Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. B., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuteistajam atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. Kauno apygardos teismo 1996-12-10 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 105 str., 2,7,10 p., 294 str.,146 str. 2 d., 146 str. 3 d.,148 str. 2 d., 206 str., 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 272 str. 3 d., 278 str. 1 d., 204 str., 201 str. 1 d., 234 str. 1 d., 227 str., paskirta mirties bausmė. Remiantis BK 24 str. 4 d. mirties bausmė pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos ir turto konfiskavimą. 1997-11-24 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 146 str. 2 d. ir paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 1996- 12-10 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Galutinė bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos su turto konfiskavimu. 2021-02-18 Kauno apygardos teismo nutartimi bausmė iki gyvos galvos pakeista 7 m. laisvės atėmimo bausme.

Bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. kovo 5 d., pabaiga – 2028 m. kovo 5 d. Galimo lygtinio paleidimo pritaikymo data (1/2 bausmės) - 2024 m. rugsėjo 5 d. (2024 m. rugpjūčio 22 d. likusi neatlikta bausmės dalis 3 m. 6 mėn. 13 d.). Lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra galimas nuo 2023 m. gruodžio 5 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti du kriminogeniniai veiksniai, didinantys nuteistojo E. B. pakartotinio nusikalstamumo riziką: kriminalinė patirtis (statinis veiksnys) ir visapusiško sprendimų ir pasekmių sąsajų suvokimo stoka. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai būtų pašalinti arba reikšmingai sumažėtų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, lygtinai paleidžiant nuteistąjį į laisvę, neigiamai jį apibūdinantys veiksniai bus eliminuoti ir teismas bus tikras, kad nuteistasis nėra pavojingas visuomenei.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus nustatytus kriminogeninius veiksnius ir E. B. asmens bylos duomenis, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam lygtinio paleidimo taikymui, šiuo metu nėra pagrindo.

Bylos duomenys patvirtina, jog E. B. bausmės atlikimo metu ne visuomet paisė laisvės atėmimo vietos įstaigoje nustatytų elgesio taisyklių, bausmės atlikimo laikotarpiu jo elgesys nebuvo nepriekaištingas. E. B. bausmės atlikimo laikotarpiu 6 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. 2024-02-26 registruotas tarnybinis pranešimas dėl drausmės pažeidimo, t. y. 2024-02-24 netikėto patikrinimo trumpalaikės išvykos į namus metu nurodytu adresu niekas durų neatidarė, skambinant nurodytu numeriu, niekas neatsiliepė. 2024-03-18 buvo nuspręsta drausminės nuobaudos neskirti, apsiriboti aiškinamuoju pokalbiu. 2024-07-12 registruotas tarnybinis pranešimas dėl nuteistojo laiku nepateikto savaitės veiklų plano, kaip tai numato Pusiaukelės namų veiklos aprašas. Aiškinantis aplinkybes, drausmės pažeidimo nenustatyta, 2024-07-23 nuspręsta pakartotinai nuteistajam priminti, kad privaloma laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos. Ir nors nuteistasis savo skunde nurodo, jog aplinkybė, kad nebuvo skirtos nuobaudos rodo, jog nusižengimai nebuvo laikomi pakankamai rimtais arba jų išvis nebuvo, tačiau teismas su šiais E. B. skundo argumentais neturi pagrindo sutikti. Priešingai, šios aplinkybės iš esmės leidžia pagrįstai manyti, jog mažiau struktūruotoje aplinkoje E. B. vis dar sunku laikytis nuteistojo pareigų ir nepažeidinėti reikalavimų. Ir vien tai, kad už minėtų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nebuvo paskirtos drausminės nuobaudos, savaime nešalina nuteistojo prievolės laikytis laisvės atėmimo vietos nustatytos tvarkos. Taigi, nors nuteistasis deda pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, vis tik elgesio keitimas yra sudėtingas ir ilgą laiko tarpą vykstantis procesas, kuris šiuo metu, įvertinus socialinio tyrimo išvadą bei nustatytus kriminogeninius veiksnius, dar nėra pakankamas priimti sprendimą dėl lygtinio taikymo.

