Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Evaldo Vanago ir Eligijaus Gladučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Tomo Karako apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-28 nuosprendžio, kuriuo T. K. nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 2 d. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2008-07-22 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta keturių metų devynių mėnesių ir dvidešimt septynių dienų laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas T. Karako išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2009-11-30 iki 2010-01-28.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas Borisas Bogdanovičius, tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tomas Karakas nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio 26 d., apie 19.30 val., Panevėžyje, Senvagėje, netoli pėsčiųjų tilto per Nevėžį, veikdamas bendrininkų grupėje su Borisu Bogdanovičiumi, turėdami tikslą palaužti nukentėjusiųjų Deivido Ulbino ir Mindaugo Praninsko valią priešintis bei pagrobti svetimą turtą, darė poveikį jų psichikai bei grasino panaudoti fizinį smurtą D. Ulbino atžvilgiu, o būtent – viešoje vietoje, kurioje nebuvo praeivių, pribėgę prie nukentėjusiųjų, sustabdė juos bei pasinaudodami sukurta bauginančia situacija, palauždami nukentėjusiųjų valią priešintis, iškraustė M. Praninsko kišenes, pasikėsino pagrobti jo turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes M. Praninskas pabėgo. Toliau, tęsdami savo nusikalstamą veiką, priėjo prie D. Ulbino, T. Karakui išsakius bauginančius žodžius tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – sužaloti peiliu bei reikalavimą atiduoti mobiliojo ryšio telefono aparatą, ištraukdamas jį iš nukentėjusiojo D. Ulbino rankos, pagrobė svetimą, A. Ulbinui priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson W 200i“ 50 Lt vertės.

T. Karakas skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-28 nuosprendį. Mano, kad teismas neatsižvelgęs į nusikalstamos veikos pobūdį ir padarytą žalą, jam skyrė per griežtą bausmę. Nurodo, kad padaręs nusikaltimą pripažino, nukentėjusiojo atsiprašė, gailėjosi nusikaltęs. Prašo atsižvelgti į jo jauną amžių. Pažymi, kad nuteistas šeštą kartą, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Išėjęs į laisvę ketina su tėvais važiuoti dirbti į užsienį ir daugiau nebenusikalsti.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras - atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Apeliantas nuosprendį skundžia išimtinai tik dėl jo manymu paskirtos per griežtos bausmės.

Pirmos instancijos teismas paskyrė T. Karakui bausmę Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, ribose, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str.) ir nurodė išsamius bausmės rūšies bei dydžio skyrimo motyvus.

BK 56 str. 1 d. taisyklė numato, jog asmeniui, kuriam teistumas neišnykęs ar įstatymų nustatyta tvarka yra nepanaikintas, t.y. recidyvistui, jei jis padaro tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. T. Karakas skundžiamu nuosprendžiu nuteistas šeštą kartą, nusikaltimą, už kurį nuteistas padarė praėjus tik trims mėnesiams po to, kai buvo lygtiniai paleistas iš laisvės atėmimo vietos prieš vienerius metus ir dešimt mėnesių. Tai rodo, jog ankstesnė bausmė bei parodytas pasitikėjimas apeliantui jokios teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, todėl sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė už pastarąjį apysunkį nusikaltimą jam skirta pagrįstai. Teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė į visas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, lemiančias bausmės rūšį ir dydį, taip pat atsižvelgė ir (tai nurodyta nuosprendyje) į skunde nurodytas aplinkybes – nusikalstamos veikos pobūdį, kad apeliantas prisipažino padaręs veiką, kad nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusiojo, todėl atsižvelgti į šias aplinkybes dar kartą, kaip prašoma skunde, nėra pagrindo.

BK 180 str. 1 d. numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų, šis nusikaltimas įstatymo leidėjo yra priskirtas apysunkių nusikaltimų kategorijai, už jį T. Karakui paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė- artima sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Atsižvelgus į visumą aplinkybių, apibūdinančių padarytą veiką, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių santykį bei neigiamą nuteistojo asmenybę, nėra pagrindo laikyti, kad paskirta bausmė yra per griežta ir švelninti bausmę nėra pagrindo.

BK 64 str. 1 d. numato, kad jeigu naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Teismas nurodė, kad apeliantas nusikalsta sistemingai, gyvenimo būdo nekeičia, paskutinį nusikaltimą padarė praėjus trims mėnesiams po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos ir bendrindamas nuosprendžiu paskirtą bausmę su neatliktos bausmės dalimi, taikė visiško bausmių sudėjimo principą. Savo sprendimą taikyti visišką bausmių apėmimą teismas motyvavo, su šiuo vertinimu skundą nagrinėjantis teismas nesutikti neturi pagrindo.

Taigi, bausmės subendrintos tinkamai, kaip to reikalauja įstatymas, bendrindamas bausmes, teismas įstatymų taip pat nepažeidė. Ši subendrinta bausmė atitinka bausmės paskirties nuostatas, ja nepažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir užtikrinamas teisingumo įgyvendinimas.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo T. Karako apeliacinį skundą atmesti.