrauktas į priklausomybės ligų centro įskaitą (b. l. 26), atestuotas pagal 12 valandų Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą (b. l. 28), nėra jo duomenų Klaipėdos psichikos sveikatos centre (b. l. 27). V. A. prašyme nurodė, jog teisės atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įvykdė nevisus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtintus reikalavimus.
Teismų praktikoje sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą teismai tiria ne tik tai, ar egzistuoja įstatyme įstatymo leidėjo įtvirtintos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamiesi sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.
V. A. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. V. A. buvo konstatuotas lengvas girtumo laipsnis, nustatytas 0,59 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 10). V. A. veiksmai vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam traktuotini kaip visiškai neatsakingi.
Atkreiptina, jog už padarytą administracinį teisės pažeidimą V. A. buvo paskirta minimali, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.
Teismų teorijoje ir praktikoje, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsižvelgiantį į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog V. A. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti, todėl jos prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu, teismas,
nutaria:
V. A. prašymo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.