Bylos medžiaga patvirtina, jog nuteistasis E. B., būdamas vienas iš aktyviausių nusikalstamo susivienijimo narių, laikotarpiu nuo 1994 m. sausio mėn. iki 1995 m. liepos 10 d., t. y. per labai trumpą laiko tarpą (mažiau nei 2 metus) padarė net 24 nusikalstamas veikas, iš kurių 7 labai sunkūs nusikaltimai ir tarp jų dviejų žmonių tyčiniai nužudymai sunkinančiomis aplinkybėmis. Be to, A. B. veikdamas su bendrininku (-ais) vykdė automobilių vagystes, slaptas vagystes įsibraunant į butus/namus, neteisėtai įgijo, laikė ir nešiojo šaunamąjį ginklą, pasisavino pareigūno vardą, susijus su visuomenei pavojingos veikos – plėšimo padarymu, pasipriešino pareigūnui. Ir nors nuteistasis teismui pateiktame skunde nurodo, jog seniai praeityje įvykdytos klaidos neturėtų būti lemiamas veiksnys sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, tačiau teismas su šiais nuteistojo argumentais neturi pagrindo sutikti ir spendžia, jog nors nusikaltimo, už kurį atliekama bausmė, pobūdis, jo padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinami nuosprendžiu skiriant bausmę, visgi šios aplinkybės svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam. Ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma įvertinti, neatsižvelgus į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą jis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Todėl teismas sprendžia, jog Komisija, visų aplinkybių visumos kontekste įvertinusi ir šias aplinkybes, nepažeidė lygtinio paleidimo klausimo sprendimą reglamentuojančių teisės normų.

Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į neatliktos bausmės dalį. Nuteistojo E. B. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis (skaičiuojant Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2024 m. rugpjūčio 28 d., kaip jau minėta, buvo 3 metai 6 mėnesiai 13 dienų (iš po nuteistojo perteisimo paskirtos 7 metų laisvės atėmimo bausmės). Teismo vertinimu, tokia neatlikta bausmės dalis, atsižvelgus į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrins, kad, būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės dalis nėra lemiamas veiksnys, turintis tiesioginės įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas; tai reiškia, jog kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, nes, priešingu atveju, lygtinio paleidimo taikymas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Taip pat abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ir visapusiško sprendimų ir pasekmių sąsajų suvokimo stoka. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog su nuteistuoju aptariant paskutinį drausmės pažeidimą, kuomet trumpalaikės išvykos į namus metu buvo tikrintas pareigūnų ir nebuvo nei įsileista į namus nurodytu adresu, nei atsiliepta skambinant telefonu, nuteistasis aiškina, kad apskritai tai buvo daroma sąmoningai, nes pareigūnai, pasak jo, patikrinimo metu elgėsi netinkamai (neprisistatė, nedėvėjo uniformos ir kt.), kas šiuo atveju rodo, kad nuteistasis savo netinkamo elgesio iš esmės nevertina kritiškai, tačiau siekia savo netinkamą elgesį, t. y. taisyklių nesilaikymą, pateisinti atsakomybę perkeldamas kitiems asmenims, šiuo gi atveju – pareigūnams. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir Pusiaukelės namų socialinės darbuotojos pastebėjimai, t. y. kad nuteistasis linkęs iššaukti konfliktines situacijas ir į jas įtraukti kitus asmenis; be to, vis labiau ryškėja polinkis atsakomybę perkelti kitiems (savo indėlį minimizuojant, o aplinkinių - išskirtinai pabrėžiant). Šiuo metu yra pagrindo manyti, kad visapusiško situacijų ir pasekmių suvokimo įgūdžiai reikalauja tęstinio lavinimo, todėl teismas daro išvadą, jog nuteistasis E. B. dar nėra pakankamai pasirengęs lygtiniam paleidimui ir nėra aiškių (stabilių) garantijų, kad jis absoliučioje laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Ir nors nuteistasis teismui pateiktame skunde nurodo, jog vykdo Komisijos nutarime nurodytas vykdytinas rekomendacijas, t. y. dirba, dalyvauja visose Pusiaukelės namų siūlomose programose (apsiriboja tik tomis, kurias siūlo Pusiaukelės namai), tačiau teismas pastebi, jog pirmiau aptarti duomenys patvirtina, jog, nors nuteistojo rizika mažinant nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius yra sumažėjusi, tačiau vis tik nuteistajam būtina toliau dalyvauti resocializacijos priemonėse, bei tęsiant Komisijos nutarime nurodytų rekomendacijų vykdymą.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėtinu atveju teismas nenustatė, jog E. B. jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismo vertinimu, nuteistasis turi dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jog įgytų teismo pasitikėjimą ir suponuotų neabejotiną išvadą lygtinio paleidimo sprendimui.

Pažymėtina ir tai, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš pataisos įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę tikslai pasiekiami taikant lygtinio paleidimo institutą tik tada, kai šį institutą leidžia taikyti nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuteistasis E. B. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jis turi galimybes ją mažinti, orientuodamasis į savo kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, ir toliau vykdydamas Komisijos rekomendacijas.

Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nusikalstamų veikų sukeltus padarinius, jų mastą, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kuriuos nuteistasis turi galimybę pakeisti, konstatuotina, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu dar negali būti taikomas. Komisija, priimdama 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamai įvertino aplinkybių visetą ir pagrįstai netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam E. B.. Šis Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo E. B. skundo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82, 86 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo E. B. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.